Vikipedėjė:Žemaitėšks žuodīnielis

(Žemaičių kalbos žodynas)

Žuodīnielis mondresnīms žuodems.

Žuodīnielis žuodems, katrėi tor kėta prasmė nē lietovėškė: Žemaitėšks žuodīnielis/saka

Atskėrs žemaitėšks žuodīnielis Vikipedėjės žuodems ė bėndrėnėmou īr čė.

Žīmiejėms
Rēktom rašītė ė žuodė kėlmė, jė ons nie nu senuovės mūsa lūpūs. Gal būtė: slav., germ., lat., lit. Pvz.,

adīna - valanda (slav.)

Palē žuodė paplėtėma, rēktom pridietė:
Senuovėnis barbarėzmos, katruo geriau nenauduotė
Rets žuodis
Nauduojamė

Prašau, pri retesniū žuodiu pridietė ė kuokė sakėnoka.

A

Aba – arba
Abaranka − apsauga
Abarės – 1) didelė daržinė, 2) sandėliai
Abalga – gandų skleidimas
Abazos − pulkas, kariuomenė
Abelnā − apskritai
Abelnas − 1) visuotinis, bendras, 2) dėlto, taigi
Abičajus − papratimas, įprotis
Abīda – 1) skriauda, 2) prievarta
Abiecē – tapetai
Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
Abivatelis − turtingas žmogus menk. (pol. "obywatel")
Ablava − triukšmas, riksmas (Mžk)
Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
Apletūra - apvadai (duru, langų)
Abliavuotė − obliuoti
Ablūds − veidmainystė
Abraks - pusė (duonos) abišalės
Abrenčius − šuns antsnukis
Ãbrėns – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti
Abruoks – klėtis
Abrūsos – rankšluostis
Abrūzdielis (abruozdos) - pakabukas, paveikslas
Abzajā – apvadai ką nors puošiant
Adīna - valanda (brus. "гдзiнa")

Kėik īr adīnū? - Kiek valandų?

Advernėšks − atvirkščias, priešingas
Agnus – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus
Aigars – šapas, šapelis
Aimata – išdykavimas, pokštas
Aka − eketė
Akata − noras
Aklis – gyvulius puolantis vabzdys
Akrūtnos − stiprus, baisus, nežmoniškas
Akrūts − laivas
Akšėn – ateik (liep.), akšėn šėn - ateik čia
Aktars - hektaras
Akūrat - tiksliai, iš tikrųjų, tikrai taip
Alasos – triukšmas, rėksmas, klegesys (geriau naduotė ablava)
Alasavuotė – triukšmauti
Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą
Alkierios - gerasis kambarys
Alseika − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus
Alsos – sunkus, varginantis
Altravuotėis − jaudintis, nerimauti
Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
Amaliuotė − plepėti
Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
Ana − ji
Anė − nė
Ang − 1) ant, 2) į
Angos – vangus, tingus
Aniuols – angelas
Ankuris − pasaitas
Apalos – apvalus
Apara – virvelė
Apciūgā (apcūgas) - replės
Apėnt(ās) - vėl, iš naujo
Rēks apėntās vargtė so bolbiem - Teks vėl vargti su bulvėmis.
Nuorietiou apėntās tėn sogrīžtė - Norėčiau vėl ten sugrįžti.
Apgėmėms – prgimtis
Apieka − globa (brus. "aпeкa", pol. "opieka")
Apiekūns − globėjas (brus. "aпeкyн", pol. "opiekun")
Apiera - auka (pol. "ofiera") geriau auka
Apieravuotė - aukoti (pol. "ofierować")
Apilkas − pjuvenos
Apīvuoka – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
Apīnuos – apinių auginimo vieta
Apīžlėja − prieblanda, prietema
Aple (aplink) – apie
Aplėks − kelnių sąsaga
Aplink − Apie
Aplouks - aptvaras
(Plg. latvių aploks)
Apošė - drebulė
(Plg. latvių apse)
Apošruots - drebulynas
Aprieds − drabužis
Aprīlius − Balandžio 1-oji
Aprūms – juosmuo
Aprubė – vienkiemis
Apsėmīžiuotė − apsišlapinti
Apsėriedītė - apsirengti, persirengti (daugiau "parsėriedītė")
Ons vėsumet īr joudā apsėriedės - Jis visada juodai apsirengęs.
Kaliedu senelio liob apsėriedītė vėins vākū mīlams senielis - Kalėdų seneliu persirengdavo vienas vaikų mylimas senelis.
Apsėūktė − apsiniaukti
Apsikurmuliautė – apsirengti skarmalais
Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantančiu, kvailiu
Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
Apskėrtė – išrinkti
Apsūdījėms – 1) vertinimas, 2) kritika
Apšiurnus – tvarkingas, malonus, jaukus
Apšliets − kepurės apvadas
Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
Aptavuotė − apsiūti pakraščius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. "haftować")
Apts - tam tikras drabužių pakraščių išsiuvinėjimas, pagražinimas (pol. "haft")
Apvaža – apsikentimas, nejautrumas
Apvažos – galintis ramiai žiūrėti į bjaurius daiktus, nesišlykštintis
Apžindis − žindamas pienas
Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
Arielka – degtinė
Armata – patranka
Armou – dirvožemis<
Aruosos − karosas
Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
Asabnos − atskiras (pol. "osobny", brus. "acoбный")

Ons tor asabnus ratus miešlou vežtė. - Jis turi atskirą vėžimą mėšlui vežti.

Ašvienis – darbinis arklys
Atara – skerslysvė
Atgairė − vėjo užpučiama, gairinama vieta, pagairė
Atgandus – nuobodus, įkyrus, atgrasus
Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
Atkairus – atvirkščias, ne tos kojos arba rankos
Atkalē – atvirkščiai, priešingai
Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
Atkars − atsivertęs, atsilošęs
Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
Atliektė - atskristi
Atmietis – oro permaina
Atpiedžiou − 1) tomis pačiomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
Atpūtis – atsipūtimas, poilsis
Atsėdoutė (kou) - kvepėti (kuo)
Atsėkrāgėnės – galvą atsilošęs
Atsėpūstė − pasiilsėti
Atsėšvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
Atsėtekietė − atgauti sąmonę
Atsėžegnuotė – atsisveikinti
Atskardė − pašlaitė, šlaitas
Atspėruom − nenoromis, spiriantis
Atšlaims – kiemas
Atšvietis − atspindys, atšvaistė
Atuodogē − vasariniai rugiai
Atvaša − 1) atžala, 2) atauga
Atvuožnē – atsargiai
Atvarslā – vadžios, vadelės
Atžūlos – stačiokiškas, nelipšnus, atšiaurus
Auda − giesmė
Augiesn/is, -ė - vyresn/is, -ė
Ons ož moni īr pėnkēs metās augiesnis - Jis už mane penkeriais metais vyresnis.
Auglios – javų derlius
Augoms − ūgis
Auguonis − auglys, šunvotė, votis
Aukšt − virš
Aulīs − avilys
Auštrinis − šiaurės rytų vėjas
Ažu − už

B

Babaks − koks rakandas, daiktas
Babaužis – baubas (Žgč, Krž)
Babītė − 1) krauti, dėti, mesti (Kal), 2) kulti, daužyti (Ggr)
Babīzninks − neturtingas valstietis, kampininkas (Rs)
Babkas lapā − lauro lapai
Babūnė − senelė
Bačka – statinė
Bagamazas − būdelė turguje
Bagaruotė − baksnoti, baidyti, su kartim žvejojant baidyti žuvis
Baklagė – kareivių prie diržo nešiojamas aliumininis butelys
Balamūts – nenaudėlis, apgavikas
Balduonis − kas baldosi, naktibalda
Balinīs – balinamas audeklas, baltalas
Balkis – sija, rąstas
Balondis - karvelis (Mžk, Prk)
(Plg. latvių balodis)
Balvas − dovana, kyšis, papirkimas
Bambalis – aklinai uždaromas benzinui laikyti bidonas
Bambelis – supresuoti šiaudai
Bambyzos – vaikiškas, paauglys
Bambuolakis − žmogus didelėmis akimis
Bandīkštis – bandos gyvulys
Bandžius – 1) kerdžius, 2) bernas, tarnas
Bankieta – puota, banketas
Bãriuotė − 1) šerti, penėti (Šll, D. Sauk.), 2) piktai žiūrėti (Brs)
Barva – 1) spalva (Pol., Kal, Krt), 2) kostiumas (Rdn, Slnt)
Bataulis – bato aulas, neapgalvotai beselgianio žmogaus apibūdinimas (no tėkros bataulis)
Baudās – taisantis, žadais
Baustêis – ketinti, žadėti, ryžtis
Beigelis - baranka
Beizas − berniūkštis
Bejuo − juolab
Ben – bent
Bengtė - baigti
Benkartietė − išsigimti
Benkarts − išvisa, išsigimėlis (Mžk)
Berdanka − nevykęs šautuvas
Bestėjė – nenaudėlis, žvėris
Bezliepīčė – nenaudėlis
Bėtaulis – bičių avilys
Bėldoks – velnias
Bēzos − alyvų krūmas
Bėzā – supintų kasų pynės
Bieda – nelaimė, dviem ratais kinkomas vežimas
Biednos – vargšas, neturtingas
Biesos – piktoji dvasia
Bimbals - gilys
Bīra − derlius, naša (Šmk, Rs)
Bîržtva (-īns) – beržynas
Bjaûris – bjaurumas, piktumas
Bjaurastis – bjaurumas
Blaisvos − balsvas, pabalęs
Blaûzdlauža – laikas, kada pašalusi purvynė dar nelūžta
Blezdinga - kregždė
(Plg. latvių bezdelīga)
Blezgė − nerimta moteris
Blieka − skarda
Blīstė – dilti, kiurti
Bliurbuoks – sovietinis laidinis garsiakalbis
Bliuska – palaidinė
Bliuznītė – ką nors iškeikti
Blosėnės – tymai
Bluoznos – iškvėšėlis
Blouzgā - pleiskanos
Blučkos – pirktiniai medvilniniai siūlai
Blūdītė − svaitėti, niekus kalbėti, kliedėti (Vkš, Yl)
Blužnis − diržas užpakalinėje drabužio dalyje su dviem sagomis (Grg, Lk)
Bobžolės – moterų vartojamų gydomųjų žolių bendras pavadinimas
Bodautė − ilgėtis, nuobodžiauti (Varn)
Bolbė - bulvė
Bōlė - adatos skylė
Bōndelis - batonas
Bonkė - butelys
Bōrga – vėlesniam apmokėjimui (a bolvės če pardavuo ont bōrgas?
Bošis - ašis, stebulė,br> Brakalioutė − brazdėti, bildėti, tarškėti (Brk, Plng, Grg)
Brakšentė − pamažu brazdintis, braškintis (Sd)
Brakšis − sulysėlis, sunykėlis (Kal)
Braktīteis – 1) lįsti, norėti prisivilioti, pasinaudoti, 2) bastytis, vaikščioti (Dr)
Brauktė - važiuoti
Braukso nomei - Važiuosiu namo.
Brė(č)ka – vežimas
Brėtva − skustuvas
Brėtvuons – pasipūtęs, nepaklusnus
Brėžės – spyruoklinės akėčios
Briauzga − sudžiūvėlis
Briedgauris – šiurkšti žolė
Briekšma – prietema
Briekštė – temti
Brigadierios − brigadininkas
Brizgėls – apynasris
Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas
Brîžiuotė – akėti su brižėmis
Brukis – (esu girdėjęs keturias šio žodžio reikšmes) 1) akmenimis grįsta gatvė, 2) tam tikras laiko tarpas (DLKŽ), 3) tuzinas, 4) (grėbimas?) (griebimas) vienu užsimojimu (Kuršėnai)
Brūkšts – pustyklė
Brukavuotė – grįsti akmenimis gatvę
Bruokavuotė – peikti
Brungstė – užsiimti su mažais vaikais, žaisti
Bruoms − bažnyčios kiemelis, pastatyti ir papuošti aukšti, viršuj sujungti, įvažiavimo vartai
Bruožtė − brėžti, drėksti, braukti (Šauk)
Brūsos (-ielis) – pagalys, balkis
Brūztė – rūpintis, darbuotis be poilsio
Būdavuotė – statyti
Budīlninks – žadintuvas
Budīnė – atsisveikinimas su mirusiuoju prieš laidojant
Budinks – pastatas
Buntavuotė − maištauti, triukšmauti
Buočius (Buočios?) – senelis
Buotā – auliniai batai, guminiai trumpais auleliais pusbačiai
Būktās - turbūt, tikriausiai, galbūt
Burkuons – morka
Burnuosos − storas apsiaustas
Būstīms – būvimas, esybė

