Telšē

Telšē
Žmuoniū skaitlios	22 261 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos)
Geuograpėjė
Prėgol pri	Telšiū rajuons
Šalės	Lietova
Pluotībė	23.14 kvadratėnis kiluometros
Augštoms	128
Koordėnatės	55.98°N 22.25°E
Pašta kods	LT-87001
Telepuona kods	458

Telšē (lt. Telšiai) - Žemaitėjės suostėnė, tāp pat apskritėis ė rajuona cėntros. Telšē valda Telšiū seniūnėjė. Telšiūs given 30000 (2005) prieteliu. Miests isėtaisės šalėp ežera Mastis, Žemaitėjės aukštomuo. Šiaurie ēn Klaipieda-Šiaulē gelžkelis. Palē legenda Telšius ikūrė mėlžėns Džiogs. Pėrma sīki pamėnavuots aple 1450 metus.

Miestė īr Šv. Ontana Paduvietė bažninčė (nu 1926 m. katedra) ė Švt. Panuos Marėjės Jiemėma i Dongo bažninčė, vīskupū rūmā (Telšiū vīskopėjė), konėgū seminarėjė, rosu stačiatikiu Šv. Mīkaluojaus cerkvė, bovės bernardėnu vėinioulīns. Mastiaus rītėniam krontė īr Koltūras parks so Zaksa kalno. Miestė tāp pat īr Žemaitės dramas tētros, žemaitiu moziejos „Alka“, Žemaitėjės kaima moziejos, onėkalė A.Juonoša žemaitėška-japuonėška suodība. Telšiūs īr 4 gimnazėjės: Žemaitės, Džioga, V.Borisevičiaus katalėkėškuojė ė Telšiū vīskopėjės liciejos. Be anū dā īr 5 muokīklas ė vėina Jaunėma, mozėkas, dailės ė kėtas muokīklas.

Telšiūsė īr savėvaldībė, pašts, aukštesniuojė taikuomuosės dailės muokīkla, apskrėtėis cėntrėnė lėguonėnė. Ož gelžkeliaus (lėg plėnta Šiaulē-Palonga) īr pramuonėnē rajuonā.

Geuograpėjė

Miesta pėitūs liolioun ežers Mastis. I anūn itek Telša, katros suovietinēs metās bova sokėšts i vomzdius, Dorbėns, ėštek Mastopis, katros itek vieliau i Vėrvītė, paskiau i Vėnta ėr i Baltėjės jūra.

Telšē stūksa ont 7 kalnū:

Istuorėjė

Palē legėnda - Telšius ikūrė mėlžėns Džiogs. Tuos legėndas īr kelės versėjės:

Paprastiesnė versėjė. Džiogs sobūdavuojės pėrmāsės truobas pri mastė ežera. Anam numėros, žmuonis sopīlė anam kapa - Džioga kalna.

Mondriesnė versėjė. Džiogs toriejė žmuona. Ė tāp jau ėšējė, ka ana pasėmėrė. Džiogs anūn laiduojė ė vėino ronkas muosto pakabėna žemės ė sopīlė kapa - Džioga kalna. I ton vėita ėš kor ėškabėna - sosėrinkės ondou ė atsėrada Mastis, katruo vards īr nu tuo muosta, kumet pakabėna žemės. Pri tuo ežera sobūdavuotas ė pėrmuosės truobas.

Istuotėniūs duokomėntūs pėrma karta pamėnavuojė 1450 metās. Tās metās mėnams Telšiū dvars, stuoviejės natuolėi dabartėnė "Alkas moziejaus".

Aple XVI om. pradė Telšē patapa valsčiaus cėntro.

1536 m. isteigta katalėkėška Telšiū parapėjė.

Kai katrėi istuorėkā spie, ka jau XVI om. Telšēms būktās bova soteiktas miesta teisės, katruos bova prarastas, nes Žemaitiu seniūnėjės matininks Juokūbs Leskausks "Telšiū miesta rubežio" bova numieravės jau 1569 metās. Daug koltūrėškā Telšēms ė Žmeitėjē nusėpelnės īr Sapiega Puovėls, katras 1624 metās miestelie ikūrė bernardėnus.

