Bolbė, kėtap boilė (luotīnėškā: Solanum tuberosum) ī tuokis jiedams augals, daržuovė. Bolbės kėlėma nug Amerėkas (Andu kalnū) ī, ale XV–XVI omžiūs atvežtas i Euruopa. XVīI–XIX omžiūs pradiejė bolbės augintė ė Lietovuo, tap anas palėka kap vėina dėdliausē augėnamu ė jiedamu daržuoviu Lietovuo.

Bolbės kēsos
Bolbės

Bolbės kēsos būn 50-120 cm augoma, vėsos ons tročīzna ī, kap ė bolbiu vāsē (ougas) – tuoki mizerni žali puomėduoriokā. Suodėn bolbės pavasarie, gegožė pradiuo. Žīdia anas vasaras pradiuo baltās aba fijuolėtėnēs žėidās. Kap nūžīdia tap jau tink kasėmou. Bolbėm tink lengva dėrva.

Ėš bolbiu gombū Žemaitėjuo taisa vėsuokius jiedius – jied paprastā ėšvirtas aba ėškeptas, taisa bolbiu potra, bolbėnius blīnus, žemaitiu blīnus, kleckus, virtėnius doud kap garnīra, ded i zopės. Mizernas bolbės šierals gīvuoliam ī.