C

Cackītėis – žaisti su mažamečiais vaikais
Cieks – žymė
Cėbė – ožka
Cėbolė – svogūnas
Cedelioks − smulki moneta
Cedelė – 1) prisegama žvaigždė, ženkliukas (Ms, Pln), 2) šuns registracijos ženklas (Grg)
Cėgnuorios – pagrindinis bažnyčios varpas
Cėguons (-ė) – čigonas (-ė) (romas (-ė))
Cekaunos (Ciekaunos?) – besidomintis, žingeidus
Cekaviteis – domėtis, stebėtis
Cekelis − klitorius
Cėpkas – žirklės, replikės kam suimti, suspausti, ištraukti
Cėravuotė − adyti (Pln)
Ciels - visas, pilnas, sveikas
Ciku - tylėk
Cilveks – bernas
Ciongs – skersvėjis
Moseliu ciels spėitlios soksės aplink galva - Musyčių visas spiečius suksis aplink galvą.
Cimbuolā – barškalai, skambalai
Cīrolis - vyturys
(Plg. latvių cīrulis)
ciuckis – šuniukas
Ciuongs - skersvėjis
Cūds – teismas, nuostaba (no, tėn bova vėinė cūdā)
Cuoliauka – susukama matavimo juosta
Cveks – vinis

Č

Čeižtė – šiukšlinti
Čekavuotė (Četkavuotė?) – kopūstus pjaustyti (Ms, Vvr)
Čelada - būrys žmonių
Čepruonėlē – čiobreliai
Čerts − velnias (Brus., Slnt)
Čėraunīnks – burtininkas
Čėšnaks – česnakas
Čiopryna – plaukai
Čėravuotė − 1) burti, 2) liga persmelkia
Čerdaks – pakaušis, plotas antram aukšte, kai namas vienaukštis
Čeverīkā – batai, apavas
Čēžena – skeveldra, eižena
Čiaumuotė − valgyti
Čiedītė – tausoti
Čīdėtėis – tyčiotis
Čierā − burtai, užkeikimai (Pol., KlvrŽ)
Čiesnis – vaišės
Čiesos - laikas
Jau čiesos nomėi - Jau laikas namo (eiti)
Čiestnos − teisingas, patikimas
Čiežtė – 1) mušti, lupti (Akm), 2) trinti, grumdyti, skalbti (Šts), 3) smarkiai lyti, pilti (Vkš), 4) išnaudoti, apgaudinėti (perk., Šts), 5) šlapintis (Slnt)
Čiokors – stogo viršus, namo galo skylė
Čiokštė – šlapti, žliugti
Čiopa – nerangus žmogus, čiupna
Čioprīna – plaukai
Čioškė – liesa, ne visai brandi, suvargusi mergaitė
Čirškintė – 1) griežti, čirpinti (Skd),
Čiūčela − baidyklė (Brus., Slnt)
Čiūds – stebuklas, nepaprastas daiktas (Brus.)
Čiuobrīntė – pamažu, nerangiai eiti, vilktis, kėblinti (Skd)
Čiuožtė – 1) kirsti, suduoti (Šlv), 2) smarkiai lyti (Vdk)
Čīsts − tikras, visiškas
Čiūdaks − juokdarys
Čīžtė − glebti, čiužti (Brs)

D

Dabarčiou – dabar, šiuo metu
Dabena − papuošalas, puošmena
Dabuotė – saugoti, globoti
Dabuoklė – kalėjimas
Dagīs (Dagis) – usnis
Dailē - dailiai

Kėts ož kėta dailē sosėkėbė - Vienas už kito dailiai susikabinę.

Nikumet nepīka, vėskou muokiejė pasakītė dailē - Niekada nepyko, viską mokėjo pasakyti dailiai.

Dainažīmės – natos
Dakanuotė − 1) šėlti, 2) tąsyti, drąskyti
Dangoutė – dangstyti, maskuoti
Dantinietė – apšnekėti, pašiepti
Darboutėis - darbuotis
Darkītė – jaugti

Pradiejau darboutėis naujuo vėituo - Pradėjau darbuotis naujoje vietoje.

Jau rēk eitė darboutėis - Jau reikia eiti darbuotis.

Daugis − daugelis, daug kas
Dauglīkė – daugiskaita
Davadītė – tvarkyti
Dėcėns - durklas, peilis
Dėdlē (taip pat dėdėlē) - labai
Dėdlē tonkē - Labai dažnai.
Dėdžiuojė (Dėdiuoji?) truoba − svetainė, salonas
Dėgurtė (Diegortė?) − pamažu degti, rusenti
Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
Déinautė – meilauti, viioti
Dėkortė – pamažu degti, rusenti
Dėktous - atlaikys, dar tiks
Dėkts – šaunus, stiprus
Dėvuons – lovatiesė
Diedlioutė - dėlioti
Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas

Kūlātē sodiedliuotė - Akmenukai sudėlioti.

Degots – derva
Dèkčôm – labai
Dēkis (diekis) - lovatiesė
Dibavuotė – žeminti, orig.: plakti pririštąjį prie gėdos stulpo
Dibičītė − skriausti (Skdv, Bt)
Diekou! - ačiū!
Dieni (Dėini?) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
Dingoutėis – atrodyti, rodytis
Dingstės – priežastis, tikslas
Dingtelietė – atsiminti
(mon dingteliejė i galva) Disnipuols − laivas
Diekuo – kodėl
Dīvītėis (Dīvuotėis) - stebėtis

Nier kuo dīvītėis, ka.../jė... - Nėra ko stebėtis, kad.../jeigu...

Dīvs - stebuklas, įvykis, kuris nusatebina

Kas če par dīvs? - Kas čia per stebuklas?

Dornios – kvailys
Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
Douklis − duokas (Mžk)
Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
Douts − dovana (Up, Užv)
Drapanas – drabužiai (niek.)
Drėgants – eržilas
Drepintė – 1) drabstyti, 2) dosniai duoti, dalyti, 3) smarkiai joti, bėgti
Drežietė − gailėti duoti, šykštėti
Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
Drīžos − driežas, kas nors pailga su išilginėm driūžėm
Drobīnas - kopėčios (pol.), nauduot Gardės
Dromolis – virdulys
Drūkts − drūtas, storas
Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
Dugnolis − storoji žarna
Dujuotė – 1) dūmuoti, rūkuoti, migloti, 2) miglai kristi, dulkti
Dujuots − miglotas
Dūksėns − purvinas, nešvarus
Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas 2) gelsvas, gelsvai rausvas
Dulbis − kvailys, mulkis
Dumplekė – plati lenta vietoje kopėčių (gardžių?) mėšlą vežant
Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
Duorklis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
Duovena - dovana
Duovenuotė - dovanoti
Duovis – indėlis, davinys
Dura – peikena
Dūšė – siela, širdis (tēp negerā ont dūšės)
Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
Dvaknuotė − plustinėti (Šts)
Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
Dvankas − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys

E, Ė

Eivuons − vingilis
Ekspėliavuotėis − aiškintis
Ėlgvakaris − ilgas vakaras
Ėlgvêiša – kas ilgai vieši, užtrunka
Ėrklas – laivelis, eldija, pergas
Ertas – erdvus
Ertima − erdvė
Ėšbuočītė − atleisti
Ėšgoldītuos – dėstytojas
Ėšjouka − patyčios
Ėšmaujuotė – 1) išgraibyti, 2) išvaikščioti, išmaklinėti
Ėšplūsks – užtvanka
Ėšpravuodītė – išlydėti
Ėšruodītė - atrodyti
To gerā ėšruodi - Tu gerai atrodai
Ta koskelė dėdlē poikē ėšruod - Ta skarelė puikiai atrodo.
Ėštratentė - iškošti (piktai pasakyti) (?)
Moštėis nepol, ale vėsos ėsėtėmpės ėštratėn: Kvailas kaip čebato aulas! - Muštis nepuola, bet visas įsitempęs iškošia: Kvailas kaip bato aulas.
Eštorietė - ištverti
Vīrā be muotrėškas meilės ėlgā neištor - Vyrai be moteriškos meilės neilgai ištveria.
(Plg. latvių izturēt <=> latgalių iztvert)
Ėšvarvietakis – tas, kurio akys raudonos ir vis ašaroja
Ėšveizietė − 1) išžiūrėti, 2) atrodyti
Ėšvėrus – greitai išverdantis, varus
Ežė − lysvė
Ėžėna – ankštis (pvz. žirnių)

F

Fėliuots − apgavikas, neteisingas žmogus
Fukteliavuotė - išsijuoti
Furmuons − viršininkas

