Kauna vairiūju tautū koltūru cėntros
Kauna vairiūju tautū koltūru cėntros (lietovėškā: Kauno įvairių tautų kultūrų centras) īr koltūras ė švietėma īstaiga, katruos veikėms paded ėšsauguotė tautėniu mažomū koltūrėnius tapatomus ė uokatījė teigiama tautėniu mažomū integracėjė i Lietovuos vėsoumenė. Īstaiga plietuo tarpkoltūrėnės ė tautėnės tolerancėjės vertībės, sėik kortė pėlėitėnė vėsoumenė.
Istuorėjė
taisītėĪstaiga īr īkorta 2004 m. balondė 30 d. Ana īsteigė Tautėniu mažomu ėr ėšeivėjės departaments pri Lietovuos Respoblėkas Vīriausībės ė Kauna miesta savėvaldībės tarība [1][2]. 2004 m. lapkristė 18 d. sorengts ėškėlmings Kauna vairiūju tautū koltūru cėntra būdīnkas atėdarīms [3]. Lietovuos Respoblėkas Vīriausībės nutarėmo reorganėzavos Tautėniu mažomu ėr ėšeivėjės departamenta, nu 2010 m. sausė 1 d. īstaigas dalinėnka teisės perdoutas Lietovuos Respoblėkas koltūras ministerėjē [4]. Nu pat īstaigas īkūrėma anā vaduovaun direktuorius Dainius Babilas [5].
Veikla
taisītėKuožnās metās īstaiga organėzou aple 70 koltūras rengėniū: kuoncertu, mena paruodū, vakaruoniu, puoezėjės skaitīmu, kolėnarėnė pavelda ė kningu pristatīmu. Tepuogi organėzuo muokīmus ė semėnarus tautėniu mažomū bendroumeniu vaduovams, līderiams, aktīvėms organėzacėju narēms ė jaunėmō. Īstaiga kvėit muokslėninkus ė specēlistus i muokslėnės kuonferencėjės, semėnarus ė ruokavuones aple tautėniu mažomū istuorėjė, veikla, aktualėjės ė biedas, integracėjės pruocesus. Īstaigas adminėstracėjė kaup, sistemėn ė platėn mediaga aple tautėnes mažomas, pagelbie muokslėninkam, stodentam ė muokėniam atliktė tīrimus, reng pranešėmus ė straipsnius spaudā, dalīvau televėzėjės ė radėjė laiduosė.
2006 - 2012 m. istaiga organizava kasmetėni Lietovuos tautū festivali „Kultūru tėltā“, katras īr vėins dėdėliausiu tautėniu mažomū kultūras rėngėniū Lietovuo. Anamė koncertou geriausė Lietovuos tautėniu mažomū mena kolektīvā, rėngamis amatū pristatīmā ė vākū kūrībėnės akcėjės. Festivalis tradicėškā rėngams Kauna miesta cėntrė po atvėro dongo, vo 2013 m. sorėngs Alītou. 2008 ė 2013 m. īstaiga organizava Lietovuos tautėniu mažomū sekmadėinėniu muokyklu festivali, katras kuožnās metās īr organizoujems skėrtingus šalėis miestus.
Nu 2006 m. īstaiga pastuovē organėzuo puortegrapėjės pruojektus, katrū čieso pruofesionalūs puotomenėninkā bendradarbiaun so tautėniu mažomū bendroumenėm ė Lietovuos muokīklu muokėnēs kurdamė vairias koltūras pristatontēs paruodas [6][7]. Paskum anas pristatuomas ėr ėšruodomas šalėis koltūras cėntrūsė, galerėjėsė, muokīkluosė, prekības cėntrūsė ė kėtūsė vėišūsė vėitūsė.
Īstaiga glaudē bendradarbiaun so tautėniu mažomū (armienu, baltarosiu, lėnkū, čėguonu, rosu, tuotoriu, ukrainėitiu, vuokītiū, žīdu ė kt.) nevīriausībėnėm organėzacėjėm [8]. Istaiguo kiaurā vīkst tautėniu mažomū bėndroumeniu rengėnē, sosėrėnkėmā ė mena kuolektīvu repeticėjės [9].
Ta īr vėinintėlė īstaiga Kauna apskrėtie, katra tor tuoki veikluos puobūdi. Panašė īstaiga Vėlniō – Tautėniu bendrėju nomā.
Terptautėnis bendradarbiavėms
taisītėĪstaiga ėnėcėjuo ė organėzuon terptautenius pruojektus vagol ES pruogramas: nu 2007 „Muokīmasės vėsa omžiu“ („Grundtvig“, „Leonardo da Vinci“), „Veiklus jaunėms“, nu 2014 m. – „Erasmus+“. Palaikuomė rīšē so veikluos partnerēs ožrobežė valstībėsė: Vuokītėjuo, Jongtėnē Karalīstē, Norvegėjuo, Islandėjuo ė kt. Dalīvaunama kėtū īstaigu pruojektūsė. Īstaigas adminėstracėjės dėrbiejē kel' kvalėfėkacėjė terptautėniūsė muokīmūsė ė semėnarūsė, vīkst i kuonferencėjės, stažoutės, jaunėma mainīmasė ė pažėntėnius vėzėtus vagol pruogramas.
Šaltėnē
taisītė- ↑ Kiaušas V. Naujas tautinių mažumų kultūros centras // Nemunas. Nr. 27(468). 2004 m. spalio 21-27 d.
- ↑ Babilas D. Naujos Kauno tautinių mažumų organizacijų galimybės // Podiumas. Nr. 3(33). 2004 m. lapkritis.
- ↑ Kanopkaitė R. Bendras adresas visoms tautinėms mažumoms // Kauno diena. 2004 m. lapkričio 19 d.
- ↑ 2009-12-16 LRV nutarimas Nr.1656 dėl viešųjų įstaigų dalininko teisių ir pareigų įgyvendinimo
- ↑ Patašius M. Kaunas rengiasi galimam svetimšalių antplūdžiui // Laikinoji sostinė. Nr. 102(2358). 2004 m. gegužės 27 d.
- ↑ Šemelytė R. Daugiakultūrinis šviesos raštas // Šeimininkė. Nr. 38(808). 2007 m. rugsėjo 19-25 d.
- ↑ Atvertimai ir apvertimai // Kauno diena. 2011 m. sausio 4 d.
- ↑ Rumša J. Trys klausimai Dainiui Babilui, Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktoriui // Tautinių bendrijų naujienos. Nr.2(29). 2009.
- ↑ Kažemėkaitytė J. Kaunas – ir lietuvybės, ir tolerancijos kitoms tautoms bastionas // Šeimininkė. Nr. 18(892). 2009 m. gegužės 6-12 d.
Nūruodas
taisītėGalerėjė
taisītė-
Koltūru tėltā 2009
-
Koltūru tėltā 2011
-
Paruoduos atėdarīms
-
Amatū muokīmā