Doblėns
Dublins, Doblėns (airėškā - Baile Átha Cliath, onglėškā: Dublin) - Airėjės Respoblėkas suostėnė, dėdliausės palē gīventuoju skaitlio ė akanuomėškā ė koltūrėškā magtīngiausės miests, veik uora ė jūras oustā, miests īr rītėnie Airėjės saluos posie.
Šūkis | Obedientia Civium Urbis Felicitas |
---|---|
Žmuoniū skaitlios | 592 713 (gīvėntuoju sorašīms, 3 balondė 2022) |
Ikūrėma metā | 841 |
Mers | Paul McAuliffe |
Geuograpėjė | |
Prėgol pri | Airėjė |
Šalės | Airėjė |
Pluotībė | 114,990,000 kvadratėnis metros |
Augštoms | 20 ±1 |
Ondenė telkėnē | Lifėjus, Airėjės jūra, Royal Canal, River Dodder |
Koordėnatės | 53.3497°N 6.2603°W |
Pašta kods | D1-18, 20, 22, 24, D6W, D1-18, 20, 22, D6W |
Telepuona kods | 01 |
Žemielapis | |
Mers | Paul McAuliffe |
Istuorėjė
taisītėŠėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma
|
Ofėcėjalė Doblėna ėkūrėma data īr 998 metā, bet pėrmuojė leika miests pamėnavuots 140 mūso eras metās, kūmet Doblėna gīvenvėitė bova vadėnama Eblana.
Vėkingā bova pėrmėjē miesta prietelē. Ton fakta ėruoda arkeolougėnē kasėnėjėmā Wood Quay, šalėp miesta cėntra, kor rasta vėsuokio ėronkio, sėino ėr nomu griovėsio.
IX omžiou Doblėns bova ožjīmts dano. Airē lėikās ožjīimdava miesta, bet naėlgam. 1171 metās danus ėšvarė onglā, katrėims vadovava Henrės II.
Lėgė XVII omžiaus vėdore Doblėns mėnavuonams, kāp mėnkos vidoromžiu miestalės. Bet 1649 metās, pu Onglėjes pėlėitėne kara miesta bova ožgroubės Olėverės Kromvelės. Tuon meto Doblėne gėvena aple 9000 prieteliu.
XVII omžeus pabėnguo miests pradėje plėistės. Glava ton priežastės bova protėstantu pabėgėlē ėš Euroupas. XVIII omžiou Doblėns grētā auga. XVIII omžiaus pabėnguo Doblėns palėka ontru vagol dėdoma miestu Brėtu imperėjuo.
Paskelbos Airėjės naprėgolomībė, 1922 m. Doblėns palėka šalėis suostėnė, kultūras, akanuomėkas ė polėtėkas cėntro.
Klimats
taisītėDoblėnė vīraun jūrėnis klimats, kor žėimas īr šėltas, vuo vasaras - vėisės.
Žėima daugiausē līn, aba ēn šlapdrėba. Šlapdrėba gal tēstėis nu lapkristė lėgė balondė. Snėigs vėdotėnėškā ėšsėlaika 4-5 dėinas par metus.
Mėinou[1] | Sau | Vas | Kuo | Bal | Geg | Bėr | Lėi | Rog | Sie | Spa | Lap | Gro | 2005-2006 metā |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vėdotėnė aukšta | 8°C (46°F) |
8°C (46°F) |
10°C (50°F) |
13°C (55°F) |
15°C (59°F) |
18°C (64°F) |
20°C (68°F) |
19°C (66°F) |
17°C (63°F) |
14°C (57°F) |
10°C (50°F) |
8°C (46°F) |
13°C (56°F) |
Vėdotėnė žema | 1°C (34°F) |
2°C (36°F) |
3°C (37°F) |
4°C (39°F) |
6°C (43°F) |
9°C (48°F) |
11°C (52°F) |
11°C (52°F) |
9°C (48°F) |
6°C (43°F) |
4°C (39°F) |
3°C (37°F) |
6°C (42°F) |
Vėsa krėtouliu | 67 mm (2.6") | 55 mm (2.1") | 51 mm (2") | 45 mm (1.7") | 60 mm (2.3") | 57 mm (2.2") | 70 mm (2.7") | 74 mm (2.9") | 72 mm (2.8") | 70 mm (2.7") | 67 mm (2.6") | 74 mm (2.9") | 762 mm (29.5") |
Transports
taisītėŠeurėnie miesta posie vėik ėnternacėjonalėnes Doblėna vora ousts (airėška - Aerfort Bhaile Átha Cliath), keltās pōikos sosėsėikėms so Lėverpolio ė Holėhedo. Išvystyta mašinų, metalo, maisto, tekstilės, siuvimo pramonė, laivų statyba, alaus pramonė (garsioji „Guiness“ aludarių kompanija).
Viešasės transports
taisītėKelėivėnes
taisītėDaug Doblėna gyventojo keliau so kelėivėnėm. Miesta kelėivėnes valdo bendruovė Bus Átha Cliath (Dublin Bus), katra tor aple 200 autobuso. Naktėis meto Doblėnė tēpat važiou kelėivėnės, bet retiau ė tėk tam tėkruom krītėm rečiau. Naktėnės kelėivėnės žīmėmas N, pvz. kelėivėnė 39, naktėis meto būn 39N.
Traukėnē (Dartā)
taisītėMiestėnē Traukėnē Doblėnė vadėnamė terp prieteliu Dartās (nu DART). Anie īr dėdlė patuogė transporto prėimonė, prietelems, katrėi važiou ėš Doblėna primiestio ė centro.
Tramvajē
taisītėDoblėnė vėik tramvajā, katrie, ėr katrū lėnėjės vadėnas LUAS.
Rīšē
taisītėDoblėns īr Airėjes naujīnu ė rīšio centrs. Mieste vėik daug laikraštiu, radėjė stoutiu, telekomunikacėjo kompanėjo centrėnio būstėnio. Teppat čė vėik svarbeusė Airėjes pašta (An Post) ė telekomunikacėjo bendrovio Eircom, Vodafone, o2 centrėnes būstėnes ė glabnėjė infrastoktūras objektā.
Pamėnklā
taisītė- Doblėno pėlis
- The Spire monomėnts
- Doblėno pašts
- Ha'penny tėlts
- Šv. Patrėka katedra
Miestā partnerē
taisītė- Barseluona (Katalonėjė, Ėspanėjė),
- Lėverpolės (JK),
- San Chose (JAV).
Prietelē
taisītėVagol 2006 m. sorašīma doumenės prieteliu skaitlės bova:
- Doblėnė:
- 505 739
- Doblėna orbanėzuotuo zounuo:
- 1 045 769
- Doblėna regėjounė:
- 1 186 821
- Dėdlėja Doblėna zonuo:
- 1 661 185
Doblėnė gėven ėvairiu tautū prietele. Daugeusė gėven airio, onglo, lėnko, lėitovio, latvio, žemātio, negerėitio, kėno, okrainėitio ė roso.
Šaltenē
taisītė- ↑ Weather and climate data from BBC Weather.
Nūruodas
taisītė-
Doblėna panuorama