G

Gagrė − 1) apsileidėlis, 2) storžievis
Gadīnė – laikas
Gaidgīstė – paryčiai, ankstybė
Gairėjė − vėjo pučiama vieta; pagairė
Gaktos – priešakinė užriestoji rogių ar pavažų dalis
Gārbarnė – odos išdirbimo įmonė
Garbavuotė – garbinti
Garbstīms – aukštinimas, gyrimas
Gardėnīnkā − vežimas (ratai) su gardimis
Gardės – kopėčios
Gārdīnas – užuolaidos
Garguotė – kvėpuoti gargiant, karkuoti
Garvelkis − anga virtuvėje viršum viryklos garams bei dūmams į kaminą išeiti, ppr. su gaubtu (Mžk, Vkš)
Gaspada – nuolatinė apsistojimo vieta pas žmogų, kur laikinam saugojimui paliekami daiktai
Gaspadėnė – šeimininkė
Gatavuotė – taisyti, gaminti
Gaurs − pluoštas (linų, kanapių)
Gavalkielis – gabalėlis
Gebenė − spuogas
Geldelė – lysvė
Gelžėns − tvirtos valios, užsispyręs
Gelžkelis – geležinkelis
Gėmbė - pakaba
Geneklė − geležė skaloms skaldyti (Ms)
Geneklis − žabų kapojamasis kirvis (Ms)
Genesīs 1) varykla, išvara, bandtakis, išginia, genestys; kelias prie sodybos (Kl, Yl), 2) mažas žvejų uostas (Prk)
Gentība – giminystė
Gėntainē – giminaičiai
Gerbtė – valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti
Gėrīnė – gėrimas, puota, pokylis
Gėrkalnis − kalnas, apaugęs giria
Gerūkštis − krūminis dantis
Gībena – nugeibęs, nusibaigęs žmogus ar gyvulys
Giedrotie – giedrai esant
Giežos – viskuo nepatenkintas, įnoringas
Giežuonis − įkyrus žmogus
Gīla − didelis skausmas, gėlimas
Gimtovė − gimtinė
Gimulīs − naujagimis, kūdikis (Klm, Krž)
Gīniuotė – ginti
Gīniuotėis − gintis
Gītinietė − valkiotis, šen bei ten landžioti
Gīvaliuotė − šiaip taip gyventi
Gìvena − gyvenimas, buvimas
Gė̅žos – meistro padėjėjas, mokinys
Glabuotė − 1) globoti, saugoti, 2) maldauti, prašyti
Glamžuotė − glamonėti
Glaunos – geras, gražus, svarbus
Glencės − muilinas vanduo (naudojamas siūlų velimui)
Gliuors − iškleręs, atlapas, kiauras
Glousnioutėis – glamonėtis, kai katinas smaukiojasi palei kojas ir murkia
Glūps – kvailas
Gobtorielis – puošni kepuraitė
Gondrakinis - gandralizdis
Goroutė − būti raudonam iš karščio (Erž) Gorus − kartus, aitrus, gaižus (Vkš)
Gozėks - saga
Grabs – karstas
Grabužis − griozdas, gremėzdas
Gračius − kortų lošėjas
Grafkė − žiogelis (segtukas)
Grazna − grožis, pagražinimas, papuošimas (Kair, Vkš)
Gražuotė − perspėti, grūmoti
Grekuons − graikas
Gretu – greta
Greva – upės vaga, slėnis
Grēvė – griovys
Griebalka – arklinė grėbiamoji
Grieks – nuodėmė
Griešītė – daryti nuodėmes
Grīžolė − kelios susuktos linų saujos
Grīžtė – linų pluošto pynė
Grobėjuons – stačiokas, storžievis
Grocė – kruopos
Grūdienė − virtų grūdų valgis
Grudos – trapus, gruzdus
Gruomata – atsiųstas laiškas
Gruinītė – plikai kirpti
Grūmzdols – rubuilis (žuvis)
Gruobā - žarnos
Gruodoutė – į gruodą šalti
Gruopē - rinkis
Grūšos – kriaušė
Gudė − pustyklė, galąstuvėlis
Gudintė − pratinti, jaukinti
Gudnuotrīnė − gailioji dilgėlė
Gumbs – iššokęs guzas, kai užsigauni galvą
Guobintė − gabenti, nešti
Guoda – garbė, pagarba, šlovė
Guodīngs – garbingas
Guojā − aukštuomenė
Guonītė – iškeikti, išplūsti
Guorčios − tūrio matas (apie 3l)
Guorintė – 1) bauginti, gąsdinti, grasinti (S. Dauk.), 2) raginti, kurstyti, vadinėti (Krkl), 3) erzinti, kairinti; vilioti, masinti (Slnt, Grg), 4) eiti nuleidus, nunėrus galvą, nyrinti (Všv)
Guožtė − lieti, pilti
Gūrā - palėpė
Gurlos – 1) silpnas, trapus, išglebęs, 2) riebus
Gužīs - skilvis
Gvalta − triukšmas, riksmas; skuba (Plt, Šts)
Gvaltagruobis − kas smarkiai puola prie darbų; kas griežtai, prievarta ko reikalauja, griebia, plėšia iš rankų nesiklausęs (Šts)
Gvaltavuotė – prievartauti
Gvardėjuons − vienuolyno viršininkas
Gvizdė – nerimta moteris, pliuškė

I

Ībingtė − 1) įsigalėti, įsisenėti (Kv, Grg), 2) įprasti (Lkv)
Īdautė − ieškoti ydų, priekabių (Šts)
Īdėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Iduomautėis (kou) - domėtis (kuo)
Iduomautėis literatūra - Domėtis literatūra.
Īduotėis − ydų, priekabių ieškoti
Ienėnīnkā − ieninis, vienkinkis vežimas; kiekis, vežamas tokiu vežimu
Ikīps - skersas, įstrižas
Kudie tava akis žalės ėr ikīpas - Kodėl tavo akys žalios ir skersos (įstrižos).
Ikriestė – įtręšti, apdaužyti
Īkščiuotė − žvygauti (Šts)
Īladagtis − pypkei prarakti įrankis (Ggr)
Īlėns − smailus (Grg, Klp)
Ilgoutė − akėti išilgai arimo viena kryptimi
Īlintė − smailinti (Grg)
Īlītė − urbinti; kutenti, kutelioti (KlvrŽ)
Imbliuotė − 1) iminėti, 2) vagiliauti
Imeigtė - galėti, sugebėti
Aš imeigo - man išeina, man pavyksta
Kāp to tēp imeigē? - Kaip tau taip išėjo? Kaip tu taip sugebėjai?
Īnautė − 1) verkti, vaipytis, stenėti (Vvr, Prk), 2) juokus daryti, darkytis, žaisti (Klp) Īnoms − tikrumas
Īns − tikras, gūdnas (S. Dauk.)
Ingis − tinginys
Ingtė − 1) plikti, šertis, 2) skursti, smukti
Intvara − irklo rankena, kas nors, kur nors pritvirtinta
Īpėlā − patalų vidinis maišas, į kurį supilamos plunksnos
Irinki - aplinkui
Īsėkarabītė − įlipti, įsikartė (Als)
Īsėkišdintė − įkliūti (Grg, Šts)
Isėveizietė - įsižiūrėti, pamatyti
Isitiemītė – įsidėmėti
Istapītė − išalkti
Īstingo − iš karto, tuo pradėjimu
Īsvala − spalių pridžiūvimas prie pluošto
Išbergžtė − išleisti, išeikvoti, netekti (Krkl, Plt)
Išbruokavuotė − atmesti
Iščirškintė − iškepti (Skd)
Išdėla − išdilęs, susinešiojęs daiktas (pvz., dalgis, drabužis ir pan.)
Išglėžtė − ištižti
Išgviešielis − nuleidęs sparnus, nevalyvas
Iškada – žala
Išliousoutė − išlaisvinti
Išmakasītė – išklampoti, ištrypti
Išmėslā – pramanos, niekai
Išparcėlioutė – išparduoti
Išpītė – ištežti, išbjurti
Išpliorptė – visiems apsakyti slaptą dalyką
Išstėptė − išalkti, peralkti
Iššvičītė − išbarti, iškoneveikti (Pp)
Ištrivuotė − ištverti
Išvapa – išvėpėlis, išsižiojėlis
Išvėdruotė − išpūti, išgverti (Ms)
Īvados – kurio galima daug suvalgyti, išgerti
Ivairos – nevienodas, daugiareikšmis
Ivairiesnis – keistesnis, savotiškas
Īvals – 1) siaura odos juostelė, kalama aplink klumpę, 2)medžiagos juostelė, įsiuvama į siūlę stiprumui ir gražumui
Iveizietė - pamatyti, įžiūrėti, matyti
Tumsībie žmuogu sunko iveizietė - Tamsoje žmogų sunku pamatyti.
Įtakojo − itakāva
Īvelis − mažas arklys (Tv)
Īžtė − dildyti, plėšti, drengti (Als)

J

Jarātis – ėriukas
Jaukorā − stambios malkos duonkepei ar jaujos krosniai kūrenti
Jaunas dėinas - jaunystė
Anou puoezėjė tink nu jaunū dėinū - Jam poezija patinka nuo jaunystės.
Jauniškė − jaunimas
Jautuotėis − klausinėti, rinkti žinias, teirautis
Je - jeigu, jei
Jeneruols – generolas
Jemam - imame
Jekšis – kirvis
Jiedmenīs – valgis, maistas
Jiepkė - akligatvis
Jieska − noras valgyti, apetitas
Jiestė - valgyti, ėsti, graužti
'Ons nuor jiestė - Jis nori valgyti.
'Ėš bada ėr šou varškė jied - Iš bado ir šuo varškę ėda.
'Smielis akės jied - Smėlis akis graužia.
(Plg. latvių, latgalių ēst)
Jopelė - suknelė
'Mergātės apsėvėlka jau patės gražiausės jopelės - Mergaitės apsivilko pačias gražiausias sukneles.
'So jopelės ronkuovė vėn ašaras šloustau ėr šloustau - Suknelės rankove ašaras vis šluostau ir šluostau.
Jorgē – kraustymasis
Jug – juk
Juogei – jog
Juomarks – didelis turgus
Juovals - pašaras gyvuliams
Jūrinis − jūros (vakarų) vėjas
Jutrīna - spyna

K

Kabėnuots – 1) kablys, 2) pakaba
Kabėniets – kambarys, kur sėdi vienas tarnautojas
Kačerga – žarijų žarstiklis
Kačioliavėms - kutenimas
Kačiolioutė – kutenti
Kačioltė – kamuoti, varginti
Kaikars' − tinginys, valkata, nevėkšla
Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti
Kaišėna - bulvių skutyklė, tai kas nukaišta, lupenos
Kaištė − skusti, gremžti
Kakalis – krosnis
Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
Kalabans – liesas arklys
Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
Kalībs – baltakaklis (apie šunį)
Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
Kaltūns − apžėlęs, apsileidęs, vargdienis, susivėlę plaukai
Kalvarats - verpimo ratelis
Kapalėšius - skrybėlė
Kepaliušos – žieminė kepurė
Kanduols – riešuto branduolys
Kantėčka – maldaknygė
Kapā – kapinės
Kapa – 60 vienetų
Kapelčioks – griežkas
Karabalda − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
Karaktuorios - charakteris
Karapka − atlyginimas, uždarbis
Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
Karasins − žibalas (Mžk, Tl)
Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
Karklės − keliami (nesuveriami) vartai
Karklubos – 1) šoninės vežimo lentos, dedamos vežant mėšlą, 2) vežimas mėšlui vežti
Karmūšis – karo laukas
Karna – požievis, gilesnis žievės sluoksnis
Karnapītė mušti, tvoti, kirsti
Karnelis – rogių ar vežimo dalis, kur įtaisytos sėdynės
Karšīntė – marinti
Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
Kartuots − sluoksniuotas
Karuonė – bausmė
Karužos – vėliavininkas
Kastinis – vieškelis
Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
Kašelė – piniginė
Kašierīteis – lepintis, išdykauti
Kaštavuotė – ragauti
Kaštītėis – daryti išlaidas
Kaštoutė – kainuoti
Katietė − 1) rūpėti, 2) stigti, trūkti, bloga būti, višta kata (kudakuoja) padėjus kiaušinį
Katmergė − paauglė
Katras - kuris
Kaulītė - reikalauti
Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
Kavuonės - slėpynės
Kavuotė - slėpti, prižiūrėti, globoti, daboti

Vėskou liuob rēks kavuotė no vagėis - Viską tekdavo slėpti nuo vagių.