Telšiū miestou soteikts gerbs

Ne vieliau kap nu XVII om. Telšiūs čiesās liōb rinktėis Žemaitiu seniūnėjės seimelis.

1702 metās siautė gaisros.

Par 1710 metu mara dėdliuojė dalis prieteliu ėšmėrė, ale miests grētā atgėjė. 1764 m. uns tapa Telšiū repartėcėlės (Žemaitiu konigaikštėjės šiaurėnė šmuota) teisma cėntro: bova isteigtė žemės ė pėlėis teismā. 1775 m. repartėcėjės cėntros bova ėškelts i Šiaulius, bet 1790 m. koront tretė Žemaitėjės konigaikštėjės repartėcėjė, t.ī. būsėma Telšiū pavieta, Telšiūs vielek jiemė vēktė žemės ė pėliū teismā.

Telšē senā jau toriejė prekības privėlegėjė, vuo 1791 m. anam bova soteiktas Magdeborga teisės ė miesta gerbs.

XIX om. pabonguo Telšē pradiejė spierē augtė. Ėš tuo čiesa īr daug ėšlėkosiu pastatū rauduonū plītu.

1991 m. groudė 21 d. LR AT nutarėmo patvėrtints miesta gerbs.

Pri miesta robežė pastatīts žėnklos

Švėitėma ė muokīmuosė īstaigas

Telšiū vīskopėjes liciejos

Alkas patranka, katra par švedmetė bova nuskėndus Mastie

Stačiatėkiu kapelē

Telšiū meška vasara

Aukštuosės muoksla īstaigas
- Vėlniaus dailės akademėjės Telšiū dailės fakoltets
- Vīskopa Vincėnta Borėsevičė konėgū seminarėjė
- Žemaitėjės kolegėjės Telšiū menū ė pedaguogėkas fakoltets
Gimnazėjės
- Žemaitės gimnazėjė
- Vincėnta Borisevičė katalėkėškuojė gimnazėjė
- Džioga gimnazėjė
- Telšiū vīskopėjės liciejos
Vėdorėnės muokīklas
- Soaugosiūjū vėdorėnė muokīkla
- Germanta vėdorėnė muokīkla
- Atžalīna vėdorėnė muokīkla
- Kronta vėdorėnė muokīkla
- Ateitėis vėdorėnė muokīkla
Profesėnės ė mena muokīklas
- VšĪ Telšiū regijuonėnis profesėnė muokīma cėntros
- Telšiū vākū dailės muokīkla
- Telšiū vākū mozėkas muokīkla
- Telšiū jaunėma muokīkla
- Telšiū rajuona spuorta muokīkla
Pradėnės muokīklas
- Santarvės pradėnė muokīkla
- Saulietekė pradėnė muokīkla
Luopšelē ė darželē
- Beržielis
- Eglotė
- Nīkštoks
- Mastis
- Saulotė
- Žemaitoks

Garsė Telšiū prietelē

Ontans Klemėnts (1756 - 1823 m.) - vėns seniausiu Žemaitėjės puoetu.
Karuolėna Praniauskātė (1828 - 1859 m.) - pėrmuojė Lietovuos puoetė.
Mīkuols Brenšteins (1874 - 1938 m.) - Žemaitėjės senuovės tīrėnietuos.
Gabriel Narutowicz - pėrmāsis Lėnkėjės prezidėnts
Prans Genīs (1902 - 1952 m.) - poets, poblėcists, vėsoumienės vėikies.
Ruolonds Paksos - bovės prezidėnts

Telšiū senūsiūs kapaliūs palaiduots puoets Botku Jozė (1893 - 1947 m.), katruo jaunīstės eilieraštiūs atsėspind fantastėnē pasaku vaizdā, vuo vielībesniūs suocēlėnē, revuoliocėnē muotīvā. Naitėkės tarpokarė Lietovuos valdē kaliejė, puokarie dėrba Telšiū moziejou.