Kelmė - miests Šiauliū apskrėtie, 45 km. i pėitvakarius nu Šiauliū, rajuona cėntrs. Miests tor seniūnėjes statosa. Rėtėnio ė pėitėnio miesta pakraštio vėngioun Kražantes opė. Kelmie stuov Švč. Mergelės Marėjės Ėmėma i Dongo bažninčė (būdavuota 1908 m.), Liuteruonu-Evangėliku bažninčė, koltūras nomā, Kelmės dvara rūmā ė krašta moziejos, rajuona lėguonėnė. Šiaurėnie miesta dalie īr Kelmes pušīns, ritėnie - kolektīvėnē suodā, vakarėnio parobežio ēn kels Šiaulē-Tėlžė.

Kelmė
Žmuoniū skaitlios 7 512 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos) Edit this on Wikidata
Čiesa jousta Rītū Euruopas čiesos
Geuograpėjė
Prėgol pri Kelmės rajuons
Šalės Lietova, Rosėjės imperėjė
Pluotībė 7.85 kvadratėnis kiluometros
Augštoms 128, 126 Edit this on Wikidata
Koordėnatės 55.63°N 22.93°E Edit this on Wikidata
Žemėlapis

Istuorėjė taisītė

    Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū
Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma

Senesnie muokslėnie literatūruo gal ožtėktė, ka Kelmė pėrma lėika pamėnavuota 1294 m. aba 1295 m. kāp Kymel aba Kimel Petra Dusburgėitė „Prūsėjės žemės kronėkuo" mėnavuojama pėlės, katrou ėšgriuovė krīžioutē). Bat lietovėškuojė kronėkas pargoldīma leidies ė komentatuorios Ruoms Batūra iruodė, ka Kimel bova pri Nemona ė uns gal būtė dabartėnė Kaimelė souda Šakiū rajuonė. Palē kėtuos versėjės, krīžioutiu kėliū i Lietovų aprašimūs mėnavuojama vėituojama Stabuncaln (1386 m.), Stabekalne, Stabekalmen (1395 m.) buvus dabartėnes Kelmes apīlinkies ė galieto būtė laikuoma pėrmoujo gīvevėitės pamėnavuojamo (pėrmasis šio gīvenvėit su Kelmė susiej Theodor Hirsch 1863 m.). Vītauta laiaks čė bov didėlis dvars.

Ivairou lėteratūruo tonkē mėnavuojama 1416 m. Kelmes bažninčes fundavėma data. Bet pėrmėjē patėkėmesnė duomenīs īr aplė Kelmes bažninč' - ana pastatīta 1484 m., Lietovuos Dėdliuoje konėgaikšte Kazimiera valia, dėltuo 1484 m. data īr vėina ėš pėrmūjū , tėkslesniū Kelmes ėkorėmou pamėnavuotė. 1511 m. bažnītkaimis gava torgaus privilegėj, 1526 m. mėnavuojams dvar ė mėstielis.

Lėgė Pėrmuoje pasaulėne kara Kelmė prėklausė protestantėškā Gružėvskū gėmėnē. Mėstele augėm pagīvėn XIX o. vėdurie nutėists plėnts Rīga-Tėlžė.

1998 m. palkrėtė 16 d. Prezidėnta dekreto patvėrtins miesta herbs.

Pavadėnėma kilmie taisītė

Miesta vards tėkriausē bus kėlės nu bėndrėnė žuodė kelms: pėrmėnė žuodė reikšmie būt buvus' „kelmouta vėita, kelmīnė".

Švėitėma ė ūgdėma īstaigas taisītė

  • mozėkas muokīkla
  • J. Graičiūna gimnazėjė
  • „Aukora" vėdorėnė muokīkla
  • Soaugosiūjū muokėma cėntrs
  • „Kražantės" pagrėndėnė muokīkla
  • Specialiuoji muokīkla
  • 2 darželē-muokīklas: „Oužolioks" ė „Kolberstoks"

Nūruodas taisītė

Vikitėka: Kelmė – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.