Palėktė kavuotė vāka - Palikti prižiūrėti vaiką.

(Dėl reikšmės panašumo plg. latgalių globuot ' 1) slėpti, 2) globoti')

Kavuotėis - slėptis
Kazėlā − gegnės
Kėblės − kojūkai
Kėik - kiek, kaip
Kėisalis – kelmas
Kėitā - kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
Mergātė kėitā užmėga - Mergaitė kietai užmigo.
Tēp kėitā ispringa, ka atgal pajudietė nebier ni mėslės - Taip įstrigo, kad atgal pajudėti nėra ko galvoti.
Aš so anou kėitā pasėrokouso - Aš su juo rimtai pakalbėsiu.
Kėits – kietas, tvirtas
Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
Kekta – 1) būrys, 2) krūva
Keliau – keliese
Keliuom – kurią valandą
Kelplustu – greitai, skubomis
Kenis − sakuotas medis<br−> Kenklės − kinkos
Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
Kerapiežos – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
Keravuotė - saugoti, daboti
Kerdžius – piemuo
Kerė − ratelio dalis, ropė
Kernė − indas sviestui mušti
Kernuotėis – terliotis
Kerteklė – vedega
Kertie – kampas
Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
Keselė - nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
Kēsīns – kemsynas
Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
Kēsouts − kemsuotas
Kestės - dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
Kėška − kinka (Brs, Vvr)
Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
Ketvergs - ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks – keturkampis
Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys
Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
Kiaurā − nuolatos, pastoviai
Kiaušis – paukščio kiaušinis
Kīla - pilvo išvarža
Kinis - migis, lizdas
Kinkīmā − pakinktai
Kiežas – lydytas tepamas sūris
Kipis − medinis indas su ausimis
Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
Kītros – gudrus
Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
Kiuocis - krepšys
(Plg. latvių ķocis)
Kiūtėntė – lėtai eiti, slinkti
Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
Kiūzurelis − kamuoliukas
Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti
Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
Klapčioks – tarnas
Klapats – vargas, rūpestis, bėda
Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
Kleckā - cepelinai
Kleidė – suknia
Kleiguotė – šūkauti, rėkauti
Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
Kleištė − raišti, kreivai minti einant
Klė̅mbaris - durų rankena
Klepčē – spąstai
Kleptarē – upe plukdoma mediena
Kliauda − yda, trūkumas, defektas
Kliebis – glėbys
Kleins – lieknas, plonas, tęvas
Klišis – kurio kreivos kojos
Kliunkietė – kliukėti
Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
Kliuosos − lempos gaubtas
Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
Kloika - ištižėlis
Klukšnis – gurkšnis
Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
Kluojėms – vienam kūlimui ant grendimo sudėtas javų kiekis
Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
Kluoniuotėis - nusižeminus lankstytis
Kluons (klouns?) − molinis klojimo grindinys
Klusas − apykurtis, kurčias
Knakietė – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
Knakis − kas pro nosį šneka
Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
Knėpsūgės – replės gnybti
Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
Kniaustė - nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
Kninga - knyga
Parskaitė mažne vėsas kningas - Perskaitė beveik visas knygas.
Knipīzeris − pajuokos žodis
Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
Kodalis – lauknešėlis
Koisis (tēp pat knioisis) - uodas
Koknė - krosnis
Kolīta − piniginė, kapšelis
Koliuotė − keikti, koneveikti
Konduols – branduolys
Konkuols - kukulis
Kontėns – patenkintas
Kontēplės - šliurės
Kopėlė - Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
Kōrėns – kalakutas
Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
Korulīs – bičių spiečius
Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
Koskelė - skarelė
Kôupka − taurė
Kramė – makaulė, galva
Krams – šašas, spuogas
Kraliks – triušis
Kramtė – aptekti kramais, šašti
Krasė − kėdė, krėslas
Kraučios – siuvėjas
Kreiktė – skleisti
Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
Krėklis − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
Krėngē – bėdos, išgyvenimai
Kresnas - spirgai
Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
Krėžis - krepšis
Kriaučios – batsiūvys
Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
Krieslos - kėdė
Kringelis – riestainis
Krioštė - grūsti, daužyti, smulkinti
Kriuogis − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
Kriuoktė - verkti
Kriūktė - sunkiai dirbti
Vāks kriuok - Vaikas verkia.
Balsē kriuoktė - Verkti visu balsu.
Krividītė − skriausti
Krītė - prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
Kročautė – vagiliauti, vaginėti
Kročos − vagilius, sukčius
Kronta − krantas; briauna, kraštas
Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
Krumslīs – grumstas
Krupis – rupūžė
Kruoms − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
Kruomininks - smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
Kruosnė − akmenų krūva
Krūpštintė – palengva, nerangiai eiti, kėblinti
Krūzos – puodelis
Kruosytė - sutaisyti alkocholinį gėr. pagal skonį
Kudliets − kotletas
Kudultė – kratyti, purtyti
Kūds - liesas
Kuisis – uodas
Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
Kūjatis - plaktukas
Kukuorios - virėjas
Kukštis – nedidelė kupeta
Kūlėn/is, -ė - akmeninis
Kūliens – balžienas
Kūlis - akmuo
Kūlė – bėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
Kūlėnė tuora - akmeninė tvora.
Muosiedė kūlē – dėdėlė, mažė - Mosėdžio akmenys - dideli, maži.
Kūlīns - akmenynas
Kulkštėns – kulkšnis
Kuluoks − kumštis
Kūma – krikštamotė
Kūmėns – krikštatėvis
Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
Kuobėnīs – kabliukas
Kuojena − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
Kuoktos - nesmagus, bjaurus
Kuolītė – girti
Kuoroltė – pakabintam svyruoti
Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
Kuoptė' − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
Kuoštuvis - skuduras indams plauti
Kuožn/os, -a - kiekvien/as, -a
Kupčios – pirklys, prekybininkas
Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
Kupstis (Kopstis) – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
Kureklis − žarsteklis
Kurėlis − pagalys, kuoka, vėzdas
Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
Kūrmalis – nenaudėlis
Kurtinīs – džiovykla jaujoje
Kusuotė - kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
Kustietė − drebėti, virpėti
Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
Kušintė - 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
Nekušink to monės - Nejudink tu manęs.
Kuškis - kuokštas, pluoštas
(Plg. latvių kušķis)
Kutavuotė – gailėtis
Kūtė - tvartas, kluonas<bir> (Plg. latvių kūts)
Kutosos − kutas
Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
Kuvalda - kūjis
Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės
Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
Kvāčes - gaudynės
Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
Kvatēra − nuoma
Kvaterants − nuominininkas<be> Kvīnā (dgs.) - kmynai
Sūris so kvīnās - Sūris su kmynais
Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
Kvartūgs - prijuostė
Kvietka – gėlė

L

Labadīngs – geras, geraširdis
Labs − geras, taurus
Labība – 1) turtas, 2) gėrybė
Laidarīs (Laidars?) - diendaržis
Karvės dabā īr laidarie - Karvės dabar diendaržyje.
(Plg. latvių laidars <=> latgalių dīnduorzs)
Laidis – laidotojas, duobkasys
Laiduoks – palaidūnas
Laidžios – 1) numirėlių laidotojas, 2) karsto nešėjas
Laigītė – linksmai šokinėti, bėgioti
Laigo(l) − tegul, lai
Lakats – mazgotė
Lakūdra – valkata, tinginys, latras
Lėnktovā − prietaisas siūlams į gijas lenkti
Lapats (Lopats?) – sudriskęs, prastas drabužis; skarmalas
Lapīnė − su bulvėmis ir lapais virta sriuba
Lasītė - rinkti
Lasītė ougas - Rinkti uogas.
Vākā lasa kūlelius - Vaikai renka akmenukus.
(Plg. latvių lasīt)
Latapešas – nevykęs vaikinas
Launīstė − seniūnija
Laupītė − laužyti kepalo pakraščius
Lazda − paglīs
Lebeda – ištižėlis
Lebiuodkė − skridininis keltuvas
Lėbėliorškis – kepenų paštetas
Ledus (Leds?) – 1) ledas, 2) šiaurė (Klp, Prk)
Ledspėra (Ladspira) - kielė
Ledžingas (Leddžingas?) - pačiūžos. Kiaura dėina so ledžinguom ėšbova ont leda - Visą dieną su pačiūžomis išbuvo ant ledo.
Lėgo, lėg - kaip, lyg
Lei – lai, gi (Pp, Akm, Vgr)
Leika - piltuvas
Leikuoplastos - pleistras
Leikuotė – gruodus, kruopas valyti, vėtyti, niekoti; nustatyti pusiausvyrą
Leišiūks – ne ta tarme kalbantis, iškreipiantis žodžius
Leišiuotė – kalbėti ne ta tarme, kraipyti kalbą, kalbėti bendrine kalba
Lešioutė − gerti, skiesti tirpalą
Lekets – vamzdelis sulai tekinti, latakas, prastai prisiūtas lopas
Lėktuorios − žvakidė
Lėnciūgs - grandinė
Lenkė – lomelė, dauba, įdubimas
Lerma - triukšmas
Lėstėns – sklidinas
Lėtūns – 1) mažakalbis, 2) kvaiša
Lezgis − koks atkaręs ar nukaręs audeklo ar šikšnos gabaliukas
Liauns - plonas
Līčnos – atliekamas
Ličīna - kaukė
Liecība – 1) pažymėjimas, liudijimas, 2) privilegija (S. Dauk.)
Liekarsta - vaistai (slav.)
Liekuotė (leikoutė?) − grūdus, kruopas valyti, vėtyti
Lielė – liežuvis, gerklė (menk.)
Lieleša – dieglys šone nuo greito ėjimo, bėgimo
Lieta − 1) nauda, pelnas, 2) tikslas, 3) daiktas, dalykas, reikalas, 4) įrankis, 5) būdas, ypatybė
Lietinīs – kas nulietas, lietinis
Lietuotė – vertinti; turėti vertę, reikšti, galioti
Līgautė – lygti
Līkis – skaičius
Liktarna (lėktarna?) - žibintas
Linciūgs - grandinė
Lingīnė - supynė
Liob - būdavo
Liousos - laisvas, nepriklausomas
Liūdė - gulsčiukas
Liurkštė – niekus kalbėti, taukšti, plepėti
Liurškīnė − plepė
Lītuots – lietingas
Loinīs - durnius, nesugebantis atsikirsti, pastumdėlis
Lokīs (luokīs?) – meška
Lokomčius − savanaudis, savimyla
Londounis − votis po nagu
Lončītėis − jungtis
Lonkautīnė − lytis (Dauk.)
Lonktis – prietaisas siūlams į gijas lenkti
Lubena – lupena
Lūguotė − prašyti
Luopeta - kastuvas
(Plg. latgalių luopsta)
Luopešis − lopšys
Lutis – kas lutas, trumpakojis (apie paukščius ir gyvulius)
Lutuiža – ištižėlis, lutis
Luzgentė – nukarusį judinti, purtyti

