Savėžodībė
Savėžodībė īr samuonėngs tīčėnis sava gīvībės nutraukėms. Tas īr prīš savėi nukreipts vėiksms, katruo tėkslos īr smertis. Bat kankinē paprastā nier laikuomė savėžodēs nuors anū vēksmā ved pri smerties. Tuokēs savis nelaikė īr japuonu pėluotā-kamekadzės, katrė vīka i neėšengiama smerti[1].
Īr ivairės puovīzas i savėžodībe - daugoms vieru ana smerkia kāp dėdli grieka, tas īr laikuoma nosėkaltėmo, bat kāp katruosė koltūruosė (pvz. paguonėškuo) tas ana dažnā īr pateisėnama.
Savėžodībiu statėstėka
taisītėPalē Svieta sveikatas uorganėzacėjės doumenis par metus vėsom svietė nosėžod aple mėlėjuons gīventuoju, daugiau nego žūn vainuosė. Palē ta statėstėka savėžodībė ivīkst kas 40 sekondiu. Daugiausė savėžodībiu ivīkst Rītū Euruopuo (Lietovuo, Vengrėjuo, Estėjuo, Okrainuo, Rosėjuo..), Rītū Azėjuo (Japuonėjuo, Kėnėjuo, Kuorėjuo), JAV ė kt. Mažiausē ožfėksoujama Maltuo, tropiku saluosė. Bat tėkslu savėžodībiu skaitliu ė pasėskėrstīma nustatītė īr sonko, kadongi diel suocēalėniu, religėniu prīžastiu nusėžodīma atviejē tonkē būn neskelbiamė. Tepuogi īr galėmas paslieptas savėžodībės, katras ėšruod kap nelaimėngs nutėkims - autoavarėjė, alkogolė, narkuotėku perduozavėms. Ėšskīrus kap katras Luotīnu Amerėkas ė Afrėkas šalis (Meksėka, Perū, Brazilėjė, PAR, Venesoela ė kt.) savėžodībiu nutikėmu īr daugiau nego žmuogžodīstiu.
Ėšsėvīsčiosiuosė valstībiesė tonkiau žodas vīrā (aple 4 kartus ė daugiau), bat muoterėškas tonkiau miegėn tatā darītė. Tas fenomens gal būtė paaiškėnts ka vīrā tonkiau renkas žiauresnios ė „efektīvesnios“ metuodos nego muoterėškas, šėtep 3-4 kartus padidėnont tikimībe nusėžodītė. Be tuo, kap katrė psėcholuogā sak, ka muoterėškas tonkiau renkas „nesiekmėnga“ savėžodība tisiuog nuoriedamas atkreiptė diemesi i sava bluoga sėtoacėjė (tonkiausē – dūšės skausma), bat tuokēs ketinėmās pasėžīm ė vīrā. Tepuogi vīrā, katrė īr palinkė i depresėjė, jont daug dėdlesni vėsoumenės stigmatėzavėma ė dėdlesni suocēlėniu rīšiu trūkoma. Palē PSO Kėnėjė īr vėinėntelė valstībė svietė, katruo nusėžoda daugiau muoterėšku nego vīru, daugiausē diel prastuos anū padėities šėimuo. Nepaisont vadėnamas žėimuos depresėjės savėžodībės tonkiau ivīkst vasaras čieso.
Savėžodībės vīkst tonkiau kumet īr akuonuomėnis nestabėloms, bedarbīstė. Anū rīškē somažie vainas čieso.
Savėžodžēs tamp pagrėndėnā vėinėšė, ėšsėskīrė, bavākē, pensėjėnė omžė žmuonis. Prīžastīs būn patės ivairiausės: vėinatvė, patīčės, navėltis, alkaguolėzmos, nesogebiejėms sosėduoruotė so bieduom ė t.t. Kartās savėžodībė pasėrešk kāp pruotesta fuorma. Daugoms savėžodžiu tor psėkoluogėniu biedu, terp katrū tonkiausē īr depresėjė. Tepuogi tonkės prīžastīs īr rimtė fėzėnē negalavėmā, kenksmėngė papratėmā, nevėsavertėškoma kuompleksos. Bat īr kalta ė vėsoumenė katra nier galestėnga sėlpnam, kenčiantiam, netortėngam žmuogō, nenuor anam pagelbietė.
| Vėita | Valstībė | Metā | Vīru | Muoterėšku | Ėš vėsa |
| 1. | Lietova | 2005 | 68,1 | 12,9 | 38,6 |
| 2. | Baltarosėjė | 2003 | 63,3 | 10,3 | 35,1 |
| 3. | Rosėjė | 2004 | 61,6 | 10,7 | 34,3 |
| 4. | Kazachstans | 2003 | 51,0 | 8,9 | 29,2 |
| 5. | Slovienėjė | 2003 | 45,0 | 12,0 | 28,1 |
| 6. | Vengrėjė | 2003 | 44,9 | 12,0 | 27,7 |
| 7. | Latvėjė | 2004 | 42,9 | 8,5 | 24,3 |
| 8. | Japuonėjė | 2004 | 35,6 | 12,8 | 24,0 |
| 9. | Okraėna | 2004 | 43,0 | 7,3 | 23,8 |
| 10. | Šri Lanka | 1996 | NA | NA | 21,6 |
Būdu atėmtė sau gīvībe īr patiu ivairiausiu. Dažniausė: pasėkuorėms, pasėskondėnėms, nosėšuovėms, nosėtročėjėms, pasėpjuovėms, palėndėms puo traukėnio uo mašėna ė t.t.