Koltūra vuo kultūra (luotīnėškā: cultura - apdėrbėms, ugdėms, aukliejėms, lavėnėms, tuobolėnėms, vīstėms, garbėnėms) īr kas sokorta fėzėnio ė pruotėniu vėsoumenės darbo. Žuodis gal znuočītė:

  • Žmuogaus ė vėsoumenės veikluos prodoktā, anuos skvarmas ė sėstemas, katrū funkcionavėms leid kortė, panauduotė ė perteiktė materēlėnės ė dvasėnes vertībės.
  • tuoboloma laipsnės, prigauts katruo nuorintās muoksla a veikluos srėtie; ėšprosėms.
  • Augėnėms, koltivounamas augals.
  • Bioluogėniu lasteliu, audėniū, nedėdliū organū a anū šmuotu, pajėmtū ėš prieteliaus, gīvė a augalū organėzma, ėšlaikėms ė augėnėms specēliuos mitībėnies terpies.
  • Arkeoluogėnė koltūra - gropė veina laikuotarpė tuos patiuos terėtuorėjės arkitektūrėniu pamėnklu , katrėi tor bėndrū bruožu.

Koltūra īr žmuoniū vėsuomenės būklė, anuos išprosėma ruodėklis, korin apibūdėn dvasėnis ė materēlinis anuos gīvenėms. Tas priklausa nu istuorėnė anuos ėšsėvīstīma, no tuo, kuokės nauduo gamības prīmuonės. Vėinuoki bova koltūra žmuogaus ė vėsoumenės, katra lauka arė so pritaikīta tam medė šako ė medžiuojė so nuglodėnta kulė kėrvelio, ė vėsā kėtuoki, kor žemė ar so šiūlaikėnio plūgo ė žmuogos sied traktuoriaus kabinuo.

Atskėra žmuogaus koltūra ruoda anuo elgesīs vėsuomenie – dėrbont, bėndraujint so kėtās, leidont laisvalaiki ė t.t.

Ta sāvuoka, be minietu, apjem ė kėtus dalīkus.

Tēpuogė veizieket

taisītė