Palau
Beluu er a Belau | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | belau, onglu, japuonu | ||||
Suostėnė | Melekeoks | ||||
Dėdliausis miests | Korors | ||||
Valstībės vaduovā | Johnson Toribiong Prėzidėnts
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
458 km² (178) | ||||
Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
20 579 (189) 44,93 žm./km² (123) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2004 (progn.) 0,12 mlrd. $ (189) 7 600 $ (83) | ||||
Valiota | JAV duoleris | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +9 netaikuom | ||||
Naprīgolnoms Paskelbt
Pripažėnt |
nū Portugalėjės 1975 lapkristė 28 2002 gegožės 20 | ||||
Interneta kuods | .pw | ||||
Šalėis tel. kuods | 680 |
Palau aba Palau Respoblėka (onglėškā: Republic of Palau) ī valstībė Okeanėjuo, Mikronezėjuo, Ramiajam ondenīnė, ožėm Babeltuapa, Korora, Angarūra ė kėtas mažesnės salas.
Palau skėrstas i 16 valstėju.
Geuograpėjė
taisītėPalau ī valstībė Okeanėjuo, Mikronezėjuo, Ramiajam ondenīnė. Ožjėm aple 459 km2. Palau regėjuona ožjėm salalės[1]. Aukštiausė Palau vėita īr Ngerčelhusa kalns (242 m.)
Admėnėstracėnis soskīrstīms
taisītėPalau skėrstas i 16 valstėju:
Šaltenē
taisītė
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Fėdžis | Kėrėbatis | Maršala Saluos | Mikronezėjė | Naujuoji Zelandėjė | Nauru | Palau | Papua Naujuoji Gvinėjė | Samuoa | Saliamuona Saluos | Tuonga | Tuvalu | Vanuatu |