Luotīnėškos raštos

Luotīnėškos raštos īr nuogniausē svietė ėšplėtė̄s ožrašīma būds, katros īr padėrbts abiecielėškā. Luotīnu rašts radas ėš graikėška rašta atmaina, katros bova pajėms senuobės Ruoma valdiosiu etrosku. Paskom ton rašta pasėjiemė ruomėnā ė padėrba sava kalbas ė vėsuos empėrėjės rašto.

Luotīnėška abecielė‎

Vėdoromžēs tas rašts palėka ruomanu kalbu rašto, a paskom, čiesō biegont, palėka bavēk vėsuos Euruopas rašto (ėšskīros Graikėjė ė kėtus pravaslavu kraštus).

Kāp euruopėitē pradiejė svieta apvainavėma tāp luotīnu rašts ėšplėta ė pu kėtus žemīnus. Daba anou ožrašuoma daugoms Afrėkas, Amerėkas, Australėjės ė Okeanėjės ė kāp katras Azėjės kalbas.

Apatiuo ėšgoldīts daba nauduojams luotīnėškos raštos:

Luotīnėška abecielė
Raidie A B C D E F G H
Luotīnėškas pavadėnėms ā ē ef
Luotīnėškas tarėms /aː/ /beː/ /keː/ /deː/ /eː/ /ɛf/ /ɡeː/ /haː/
Raidie I K L M N O P Q
Luotīnėškas pavadėnėms ī el em en ō
Luotīnėškas tarėms /iː/ /kaː/ /ɛl/ /ɛm/ /ɛn/ /oː/ /peː/ /kʷuː/
Raidie R S T V X Y Z
Luotīnėškas pavadėnėms er es ū ex ī Graeca zēta
Luotīnėškas tarėms /ɛɾ/ /ɛs/ /teː/ /uː/ /ɛks/ /iː ˈɡrajka/ /ˈzeːta/

Paplėtėms svietėKeisti

LiteratūraKeisti

  • Люблинская А. Д. Латинская палеография. — М., 1969.
  • Нидерман М. Историческая фонетика латинского языка / Пер. с фр. и прим. Я. М. Боровского. — М.: Издательство иностранной литературы, 1949.
  • Фёдорова Е. В. Введение в латинскую эпиграфику. — М., 1982.

NūruodasKeisti

Vikitėka: Luotīnėškos raštos – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.