Žėrnē žīdia

Žėrnis (luotīnėškā: Pisum sativum) ī tuokis platē jiediou nauduonams augals, muokslėškā ons prigol prī brondėniu augalū (Fabaceae) šeimuos.

Žėrnis vėinmetis augals ī. Anou stombrē tēvi, vīniuojas, šliaužiuon ė šaukiami vėrkštim ī, tūdie ka žėrnē geriau augtom anėm stata vītės. Lapā sosided ėš mažioku lapoku ėr ėšruod kap plonksnalės. Ont lapu galioku ī tuoki ūselē, katrās augals vīniuojas. Žeidalē balti. Žėrnis sonuokėn brondis, katrūs sugolosės žaliuos spalvuos (kap vėsā sonuokst, ta parodou) sieklas, tas ī žėrnē.

Senuobie žėrnius liuob pjaus pjautovās, paskom kūls (mašėnuom, špragėlās). Vėrkštis sausėns ont balkiu žardie.

Žėrnē nug sena bova nuognē svarbos jiedis. Anėi tink jiedėmou žali, vėrti, ėš anūm taisa kuonservus. Seniau tonkē liuob mals žėrniu mėltus, ėš katrū keps blīnus, dies i douna ė kt. Ėš žėrniu da taisa zopė – žėrnīnė, trin so bolbėm (kionkė). Žėrniu jiedē īpatingā jiedami par pasninka.

Žėrnē gers šierals ī. Anās pena kiaulės, šera gīvuolius vėrkštėm. Ėš žėrniu liuob darė ė vėsuokius tarškalus, barškalus (pvz., i kiaulės pūslė pridies žėrniu).