M

Macnos – aitrus (aštrus, stiprus skonis)
Mačītė- tikti
Namačėjė- nepadėjo, pvz. vaistai
Magliavuotė − lyginti, minkštinti audinius
Magnasoks – magnetukas
Maigos – linkęs į miegą
Mainiuotė – mainyti, kaitalioti
Maituotė – 1) varginti, kamuoti, kankinti, 2) gadinti, 3) niekinti, bjauroti, 4) darkytis, derkliotis, 5) niekus dirbti, prastai ką daryti, 6) nerimtai elgtis, vaipytis, maivytis, išdykauti, 7) valkioti, kilnoti
Maituotėis – darkytis, maivytis, išdykauti
Maiva – klampynė
Majēčyti – truktydi , klaidyti, painioti Pvz. Nemajēčyk prieš akis - Nesipainiok po akim
Majēdnos – keistas
(Ož)Makaliuote – prisiliuobti
Maliavuotė – piešti
Maliavuoks – piešinys
Makabards − 1) bakenbardas, žandena (Vdk), 2) gaidžio ar vištos pakarūklas (Krž)
Makačas − nerimtas, nepastovus žmogus (Rs)
Makačiuolītė − nedailiai grūsti, trinti
Makačiuols − nedailus, prastesnis grūstuvas
Makadrila − nerimtas žmogus, plevėsa, makalas (Kal)
Makaižis − ragaišis (Tv)
Makalaila − plepys, tauškalas, tauza (Skd, Ms)
Makaleika − nerimtas žmogus, makalas (Krtn, Up)
Makalis − nerimtas, labai judrus žmogus
Makalpranė − kas daug ir tuščiai šneka, makalas
Makals – 1) grūstuvas, 2) mirkalas, 3) plepys
Makaraila − judrus, gyvas žmogus, makalas
Makar(i)s − rimbas, pliektuvas, lazda mušti
Makarninks − sukčius, makleris (Brs)
Makasīnė − purvynas, klampynė
Makasītė – per purvynus bristi, klampoti
Makatačas − toks valgis iš pieno, bulvių, miltų, bulbainis
Makaterna − 1) galva, snukis, makaulė (Krt, Plt), 2) plepys, zaunius (Grg, Sd)
Makietė − bristi, makoti
Makintė − kimšti, grūsti, brukti
Makis – maišiukas tabokai laikyti
Makniauka – maišiukas, piniginė
Maknītė − minti, mindžioti, trypti
Maks − tinklo uodega, kulys (Plt, Sd)
Maktīngs – galingas, stiprus, tinkamas
Makuldėjė − supliuškusi, sudribusi kepurė (perk. KlvrŽ)
Makulis − ryšuliukas (Slnt, Bržr)
Makultė − su galva grūsti, maigyti (KlvrŽ)
Makūza − prasta trobelė (Pln)
Makūzninks − kas makūzoje gyvena, trobelninkas (Lk)
Maliavuoks – piešinys, terlionė
Maliavuotė – paišyti, terlioti
Maliuorios – dažytojas
Malka - krūva
Mangītėis – nepastovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, kraipytis, vaipytis, nerimtai elgtis
Manīts − keistas
Manta – 1) turtas (paprastai kilnojamas), 2) pinigai, 3) daiktai, kraustuliai, 4) nauda vertė
Manuoklē akiniai
Marčelga – maršalka
Markna - šlapias audėklas
Marmalīnė − prastas viralas
Marmūzė – veidas
Marškuons – lininis audeklas
Masts – 1 m ilgio matavimo strypelis
Mašinavuotė - separuoti
Mašinavuotė pėina - Separuoti pieną
Mātars – prietaisas siūlams suvyti
Materėjuols – medžiaga, materija
Matītėis - matyt
Matuonītė – klaidinti, painioti, trikdyti, maišyti, „vynioti aplink pirštą“
Mauds – meldas
Maujuotė – ieškant graibyti
Maukna − žėvė
Mauks – gurkšnis
Mazginīs – 1) mazgotė, 2) virtuvėje prie sienos prikaltas iš žilvičių nupintas krežis indams, šaukštams dėti, šaukščius, 3) pintinė, vytelių krepšys bulvėms, obuoliams ir kt.
Mažīntinis – mažybinis
Mažkuo − beveik, mažne
Mažne - beveik, vos
Mažne vėsumet - Beveik visada.
Mažne gīvs baėštrūka - Vos gyvas ištrūko.
Mažutka − moteriška palaidinė
Mēcos – paršiukas
Medarnė − malkinė (Tl, Varn)
Medė – miškas, giria
Medega – medžiaga
Mediēs – medžiotojas
Medīnčios − medžiotojas
Medinīnčė – malkinė
Medlijas − miške gyvenantis, miškinis
Medsargis − miško sargas, eigulys
Medsiedē – nuo kaimo atsiskyrusių, netoli miško esančių gyventojų sodyba, viensėdis
Mėiga - aruodas, līsvė
Mėigrūgtis – miegalius (menk.)
Meilītė – norėti, geisti, pageidauti
Meistarnė - dirbtuvės
Mėits – kuolas, baslys
Mėklas − kietas
Melnīnks – malūnininkas
Mėnavuotė - minėti
Ėr dar vuoži mėnavuojė, ligo ont jouka vėskon pasakuotom - Ir dar ožį minėjo, lyg juokais viską pasakotų.
Kningelės autuorios īr jau mėnavuots kalbininks - Knygos autorius - jau minėtas kalbininkas.
Mėntė – kaplys
Mentis – irklas
Mėnturis – grūstuvas
Mėrkals - padažas
Mėslė - mintis
Nebova tuokiuos ni mėslės - Nebuvo net tokios minties.
Mėslītė - galvoti, manyti
Kāp tamīsta mėslėji? - Kaip jūs manote? (klausimas vienam asmeniui).
Kāp tamīstas mėslėjat? - Kaip jūs manote? (keliems asmenims)
Metinīs − tinklas iš dviejų sujungtų bučių
Mėtrautė − dairytis, žvalgytis, norint išsirinkti
Mėtrē – staigiai, greitai
Metūgė – vienerių metų medžio ūgis
Miečiuotė − mėtyti
Miega – aruodas
Mielėns – mėlynas
Miēra – saiks, saikingoms (vėino miero – dažnai, nesustojant)
Mieru – tinka (dydis)
Mieroutė − matuoti
Mietliuotė – mėtyti
Mietmuša – nepaslankus, nevikrus žmogus ar gyvulys
Miežainis − 1) miežinis pyragas, ragaišis, 2) miežinis
Migom – 1) staigiai, 2) tuoj pat
Mīlā − mielai
Mīlintė – teikti pasitenkinimą, maloninti
Milmintė – vilioti ką nors su apgaulėmis
Mînda − minama ir džiovinama plaktinių durpių masė
Mindrė – nendrė
Minkîtuvis – duonkubilis
Mīnklė – tešla, mįslė
Mogtė - geisti, rujoti (apie gyvulį)
Moliūks − žaizda, guzas
Mondros – gudrus, judrus, įžulus
Mondroms − gudrumas
Mondros (Mondrus ?) − gudrus
Moskols (daiktavardis) - raumuo
Mousas – pelėsių plėvelė
Mulksnuotė – stovėti be prasmės
Mūčītė (Mūčīntė) – varginti, žudyti, kankinti, gniaužoti
Muntulīs – mutulas
Murgla − 1) tiršta migla, 2) smulkus lietus
Mūris – virtuvės krosnis
Mūsā − pelėsiai
Mūsuojā − pelėsių plėvelė
Muolėjė − molio žemė, molynė
Muostelė – tepalas
Muotis − verstis, manytis
Muotrėška A (daiktavardis) - moteris
Vīrā ė muotrėškas - Vyrai ir moterys.
Muotrėšk/s, -a B (būdvardis) - moterišk/as, -a
Muotrėškas žekės - Moteriškos kojinės.
Murdītė – kišti, grūsti
Murgluotė – smulkiai lynoti, dulksnoti
Mustās (tēp pat musėntās, musiet) - tikriausiai
Mutols – gumulas, tumulas, gniutulas
Muturtė – muturiuoti

