Ožgavienės

Ožgavienės ī senuobėnė baltu švėntė, katra īr švėntama lėkus 7 nedielėm lėgo Velīku (tas ėšēn terp vasarė 5 ė kuova 6 dėinū) ė vėsūmet ėšpoul par oterninka. Senuobie bova švėntamas ciela nedielė, pradedont nu sekmadėinė (nedielės dėinas). Par Ožgavienės ėšvaruoma žėima, vėsos bluogis, nabašnėnku dūšės, ba jau stuoj čiesos pavasariou, jau čiesos perėitė ėš smertėis pasaulė i skalsuos, gīvībės pasauli. Ožiejus krėkštiuonībē, Ožgavienės palėka kap ė krėkštiuoniu švėntė – ana toria atėtėkėmu vėsom svietė, tou čiesou kap būn Ožgavienės, Euruopuo švėnta „karnavala“.

Jiedē

Ožgavienės ī paskotėnė mēsieda dėina, vuo paskom lėgo pat Vielīku būn pasninks – Gavienė. Tūdie ton dėina rēk suotē jiestė – gaspadėnės nug pat onkstība rīta taisa blīnus, mēsuos jiedius. Lėg Ožgavieniu liuob pabėngs vėsus dėdlius žėimuos darbus – ėškoltė javus, soverptė siūlus. Bova tuoki prītarā, ka jēb naėškolsi javū, anūs sokapuos pelės, vuo jēb verpsė – sokėrmīs mēsa, rūdim apēs lėnā, siūlā, druobės. Tepuogė ī vierėjėms, ka jēb par Ožgavienės gerā ožjiesi, ta cielus metus suotē ė stiprē gīvensi.

Par Ožgavienės paprastā taisa tuokius jiedius:

šiopėnīs – tas ī patsā senuobėškiausis Ožgavieniu jiedis. I ana ded žėrnius, popalės, bolbės, kroupas, kuokis kiaulīnas šmuots (kramė, kuojė, oudega); vėituo anuo da taisa kionkė – šotėnīs ėš mēsuos ė bolbiu.
blīnā – daugomuo miltėnē, sīkēs da imoš ė kiauši. Žemaitiūs tonkē kep rūgštius blīnus ėš par nakti raugintas tešlas. Gal būtė jiedami ė bolbėnē blīnā.
kuošelīna – tradėcėnis Ožgavieniu jiedis, katrou verd ėš kiaulės ausū, kuoju, kramės, š tou, kas da palėka pu kaliedėniu skerstoviu.
alos – tūjaus pu Kaliedu ožraugts mėižėnis alos.

Liuob bova tuokis papruotīs, ka kuožnos, katros par Ožgavienės ožsok i svetius, būtėnā tora sojiestė kuoki mēsėška jiedi. Prīšingā nego par Kūčės, vėskon rēk sojiestė par vėina dėina. Jēb jiedė palėik par daug, ta anou liuob šertė gīvuoliam aba laikītė kap liekvarsta.

Kėta dėina pu Ožgavieniu ī Pelenu dėina – tūmet vėsas linksmībės, mēsuos jiedėms bėngas.

Zabuovas

Ožgavieniu baidīklės

Ožgavienės linksma švėntė ī. Par ana būtėnā rēk kap tās nepaprastā apsiriedītė: senuobie liuob taisīsis ėšvėrkštēs kailėnēs, švarkās, sėjuonās, skaruom, anūs sosijous vėrvė, abrūso, pantėm, daba riedas vėsuokiuom spalvuotuom drapanuom, senās skarmalās, blėzgotēs ė kėtap. Būtėnā rēkalinga ličīna (kaukė) – anas žmuonis dėrb ėš medė (apošės, alksnė, berža), puopīrė, kartuona. Ana tora ėšruodītė baisē, kap kuokis veln's, ragana, tūdie būn kreiva, badontė, so dėdlė šniuobė, so pritaisītās oustās, ontakēs, plaukās, barzda (ėš avėkailė, lėnū, ašotū, pakolu). Paprastesnė ličīna liuob dėrbs ėš tuošės, sena kūtkailė (avėkailė). Jēb ličīna kap gīvuolė, ta ėš šiaudū, verpstoku, skarmalū da pritaisīs kuoki snapa, ragus. Ale ka ė kuokė baisė ličīna babūtom, ana ėšruod būktās joukias.

Palėka papruotīs parsiriedītė kuokēs ta padarās – tūdie sositarė̄ riedas kap čėguonā, žīdā, vuožē, velnē, raganas, arklē ė panašē, būn ka vīrā parsiried kap muoterėškās, ė atvėrkštē. Jēb riedas kap giltėnė, ta būtėnā so dalgio, jē kap čėguonā – ta baisē spalvuoti ėr ėšsidažė̄, žīds būn kopruots, so barzda, dėdlēs dontim, so dėdlė pėnėginė, arklio lioub taisīsis do vīru – vėins būn arklė galva, kėts kūns ėr oudega.

Ožgavieniautuojē vākšt pu nomus ė prašėnie kuokiū gerībiu – jiedė, pėningū, saldomīnu. Daba tas papruotīs palėkė̄s vākam.

Plešk Muorė

Da būtėnā par Ožgavienės būn Muorės (Kuotrės, Magdės) degėnims. Tas ī tuokė čiūčela, padėrbta ėš šiaudū, senū skarmalū, ka atruodītūm kap kuokė buoba, ragana. Tūmet žmuonis ožkora dėdli lauža ė dainiuodami bēgė šuokdami anou sopleškėn. Čiūčelās pelenās pabarsta žemė, ka būtom skalsesnė.

Tepuogė būn Lašinska ė Kanapinska (Gaviena, Kanapėnė) kuovė. Vėins stuors, so lašėniū šmuoto bornuo, sīkēs so kiaulės kaukė, vuo kėts – kūds, apdriskė̄s, anou skrīblios parrišts kanapėm, ronkūs toria lazda. Anodo vėsap stomdas, gromias, bet vėsūmet laimi Kanapinskos.

Ožgavėniu tradėcėjės īr geriausē ėšsauguotas Žemaitėjuo. Tenās anas palėka kap kėtor Lietovuo XX o. vėdorie jau bova ėšnīkosės. Dėdliausės Ožgavieniu švėntės žemaitiūs būn Plateliūs ė Kortovienūs.

Rēkšmie

Ožgavienės ruod pariejėma ėš smertėis, tomsuos, nabašnėnku, velniu svieta i švėisuos, gīvībės, visloma svieta. Kap dėina vis ėlgiej, tap daugiej švėisuos ė gīvībės. Tas ī paskotėnis nabašnėnku dūšiu pasiruodīms pas žmuogo, paskom anėi ožleid vėita švėisuos dūšėm. Tas ī tuokis apsišvarėnėms nug tomsuos – vėsuokiu par žėima palėkosiu grieku, tingolė, romboma sodegėnėms, sena svieta rieda sogriuovėms, ka ētom gīventė kap ėš naujė.