Vėrkštė
Vėrkštė kėtap da vėrkštie, vėrkštis, vėrkštės ī tuokis kap katrū žuolėniu augalū stombris, katros pagelbie augalou keberuotėis ė laikītėis ont kėtū augalū aba pavėršiu. Vėrkštės toria daugoms vėjuokliu (vīnougės, apīnē, viesorkē, soskē ė kt.), ale tepuogė vėrkštėm šauka ė vairiū kėtū augalū stombrius, katrėi aug šliauždami, sokdamėisi. Sakuoma, ka vėrkštės toria ė žėrnē, agorklā, bolbės, lēšē, popas ė popalės, ruopotės. Vėrkštiū galā paprastā būn so ūselēs, katrėi palaika vėršktė ožsikabėnosė ont kou tās. Kā augalā so vėrkštėm (agorklā, žėrnē, popalės) geriau augtom, soktous i vėršo, žmuonis paprastā anėm ītaisa lazdas, virvės, kuopetielės, parėša.
Daugoma augalū vėrkštės tink gīvuoliam šertė, medius apraišiuotė, goltou īkluotė, kap krāks, švėižės žėrniu vėrkštės tink jiediou.