Puoluonėzacėjė
Puoluonėzacėjė - prīverstėnės aba savaimėnis lėnku kalbuos ė koltūras duomėnavėms aba pėršems Lėnkėjā pavaldiuos ne lėnkėšku tautu gīvenamuos terėtuorėjuos.
Puoluonėzacėjė Lietovuo
taisītėLDK gadīnie
taisītėIntensīvos LDK puoluonėzavėms prasidėjė pū 1569 m. Lioblėna onėjės. Lėnkā laikė lietovios namuokintās, atsėlėkosēs, tēp lietoviu bajuorėjė ė puonėjė grētā jiemė rokoutėis lėnku kalba. Žemaitiu bajuorā mėnkā pasidevė lėnkėnėmou ė ėšlaikė sava kalba ė koltūra napaliesta tēp matsnē, kāp kėtor Lietovuo.
XX omžios
taisītė1920 m. Lėnkėjā ožjiemos Vėlnio ė Vėlniaus krašta prasidiejė ton krašta žmuoniū puoluonėzacėjė ė teruors prīš vėitas lietovius.
XXI omžios
taisītėVėlniaus ė Šaltėninkū rajuonūs gīven daugoms lėnkū, lietovē ī mažomuo, ton dvījū rajuonū valdiūs daugoms ī lėnkā. Būn, ka padėrbama tēp, ka pavīzdiou ī lėngviau gaut vėita lėnkū kalbuos vākū darželiūs nē lietoviu.[1]
Puoluonėzacėjė Godėjuo ė Okraėnuo
taisītėPū Lioblėna onėjės Lėnkėjė sava valdē parjiemė dėdlė šmuota Godėjės ė Okraėnas ė ton kraštūs vedė puoluonėzacėjės puolėtėka. Žmuonėm bova kėšama katalėku tikība, vuo krūvuo ė lėnku kalba ė koltūra.
|
Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont. Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė. |