N

Nabags – vargšas
Nabāštėks – lavonas
Nabažnē – nuolankiai
Nabstavuotė - nebepajėgti, nebebūti pajėg/iam, -iai
Rītuo nebstavuos darboutėis - Rytoj nebebus pajėgus dirbti
Načīrs - netyras
Nadrėbėzė – kojų nepavelkantis girtuoklis
Nagātka – medetka
Nagažis − susitraukęs, menkas gyvulys (menk.)
Nagažiuoteis – terliotis, knaisiotis, krapštinėtis
Naginietė − 1) krapštinėti, 2) iš lėto skabyti kotelius, paelius
Naglos – akiplėšiškas
Nagrada – apdovanojimas
Naikis − šykštuolis
Nairintė – 1) eiti padelbus akis, žvalgytis; žvilgčioti iš paniūrų, dėbčioti, 2) daryti grimasas, vaipytis, kraipytis, 3) atidžiai stebėti, tykoti
Nairītėis − iš padilbų žvilgčioti, dairytis
Nākabis – 1) velnias, nelabasis, 2) nedorėlis, piktadarys
Nakabuitis − išdykėlis, nenaudėlis
Naravītėis - ožiuotis
Narinīnks – kas atstato į vietą išnirusius sąnarius
Naržītėis − kraipytis, maivytis
Našībė − vikrumas, greitumas
Našus − 1) vikrus, greitas, 2) patogus
Našīsts − ilgai dėvimas
Našpietnos - nepėščias.
Navīna - naujiena
Klausėniejė aple naujīnas nomūs - Klausinėjo apie naujienas namuose.
Navalnīnks – 1) belaisvis, 2) vergas
Navatnos − keistas (Pol., Vkš, Lž)
Neapvažu – šlykštu, nemalonu
Nedarbē − blogi darbai, eibės
Nedielės dėina - sekmadienis
Negalės − daugybė, begalė
Neganduotėis − 1) drovėtis, gėdytis, 2) bijotis, baimintis
Negont – nebent
Neiktė – 1) neigti, 2) varginti, kamuoti
Nejostiū: ėš nejostiū - staiga, nelauktai, kaip iš niekur nieko.
Ėš nejostiū ožklopta ana baisiausē išsėgonda - Staiga užklupta ji baisiai išsigando.
Neklausīngs – nepaklusnus
Nemėtės – neturėdamas kitos išeities, nesikęsdamas
Nènâu – nežinau (Tirkšlių šnektoje)
Nenūvaža − apsileidėlis
Nepaslinkšis – tinginys
Neprietis, neprietelės - priešas
Neprigulmībė – neprisitaikymas
Nerštva − didelis įpykis, įniršis
Nėrtinis - megztinis
Nesang – nes
Neseinia – nepakanka, negana (Kal, Šts)
Nešėns − (su įnag.) nešdamasis
Nešliava – nešulys
Nešmenė – nešulys, našta
Neveiku – sunku, nepigu (S. Dauk., M. Val.)
Neveikus – kuris lėtai ką daro
Neviekšla − 1) menkas, prastai augantis žmogus, gyvulys ar augalas; nuskurdėlis, 2) apsileidėlis, ištižėlis
Neviežlībā – nemandagiai
Nibrė – juonuomenės vakarėlis, pasilinksminimas
Niekdielēs − lengvai, be didesnių pastangų
Niekdžiugis − kas niekais džiaugiasi
Niekorõu − nė pro kur
Niektauza − kas niekus kalba
Nikėnīnks − kas turi daug kaprizų, nikių
Nikis – kaprizas
Nikumet - niekada
Nikumet nažėnā, kon rasi - Niekada nežinai, ką surasi.
Ana liuob darboutėis nemažā, ale nikumet neliuob būtė dėdlē pavargusi - Ji dirbdavo nemažai, bet niekada nebūdavo labai pavargusi.
Nīpriuotė - krapštytis, megzti
No kuo to če nīpriuojīs? – Na ko tu čia krapštais?
Noje − taip, žinoma (KlvrŽ, Vkš)
Noje, ka je − žinoma, kad taip
Nokavėnkštietė – prievarta numarinti (naudoja Skuodo raj. Mosėdyje)
Noksenos – lenktynės (S. Dauk.)
Nopiepės – suvargęs, nusilpusio proto
Nožlerbtė – netyčia nuspėti kaip atsitiks (naudoja Skuodo raj. Mosėdyje)
Nūbangas – nuobaigos, pabaigtuvės
Nučiežtė − nuvarginti (Dr)
Nučīns – įrankis, įnagis
Nukarabītė − numarinti (Skdv)
Nūlaida – žemai nuleista stogo dalis; perkant – pinigai, kuriuos pirkėjaas nuleido
Nūlaidėnė – priestatas prie tvarto
Nūloba − lupena
Nulozgėns – susmukęs, apsileidęs
Nūmaris − numeris
Nūnā(s) – dabar, šiais laikais
Nuobažnos – paslaugus, dievotas
Nuočīna – įrankis
Nuognē - labai, nepaprastai, baisiai (šnek.)
Ons nuognē lietā vėskon dėrb - Jis baisiai lėtai viską daro.
Nuognos – labai didelis
Nuokamienos – pastebimai laibėjantis
Nuokirtuolis – 1) nukirsto medelio galas, kelmelis, 2) nukirstas medis
Nuoma – ko nors nuomojimas, atlyginimas už nuomą
Nuorintās - nors
Kas nuorintās - kas nors; kažkas Kāp nuorintās - kaip nors; kažkaip Kor nuorintās - kur nors; kažkur Kuoks nuorintās - koks nors; kažkoks
Nuotis − mot. g. 1) nuotykis, įvykis (S. Dauk.), 2) noras, nusiteikimas (Štk), 3) skubus reikalas, bėda (Vkš)
Nuotnerīns − dilgelynas
Nuotrīnės, nuotnierės - dilgelės
Nuovartos – daugybė, gausybė
Nuovītė − kamuoti, varginti
Nuožangos – 1)greitai, sparčiai einantis, 2) greitas, našus darbe
Nusėdarītė – nusirengti
Nusėdoutė – nuvargti
Nusėmardavuotė − nuvargti, nusikankinti
Nusėšastītė − nusigyventi (Šts)
Nusėšamītė − nusikirpti (Sd)
Nusėšmaravuotė − nusitepti (Mžk)
Nusėšneigtė − nuskursti, nusigyventi (Šts)
Nuspindietė − numirti, nusibaigti, nudvėsti (perk., Kl, Krtn)
Nūsproga – nusprogėlis, dvasna
Nušamterietė − nupjauti (Žd)
Nušaptė − pasišalinti, pranykti (Akm)
Nušlēžtė − nutrinti, išpurvinti (Tl)
Nušvičītė − nuvažiuoti, nudumti, nušveisti (Kal)
Nuzībtė − nusilpti, pablogti (Ggr)
Nūžninks – lauko tualetas

O

Ogus – aitrus, laiškus
Okata - noras
Okatytė - raginti
Oksos(os) – actas
Ončpieris − ant namo rąstų užkalta lentelė
Ondou - vanduo
Onkstis – ankstumas
Ons - jis
Ons muok žemaitėškā rokoutėis - Jis moka kalbėti žemaitiškai
Ontā - tenai
Ontsėvėlktė - apsivilkti (ant ko)
Ont tuos jopelės ontsėvėlkau dā tuokė mielėna sermiegelė - Ant to suknelės apsivilkau dar tokį mėlyną švarkelį.
Ontrēp- atvirkščiai, aukštyn kojom(is)
Je par Martīna pīles ont leda - par Kaliedas būs ont vondėns ėr ontrēp - Jeigu Martyno dieną antys ant ledo, per Kalėdas bus ant vandens ir atvirkščiai.
Ontvêlks −užvalkalas
Onžuols – ąžuolas
Orkštīnė – 1) menka, ankšta patalpa, landynė (Kal, Pln)(
Ostaunē - visą laiką
Ošagrībis – lepšis
Oterninks - antradienis
Oudeguotėis − tįsti (Ggr)
Oustā – ūsai
Ouslielis - suolelis
Oustainis - žmogus su ūsais
Oušvienė − anyta
Oušvis − žmonos ar vyro tėvas (Vkš, Sd)
Ožinis − pietryčių vėjas
Ožkušintė – paliesti, užkliudyti
Ožnarvis − mezginio pradžia
Ožouksmiē – pavėsis
Ožsiklengiuotė − užsisklęsti
Ožtrėns – taukynė
Ožvajavuotė – užkariauti
Ožvīdiejėms − pavydėjimas
Ožvīdielnīnks − pavyduolis
Ožžaimuotė – užpainioti, užnarplioti

