Dūnėninkā
Dūnėninkā aba pėitū žemaitē īr žemaitē, katrėi saka balsius ū, ī vėituo lietoviu dvėbalsiu uo, ie. Pavīzdžiou: dūna, pīns. Anėi gīven Varniū, Šėlalės, Tauragies, Koršienu, Kelmės, Raseiniu apīlinkies[1].
Dūnėninkā īr skėrstuomė i raseinėškius ė varnėškius. Anėi terposavi skėrias palē dvėgarsiu am, an, em, en tarėma: raseinėškē anūs saka kap ė lietoviu kalbuo, pavīzdžiou: kamps, langs, gembė, penkts, vuo varnėškē anūs keit i on, om (kartās un, um), ėn, ėm, pavīzdžiou: komps, longs, gėmbė, pėnkts.
Šaltėnē
taisītė- ↑ Tarību Lietovuos encikluopedėjė, I t., 469 psl.