At'darītė pagrėndėni meniū

Varnē (lt: Varniai) - miests Telšiū rajuonė, ož 33 km i pėitos nu Telšiū. Seniūnėjės cėntros. Īr M. Valončiaus vėdorėnė muokīkla, pašts. Miesta plans radijalėnis. Īr istuorėjės, dailės ė arkitektūras pamėnklu - noms, katramė 1850-1864 m. gīvena vīskops Motiejos Valončios, Šv. apaštalū Petra ė Paulė bažnīčė (seniausė Žemaitėjuo, pabūdavuota 1691 m.; bovosė katedra), medėnė Šv. Aleksandra bažnīčė (pabūdavuota 1804 m.), Žemaitiu vīskopīstės moziejos Varniū konėgū seminarėjės rūmūs.

Varnē
Varniai1.2009-05-21.jpg
Varniai COA.gif
Žmuoniū skaitlios 1 140 (Gyventojų surašymas, 1 kuova 2011) Edit this on Wikidata
Geuograpėjė
Prėgol prī Telšiū rajuons
Šalės Lietova
Aukštoms 166 Edit this on Wikidata
Koordėnatės 55.73°N 22.37°E Edit this on Wikidata
Pašta kods LT-88050 Edit this on Wikidata

Par miesta tek Varnelė, i pėitus nu miesta telkš Loksts. Varnē iēn i Varniū Regijuonėnė parka terituorėjė.

IstuorėjėTaisītė

Miestielis iēn i senuobės žemaitiu gėntėis gīventas terituorėjės robežio. XIV o. dešėniajamė Varnelės krontė bova isėkūrusė Medėninku gīvenvėitė, 1314-1399 m. gīvenvėitė poulė krīžioutē (1320 m. mėnavuojamė kāp Medenike), 1389 m. žemaitē tuoj' vėituo krīžioutius somošė. XV o. dešėniajamė krontė isikūrė Varnē, katrūs 1416 m. pabūdavuota bažninčė, Vītauts Dėdlīsės ikūrė vīskopīstė. 1417 m. Medininkūs pabūdavuota katėdra, tās patēs metās gautas miesta teisės. 1417-1864 m. čė bova žemaitiu vīskopīstės cėntros. Nu XVI o. Medėninkā vadėname Varnēs. 1635 m. soteikta Megdeborga teisė. 1740-1864 m. čė bova Varniū konėgū seminarėjė. 1926-1931 m. miestė bova koncentracėjės stuovīkla. 1997 m. kuova 3 d. Prezidėnta dekreto patvėrtints miesta herbs.

Varnē XVI omžiouTaisītė

XVI o. Varnē palėka vėino ėš svarbiausiu lituanistėnes koltūras cėntrū, ne tėktās Žemaitėjuo, no ė LDK. Žemaitiu vīskops Merkelis Giedrātis (1576-1609) sėikė ivīkdītė galotėnė vėsū luomū kristijanizacėjė. Tam tėkslou Varniūs sobūrė švėisiausius poetus, i vīskopėjė kanauninkās pasėkvėitė ė lėšuom aprūpėna istuorika Motiejo Strėjkovki, Lietovuos valstībės savaranakėškoma šalėninka, parašiosi ė 1582 m. ėšspausdėnosi „Lėnkėjės, Lietovuos, Žemaitėjės ė vėsuos Rosėjės kruonika", ė Mėkaluoju Daukša - liotovėšku katalėšku raštū rengieja.

Varniūs parėngts M. Daukšuos pargoldīts J. Ledesmas katekėzmos - pėrmasis katalėku katekėzmos LDK. M. Daukša palėka pėrmoujo lėteratūrėnės lietoviu kalbas kūriejo, vuo 1599 m. ėšleista anuo lietovėška „Puostėlė" - XVI-XVII o. svarbiausio lietoviu koltūras istuorėjės nutėkėmo. Dėdli darba atlėka pargoldītuos, pasėrīžėns pargoldītė dėdžiolė fuormata 632 poslapiu kninga i lietoviu kalba. Vīskops m. Giedrātis - tuo darba ikviepies ė leidies.

Konėgū seminarėjėTaisītė

Varniūs nu 1623 ligė 1628 m. ė nu 1739 ligė 1864 m. veikė konėgū seminarėjė. Platiau aplė ano skaitīket straipsnie Varniū konėgū seminarėjė.

Bliuza naktisTaisītė

Ož 2 km i pėitvakarius nu Varniū, Graužū suodnuo pri Lūkšta ežera, kuožnās metās lėipas mienesie būn bliuza festėvalės „Bliuza naktis".

Žīmė žmuonisTaisītė

NūruodasTaisītė

Vikitėka: Varnē – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.

IstuorėjėTaisītė