P

Pabaluots – vystyklas
Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
Pablakęnis − neaukštas, prigludęs prie žemės
Pabenga - pabaiga
Pacierinis – išeiginis
Pačemnos − patogus (Bržr) (sl.)
Padangals − apdangalas, apdaras (Krš)
Padarīnė − padargas
Padavadītė − tuščiažodžiauti, paistyti niekus
Padėrbtė - padaryti
Vėskou padėrba bėstrē ė lig pat gala - Viską padarė greitai ir iki galo.
Padis − padėlys
Padīvītė - nustebti, palaikyti (ką) keistu
Ka nieks nematīto, kas če atvažiava, ė paskou nepadīvīto - Kad niekas nematytų, kas čia atvažiavo, ir paskui nenustebtu.
Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
Pagadītė – pagelbėti
Pagalys – lazda
Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
Pagīmās − vienas paskui kitą, pratėgiui
Pagrabs- laidotuvės
Paimlus – gabus, mokslus, imlus
Paišielis - pieštukas, (dgs. paišelē)
Puopierios ė paišelē - Popierius ir pieštukai.
Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
Pakājos – ramybė
Pakarnos − nuolankus
Pakarūklā − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
Pakaruotė - nubausti.
Pakavuotė - paslėpti
Pakavuots nu svetėmū akiū - Paslėptas nuo svetimų akių.
Pakerie – vieta palei kelmą ar po juo
Pakīgā – įvairios priemonės
Pakīrietė – atsibosti
Pakniūkščiuotė – paverkšlenti
Pakonda − užkanda
Pakosavuotė - paskatinti
Tas anou pakosavuojė jimtėis kėta darba - Tai jį paskatino imtis kito darbo.
Kas tamsta pakosavuojė iduomautėis literatūra? - Kas jus paskatino domėtis literatūra?
Pakruosnė − pirtis
Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
Pakūta – atgaila
Palaistva – apsileidimas, netvarka
Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
Pàlapus – vikrus
Pālašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
Palē (kon) - pagal (ką)
Rašītė palē taisīklės - Rašyti pagal taisykles.
Darboutėis palē pruofesėjė - Dirbti pagal profesiją.
Palėktė - likti, pasilikti
Tēp ė palėksi nesopratės - Taip ir liksi nesupratęs.
Palėts – paltas
Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
Palīčė – lentyna
Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
Pamanga – pamaiva
Pamauts – apynasris be žąslų
Pamėnavuotė - paminėti
Rēktom pamėnavuotė ėr ontra anuo kninga - Reikėtų paminėti ir antrą jo knygą.
Sārašė īr pamėnavuotė ė kėtė žmuonis - Sąraše paminėti ir kiti žmonės.
Pamėslītė - pagalvoti
Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
Pamīlietė - įsimylėti, pamilti<
Tumet aš tavi truopnē pamīlieso - Tada aš tave tikrai įsimylėsiu.
Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
Pampuotaukšlis – kukurdvelkis
Pamušos − pamušalas
Panedielis - pirmadienis
Pantas – prėslas, daržingalis
Papeizuokē - užausiai (plaukai užausiuose)
Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
Papinīčė, papinīks – liemenėlė
Papīntis – duonos, batono galas
Papītė – įmirkti
Paplampa – plampa
Paprakā − papirkimas, kyšis
Paps – 1) krūtis, 2) spenys
Papūnis (papalis) – tėvas
Par -
1) per
2) (verčiamas laiko galininku)
Par vėsa dėina - Visą dieną
Par vėsa omžiu - Visą gyvenimą
Parakans – tvoros stulpelis
Parasuodniks - lietsargis
Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
Pargoldīms - vertimas (į kitą kalbą)
Pargoldītė - versti, išversti (į kitą kalbą)
Pargoldė kninga i žemaitiu kalba - Išvertė knygą į žemaičių kalbą.
Pariedīms -
1) įrengimas
2) įrenginys
Kas čė tuoks naregiets pariedīms? - Koks čia neregėtas įrenginys? [?]
Pariedka – vestuviniai pietūs
Pariedkėnīnkė – pamergė
Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
Parkliuoktė – perkarti
Paruoda – patarimas
Pas (kuo) - pas (ką)
Pas monės - Pas mane.
Pasābnos – parankus
Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
Pasėkartė – įsilipti (į medį)
(Plg. kartėis – lipti, kopti)
Pasėkavuotė - pasislėpti
Nuorės ėr pasėkavuotė nu tū žvilgsniu - Norisi ir pasislėpti nuo tų žvilgsnių.
Nespiejė pabiegtė, pasėkavuotė, kor nuorint ožlīstė - Nespėjo pabėgti, pasislėpti, kur nors užlįsti.
Pasėklebavuotė − įsiteikti
Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
Paska − medinis indas
Paskujis − paskutinis
Paslušnos – paklusnus
Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
Pastaunīnks – ganykla
Pastijolka – grietinė
Pastīvalis – festivalis
Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
Pašanklė – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
Pašlėjus – pašlijas (pašlitas)
Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
Pašvėtā − papuošalai, išeiginiai drabužiai
Pataldrobė – patalų užvalkalas
Patermasos - padažas
Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
Patiemėjėms – pastaba
Patruopītė - pataikyti
Patšvartis - rąsto nuopjova
Paunksmė – pavėsis, (šešėlis)
Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
Pavada − antroji žmona
Pavadus − kuris duodasi vedamas
Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
Pavėdos – panašus
Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
Paviešis – viešnagė
Pavietrė - smarvė (dvėselienos)
Paviržis – priedas maistu už darbą
Pãvīzis – išvaizda
Pažiobėntė - pašviesti
Pažīčiuotė – paskolinti
Pažîgiou – pakarčiui
Pažinie − pažintis
Pečiūrė – krosnyje skylė su durelėmis
Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
Peizuotė − peikti, koneveikti
Pelėns − peluotas
Pėlnėjė – pilnatis
Pėndieliē - besilaukianti pirmo vedimo(karvė)
Pė̅nzelis - teptukas
Perglîta – plonesnė siūlo vieta, persmauga
Perlanka – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus
Pérmā – anksčiau
Pėrmšuokis − pati pradžia
Pernīčė - penktadienis
Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
Persargos – lengva liga
Perstekė – žeberklas
Pēslos – penamas
Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
Pešeklis – įrankis šienui pešti iš diendaržio; peštukas
Petelnė – keptuvė
Petliavuotė mėltā − smulkūs miltai
Pičpilnis − visai pilnas, pilnutėlis
Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
Piekarnė − kepykla (Als, Mžk)
Pier/a (-ena) – mušimas
Pieras - apdailos lentelės
Piernīks - sausainis, riestainis
Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
Pietvis – pietys
Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
Pīlė - antis
(Plg. latvių pīle)
Pilīčė - dildė
Pilipuonā − tulpės
Pimpis − nedidelis skauduliukas, spuogas
Pinėkā – neriniai
Pinings, piningā - pinigai
Būtė pri pininga - Būti piniging/am, -ai, turėti pinigų
Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
Pīrkšnis – karšti pelenai su žarijomis
Pištelis − bjaurybė, baidyklė
Pītė – šlapti, bjurti
Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti
Plaujuotė – plaukyti
Plėkpėivė − menkai želianti pieva
Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
Pliauzė - rankinė
Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
Plieška – plokščias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
Plikšis – nuogas vyras
Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
Plincis – blynas (Pln, Skd)
Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
Plints - plyta (?)
Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
Plitnītė – kalti
Pliuškė – vakarėlis, šokiai
Plompa – neišmanėlis
Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
Ploskė - aukšlė (žuvis)
Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
Pluonima − plonuma
Pluonėms – smilkinys
Pluskintė – purtyti, plustinti
Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar karčiai; plaukų draikanos
Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
Plustintė – judinti, kratyti, purtyti
Pomėtis – atmintis (Brus.)
Ponašis − gana greitas (Varn)
Poncerka – švarkas
Pončka − gniūžtė
Pondeivs – Dievas
Popėrm – iš pradžių
Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
Posiaužniuga – per vidurį, perpus
Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
Poškoutė - linguoti (?)
Laivelis puškuojė - laivelis linguoja (?)
Pošks - spuogas
Potra - košė, sriuba
(Plg. latvių, latgalių putra)
Pradėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Pragijīs − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
Pragriežtė − pralošti
Pragoms − 1) priemonė, 2) proga
Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
Prāktis – uždarbis
Praknīdėtė − prarasti, pamesti, pradanginti, paslėpti
Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
Prapuolenė – prapultis
Praurbintė – pradurti su yla
Praspuorks – užtrauktukas
Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
Pratruotītė − prarasti
Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
Pravuodėjėms – kunigo atvežimas, taisymas (po ligos, sveikata gerėja)
Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
Prigautė − pasiekti
Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
Prīgulė – naktigonė, nakvynė
Prijimblus – malonus, švelnus
Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
Prikruoptė − apgauti, apsukti
Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
Prīšėnīnkė − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšinčių)
Pragoms – tarpas
Prakiordī(n)tė – pradurti
Pratintaliuotė - kaboti (kažkiek laiko)
Pakarts pratintaliava tris dėinas - Pakartas kabojo tris dienas.
Pratrīstė - pradėti viduriuoti
Par šventes geriau užiedė, pratrīda - Per šventes daugiau prisivalgė, padėjo viduriuoti.
(Sinonimas sotrīstė)
Praveros – pravartus
Prėklos - nemalonus, bjaurus<br?> Tas Liodvėks, kā pamėslėjo, mon prėklos bova par vėsa omželi - Tas Liudvikas, taip pagalvojus, man niekados nepatiko.
Pravažiavėms bova prėklos - pavažiavimas buvo nemalonus.
Pri -
1) prie
2) pas
Ā beatėisi pri mūsa rītuo (rītuo dėina)? - Ar dar ateisi rytoj pas mus rytoj?
Prietelis - asmuo, siauriau "geras žmogus".
Prigimt/s, -a - gimt/asis, -oji
Mona prigimta kalba īr žemaitiu - Mano gimtoji kalba - žeimaičių.
Prigimtė nomā - Gimtieji namai.
Primeniė - prieangis
Prīpuolis – netikėtas įvykis
Pritėktė -
1) tikti, būti ger/am, -ai
Sūris pritink pri alaus - Sūris tinka prie alaus.
Nuognā skani douna, ė tēp pritink pėlvou - Labai skani duona, ir tokia gera pilvui.
Tas pri vėskuo pritink - Tas prie visko tinka.
2) derėti
Ar pritink līstė i akis su dornās pasiūlīmās - ?
Ied, kas tink ėr ėšruod, kāp pritink - Valgyk tai, kas patinka, ir atrodyk taip, kaip pridera.
Privėlėjė − priekaištas
Prūds – 1) kūdra, 2) tvekinys
Prūnītė – sunkiai, daug dirbti, triūsti
Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
Pruocė - darbas, triūsas (l. praca)
Pruočka − skalbėja
Pruogīmė − proguma
Pruopernā – užpernai
Pruopernīkštis − užpernykštis
Pruosītė - lyginti
Pruosus - lygintuvas
Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna
Pudamėnts – pamatas
Puišis – berniukas, vaikėzas
Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
Puksis (-ielis) – pjūklas
Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
Punčiakas - kojinės
Pūnds − ryšulys, pakas
Puodė - krikštavaikis
Kūma nusėdīvėjė, kuoki anuos puodė dėdėlė ožauga ėr kėik ėšgražiejė - Krikštamotė nusistebėjo, koks jos krikštavaikis didelis užaugo ir kaip išgražėjo.
(Plg. latvių dial. (Kurše) pāde)
Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, pakenčiamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
Puonmetis − baudžiava (Rt)
Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
Puorėnīnkā − pora arklių kinkomas vežimas
Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
Puoternīčė − žydų rožančius
Pozyva - stovėsena
Pūptė − dejuoti, skųstis, vaitoti
Puriets – garbanotas
Pūrā − 1) žieminiai kviečiai, 2) grūdų, bulvių maišai
Purptė – brinkti
Purtulīs – drebulys
Pustaunīčia – apleista sodyba, trobesys
Pustelnīnks − atsiskyrėlis
Pustīnė – tuščia, be tvarkos, nykimas
Putelis − putinas
Pūtis − pelėda

R

Ragova – 1) įdubimas, 2) vandens išneštas griovys, 3) staigi, gili tarpkalnė
Rakanda – sėtuvės formos pintinė
Rakībuolā – visokie prietaisai
Rakonds - įrankis
Raks – skilimas, kalimasis iš kiaušinių
Rarietė − brazdėti, dardėti
Ras(ėt) – gal, turbūt
Rasals − skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai
Ratā (dgs.) - vežimas
Ratu tekėnis - Vežimo ratas.
Ratainis − paplokščias kukulis (Tv)
Ratapėjės gautė − būti muštam (Trk)
Ratatepis − velnias (Žeml, Šts)
Ratavuotė − gelbėti, padėti
Ratbrikė − geresni ratai (Lk, Rt)
Ratgalis − 1) vežimo galas, 2) lentelė vežimo galui užkišti, 3) virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti
Ratkaištis − per movą į ašį įkišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų (Vvr)
Ratkamarė − malūno ratą dengianti pašiūrė (Vkš)
Ratpiedis - stipinas
Ratunka − pagalba, išsigelbėjimas; išeitis (Mžk, Vkš)
Ratuotinis − suplotas, plokščias (Šts)
Raugtėnė − 1) kibiro talpos medinis indas su dangčiu sviestui ar rūgusiam pienui laikyti, 2) laukneša
Rauktenalė – prastas svaiginamas gėrimas
Rauda – kuoja
Rauptė – skaptuoti
Ravėdavuotė − pjaustinėti, mėsinėti
Ravs - griovys
Razbainīnks – plėšikas, niekadėjas
Rāžoutėis – rąžytis
Rėbkaulis - šonkaulis
(Plg. latvių riba <=> latgalių suonkauļs)
Redelė – vielų, stambokų langų tinklas
Rėitā – šlaunys
Rėits – kelis
Reja – jauja
Rekiežē – žaginiai
Rėkioutėis - ruoštis, stoti į eilę, į rikuotę
Rėktavuotė - taisyti, derinti
Resnas – petingas, storas, tvirtas
Rėsuorē - spyruoklės, lingės
Remeziteis – 1) ginčytis, kivirčytis, bartis (Vkš), 2) erzintis, kirkintis (Sd)
Rendelis – metalinis puodas
Repežiuotė – eiti rėplomis, repečkoti
Repieža – kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina
Rėva – 1) upės slenkstis, sekluma, 2) griovelis
Rezena – užsispyrimas
Rėzlintė – iš lėto eiti, kėblinti
Riaušis – 1) ruginių miltų pyragėlis su morkomis ar bulvėmis viduryje, 2) toks kepinys iš kraujo ir miltų ar kruopų; kraujiniai vėdarai
Ricielius – riteris
Rīks – 1) reikmuo, 2) indas
Riktingā - tikrai, gerokai, iš esmės, kaip reikia
Ana īr vāka besėlaukonti, ale jau tēp riktingā stuora besonti - Sako, ji laukiasi vaiko, bet jau tokia gerokai stora esanti.
Tēp riktingā vėsks bova isisiūbavės - Jau taip gerokai viskas buvo įsisiūbavę.
Riktings - tvirtas, tikras, ne iš kelmo spirtas
A žėnā, kuoks stėpros, kėits ė riktings īr žemaitis? - Ar žinai, koks stiprus, tvirtas ir tikras yra žemaitis?
(Plg. latvių šnek. riktīgs)
Rinda – eilė, stata
Rinkis - išimamas krosnies elementas, skirtas puodų angos uždengimui
Risuorios – lingė (kartis lopšiui kabinti)
Rita – dalba, kartis, strypas
Rīžtė − virsti delčia, nykti, dilti
Robežios - siena, linija, pakraštys
Rokoutėis - kalbėti, šnekėti, šnekučiuotis
Anodo rokavuos ėr joukava - Jie (abu) šnekėjosi ir juokavo.
Ons muok žemaitėškā rokoutėis - Jis moka kalbėti žemaitiškai.
Rokunda - kalba, pokalbis
Diekou ož rokunda! - Ačiū už pokalbį!
Rōlis - ritinys, volas
Ronktūris − įtaisas rankomis suimti, įsitverti, rankena
Roputė – bulvė (vakarų žemaičiuose)
Roputīnė – bulvienė
Rosėjuonis – rusas
Rūdėjė − rūdynė
Ruišis – raišis
Rukata – susiraukėlis, paniurėlis, pikčiurna
Ruobtė – ruopti
Ruoda - pokalbis, pasišnekėjimas
Vestė ruoda - Vesti pokalbį
Pabrauktė ruoda - pasišnekėti
Ruodbalsė − raidė
Ruods - ...lyg ir... ? puikus (?)
Telšē – vuo tatā tas tad ruods īr miests! - ?
Ėr pagīdė mūsa Pronceli! Tatā daktars, tad ruods daktars - ?
Ruomītė − kastruoti (Šll, Kv)
Ruona – žaizda
Rūra – užpakalis
Rušavuotė - liesti
Nerušvakuok to mona daiktū - neliesk mano daiktų

