Covid-19 pandemėjė

(Nusokta ėš Covid pandemėjė)

Kuoruonas virosa pandemėjė, da vadėnama Covid-19 pandemėjė īr 2019-nCoV virosa epidemėjė, katra prasėdiejė Ūhana miestė, Kėnėjuo, 2019 m. patiuo pabėnguo ė 2020 m. pradiuo ėšplėta vėsuo Kėnėjuo, vuo 2021 m. - mažne kuožnuo valstībie. Ligšiuol aple ožsėkrietosios Kuoronas viroso pranešės nie tėk Turkmienistans. Paskiausė šalės, katruo palėka ožfėksoutė pėrmė viroso ožsėkrietė žmuonis - Tuvalu (2022 m. gegožės 20 d.). Smertės ėštīnk aple 1,02% sergontiu, smertėngoms pandemėjės pradiuo bova geruokā aukštėsnis, vuo tonkiausē mėršt vīresnė omžiaus ė slabnė žmuonis. 2021-2022 m. pandemėjė miegėnama sotorietė vakcėnuom, ale basivīstantiūsė šalīsė vakcėnoutu skaitlē palėikt žemė. 2023 m. lėipas 30 d. doumenim, kuoruona bova sosėrgta 768 559 963 sīkius, mėrė mažne 7 mln. žmuoniū (mėslėjama, ka so neožfėksoutam smertėm tas būtom 28 mln.) Ta pandemėjė skaituoma pėnkta palē smertiu skaitlio pandemėjė.

Sergontiu žmuoniū paplėtėms Svietė Kuoruonas virosa pandemėjės (tou čiesio da epėdemėjės) pradžiuo

Euruopuo dėdlē nūg pandemėjės nukentiejė Bolgarėjė, Buosniejė ė Hercogovėna ė Vengrėjė, katrūs mėrė dėdliausis skaitlios žmuoniu šėmtou tūkstontiu gīvėntuoju, vuo svietė — Peru (2023 m. lėipas 30 d. doumenėm). Palē vėsū smertiu skaitlio nu tuos lėgas daugiausē gīvėntuoju prarada JAV ė Brazilėjė.

Žemaitėjuo ė Lietovuo

taisītė

Žemaitėjuo ė ton patiu vėsuo Lietovuo epidemėjė grēta ėšplėta par 2020 m. kuova mienesė.

2020 m. vasarė 26 d. diel kuoruonavirosa griesmėngoma Lietovuos vīriausnībė valstībie paskelbė ekstremalė sėtoacėjė.[1] Pėrmas kuoruonas virosa nutėkėms Lietovuo bova ožtvėrtīnts 2020 m. vasarė 28 d.[2] Kuova 16 d. nūg 00.00 ad. Lietovuo paskelbts karantėns,[3][4] kuova 26 d. pratēsts lėgė balondė 13 d.[5]

Kuova 20 d. naktėis meto Lietovuo, Okmergie, nūg COVID-19 mėrė pėrms asmou.[6] 2023 m. lėipas 30 d. doumenėm, Lietovuo nu pandemėjes pradiuos pasėmėrė vėrš 9690 žmuoniū.

Šaltenē

taisītė