Gervė (luotīnėškā: Grus grus) ī dėdlis paukštis, katros gīven bavēk vėsuo šiaurės Eurazėjuo, vuo žėima skrend i Afrėka, Artėmousius Rītus, Indėjė, Kėnėjė.

Gervė

ĖšruodaTaisītė

Gervė ī gerā dėdlesnė kāp gožos, tor ėlgielesnius staibius ė kakla. Kūns švėisē pilks. Kakta, snapa apatė, pagorklis, spronds ė sparnū galā joudė. Skroustā ė kakla šuonā baltė. Ont petiū aug garbėnioutas plonksnas. Pakaušie skūra rīškē rauduona. Snaps roduoks. Staibē joudė.

Gervės sonkoms ī 3,9-7 kg, kūna augoms 60-66 cm.

BūdsTaisītė

Gervės gīven tīrūs, lėiknūs, liūnūs, tonkiuos biržalies, alksnūs, šlapiūs pėivūs, turpīnies.

Tas ī nuognē gōslos paukštis, katros gīven nu žmuoniū atsto. Anas balsos žems ī, skomb panašē kāp trėmėts ė īr ėš tuola gerā girdams.

Gūžta kraun gervė ont žemės, ont sausesnė kēsa, anon pakavuo terp mindriu ė krūmaliu. Ded do keušio, katrė̄do būn pilkā žalio, so narīškiuom diemalėm. Perėn 30 dėinū.

Gervės Lietovuō atskrend kuova pabenguo aba balondė pradiuo, vuo ėšskrend spalė galė. Skrend dėdlēs polkās.

JiedėmsTaisītė

Gerviu jiedis ī sieklas, varmā, molioskā, slėikā, varlės, pelės. Tepuogi les pelkiu ougas, nug laukū - grūdus.