Muosiedis
Muosiedis (lietovėškā: Mosėdis) - mėstielis šiaures Žemaitijuo, Skouda rajuonė, Pri Bartovuos opes. Senionėjes cėntros. Mėstielis īr posiaukelie tarp Skouda ė Saluntū, Saluntū regijuonėniam' perkė. Muosiedie īr respoblėkinis Onėkaliū akmenū moziejos (veik nu 1979 m.), stuov Šv. Arkangela Mīkuola bažninčė (pastatīta 1783 m.), īr gėmėnazėjė, vaistėnė.
 | |
 | |
| Žmuoniū skaitlios | 1 475 (2012)  |
|---|---|
| Čiesa jousta | UTC+2 |
| Geuograpėjė | |
| Prėgol pri | Skouda rajuons |
| Šalės | Lietova |
| Augštoms | 51 |
| Koordėnatės | 56.163067°N 21.578769°E |
 | |
Istuorėjė Keisti
Pėrm kart mėnavuojams 1253 m. križiuotiū kronikuo, bova Cekle žemie. Pu Žemaitėjės krėkšta, XV o. prėklausė Medininkū (Varniū) vīskopou. 1544 m. mėnavuojams mėstielis, 1551 m. pastatīta pėrmuoji medėnė bažninčė. 1703 m. Muosideis gava torgaus teisė, vuo vėliau ė prekībmetiū privilegėjė.
1907 ė 1962 m. mėstielis degė. Lig Untruoj' pasaulėne kara mėstielie gīvena aplė 35 žīdū šeimas, vėsė, išskīros kelis, bova nužodītė 1941 m. vasar Skoudė ė Kretinguo. 2002 m. rogpjūtė 19 d. prezidėnta dekreto patvirtins miesta herbs.
Akmėnū moziejos Keisti
Muosiedis žīmos sava akmėnū moziejo, katras garsos ne tik Lietovuo, bet ė ožsienie. 1957 m. anū pradiejė kortė daktars Vacluovs Inta (1925 - . 1979 m. oficialē atidarītamė Onėkaliū akmėnū moziejou bova aplė 5000 rieudliū, suvežtū iš ivairiū Lietovuos vėitū. Šėndėin senamė ondens malūnė veik ekspozicėjė, katra pasakuo aplė ledīnmetius, rėiduliū keliuon' i Lietov. Moziejos īr didėlis toristū (tėik lietoviū, tėik ožsėnietiū) traukuos cėntras Žemaitijuo.