S

Saidris − viksva
Saiduoks - lankas šaudymui stėlėmis
Salka – mansarda
Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
Sankalba − sąmokslas
Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
Santapa – ištižėlis
Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
Santiža – ištižėlis, liurbis
Sariuotė – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
Sarmata – gėda
Sāspronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
Sāsvėnīs - sąsiuvinis.
Kningas ė sāsvėnē - Knygos ir sąsiuviniai.
Saugė – daina
Saulabruolē – prieš šalčius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
Saulabruolis − mėnulis
Saunuora – savanaudis, egoistas
Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
Seiliegeris – seilėtekis
Sėlks – šilkas
Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
Sereda - trečiadienis
Sermiega – švarkas
Sėtinīs – griežtis
Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
Siednīnks − čiužinys
Sierčėkā - degtukai
Sintietė − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
Sintulīs (sintis) – plaučių liga, dusulys, astma
Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
Siurbelie – dėlė
Skačiuoteis – rūpintis
Skadā - laiptai
Skalītė - loti
Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
Skarîngs – pluoštingas
Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
Skaržītė - skųsti, išduoti
Skaugė – pavydas, godumas
Skaugis − šykštuolis
Skaugus – šykštus, pavydus
Skelbautė – sklisti kalboms
Skepets – nešiojama skara
Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
Skīpā – įstrižai
Skīps – įstrižas
Skīra – skirtumas
Skivīts – skarmalas, skuduras
Sklajus – kuriuo galima daug užskleisti
Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
Sklandas − mot. g. karčių tvora (Skd, Yl)
Skleinīčė – stiklinė
Sklads – sandėlys
Sklanda − tvoros kartis
Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
Skleps - rūsys
Sklostės- skląstis
Skobas – rūgštus
Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
Skotertė – staltiesė
Skrabė̅nė - dėžė
Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
Skrabtė – senti, džiūti
Skrėblis – bulvių skutyklė
Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
Skreibtė – siausti, gaubti
Skrēts – sterblė, vieta ant kelių
Skrega – skūpas
Skripītis − smuikas
Skripkuorios – smuikininkas
Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
Skrūmnē pajiestė – silpnai pavalgyti
Skuoms – skonis
Skupicierios – gobšuolis
Skurlis – skuduras (Sd)
Skūra – oda
Skūstė - šykštėti, gailėti
Skvarma – forma
Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva
Skvermuols – skuduras, skarmalas
Slaptuomės - slapčia
Vėn liuob slaptuoms ateitė - Vis slapčia ateidavo.
Slaunos – linksmas, garbingas
Slīduoks – kazlėkas
Sliedonė − pavakarys
Slīgtė –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
Slinkautė – tinginiauti
Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
Slinkos – tingus
Slostē - spąstai
(Plg. latvių slazds <=> latgalių spūsts)
Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
Sluovėks – stiklainis
Slūžītė − tarnauti
Slūžma − alga (Als, Brs)
Smagos - fiziškai sunkus, stiprus
Smagos maišas - Sunkus maišas.
(Plg. latvių smags maiss)
Smaks - rajūnas
Smalka − 1) paunksmė, 2) pavėsis
Smauktėis − lįsti, spraustis
Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
Smelčios − lydyti kiaulienos taukai
Smetuons - grietinė (slav., net.)
Smuoks – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
Smuortė – liūsti, blaustis
Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
Smūrglīs – snarglys
Smūrglioutė – snargliuoti
Smūtnos – liūdnas
Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
Snopinietė – žioplinėti, vaikščioti lyg apsnūdusiam
Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
Snučas – snaudalius
Snūda – snaudulys
Sobata - šeštadienis
Sobėnė – užpakalis
Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
Sodiedlioutė - sudėlioti.
Kūlātē truopnē sodiedliuotė - Akmenukai kruopščiai sudėlioti.
Sogruobtė − sučiupti
Sokierka – saldainis
Solasītė - surinkti
Solasīk pabėrosius žėrnius - Surink pabirusius žirnius.
(Plg. latvių salasīt)
Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
Someigtė - mokėti
Ons vėskou someigė padėrbtė - Jis viską mokėjo padaryti.
Somiklietė − sukietėti
Sominis − šiaurės vakarų vėjas
Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
Sonpova - puvena, supuvęs
Sosieds – kaimynas
Sotrīstė - pradėti viduriuoti
Diel tuo, ka gersi neožvėrosė erbeta, nesotrīsi - dėl to, kad gersi neužvirusią arbatą, vidurių nepaleis.
Ons par tas doris kāp sotrīdės lek ė lek - Jis pro duris laksto pirmyn atgal kaip pamišęs.
Sosėvadintė - sukviesti, surinkti
Kavėnies vediejė sosėvadėna vėsas padaviejės ė viriejės - Kavinės vedėja surinko visas padevėjas ir virėjas.
Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
Sovėsam - visai
Pamatė sesėri sovėsam ba svēkatas - Pamatė seserį visai be sveikatos.
Žuolie, ė ta sovėsam ėšdegusi - Žolė, ir ta visai išdegusi.
Spags – lašas (Plt, Vkš)
Spaciera - išeiga
Spakainos – ramus
Spaviednė – išpažintis
Spaviednīčė – klausykla
Spėitlios - spiečius (ties. ir perk. reikšme)
Moseliu ciels spėitlios soksės aplink galva - Muselių visas spiečius suksis aplink galvą.
Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
Sperus (Spiers?) – spartus
Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
Spėtros – neprimatantis, žlibas
Spėlgtė – vysti, nykti
Spieka – jėga
Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
Spīrē − kopėčių skersiniai
Spongė - akis (niekinamasis)
Spotkielis - puodelis
Sprāgis - segtukas
Sprėigtė - spriegti
Sprėndžina - spyruoklė
Sproklė – sprogymė, spraga
Sprostis - pakaba
Sprudultė (Spordoltėis?) – spurdėti nepasiduodant
Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
Spruogtė – dvėsti
Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga
Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
Sriebtovė – burna
Staibis – blauzda
Staliuorios – stalius
Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
Stanaunē - dažnai
Stangs − raištis
Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
Stavuotė - pajėgti, būti pajėg/iam, -iai, sugebėti
Rītuo nebstavuos darboutėis - Rytoj nebebus pajėgus dirbti.
Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
Stėčas − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
Stelgtėis − stengtis
Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
Stičas − priešgyna, užsispyrėlis
Stičītė – užsispyrus ginčyti, ką tvirtinti
Stimbaris - stagaras
Stīrėnīnks – nekviestas svečias
Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) stačių lentelių tvora
Stongas - sąrėmiai
Strainos – puošnus, gražus, dailus
Strapakas – akėčios
Stribitielios – stribas
Striknėns − neklaužada, niekadėjas
Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
Striuoks – rūpestis, baimė
Strubis – žemas, neaukštas žmogus
Struoks – baimė, sujudimas
Struošėntė- komanduoti, skubinti
Struošītėis – skubėti
Stuoraunos – darbštus, rūpestingas
Stuotkā – indai
Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukščio)
Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
Sučiežtė − suvalgyti, sudoroti (Užv)
Sučirškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
Sučīžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
Sūdžia – teisėjas
Suitus – gausus
Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
Sukeklis − prietaisas sviestui sukti (mušti)
Sukliuoktė – sukristi, perkarti
Sukrėstė – suliesėti
Sumajiečīntė − supainioti
Sumāsėntė − sugundyti, užkrėsti pavyzdžiu. Pvz. Sumāsėna vėsa rajuona - Užkrėtė pavyzdžiu visą rajoną
Suodnos - sodas
Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
Suopka – sofa
Suotėns − sotus
Suotėns esmo, bėt spongės da benuor − sotus esu, bet akys dar nori
Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
Supkas - kaliošai
Supotės – sutinęs
Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
Susėzgadītė − susitaikyti (Vkš)
Susitėmptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau kāp vėn reikint)
Susizgrėptė – susiprasti
Suskis – niežai
Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
Sustugtė – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
Sušvičītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
Suziztė − įsinorėti, įsigeisti
Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
Svadīntė − sodinti
Svėlksnė − mėtyklė
Svetimluovė − paleistuvė
Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
Sviets - pasaulis
Svotba – vestuvės

Š

Šabakštinietė − knibždėti (Rt)
Šabakštīns − bruzgynas (Gr, Šv)
Šabakšts − apipuvęs medis (Pln)
Šabaldas − dgs. sprandas ir pečiai (Yl, Slnt)
Šakalmiedis − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai (Lž, Vkš)
Šabarā − menki, maži krūmai (Pvn)
Šabavuotė − 1) būti be darbo, dykinėti (Trk), 2) miegoti (Škn)
Šakarnis – šakotas (Trk, Krkl)
Šablakuojis − kieno liesos, plonos kojos (Trk)
Šablėtuons − šėtonas (Skdv)
Šablioks − vaikėzas, piemengalys (Žr)
Šablītė − 1) mušti, kirsti (End), 2) smarkiai bėgti, skuosti (Šts)
Šabuostītė − 1) kapoti, kirsti, čebesyti (Plt), 2) godžiai valgyti (Plt)
Šabuotė − 1) linguoti galva, kinkuoti (Als, Žr), 2) burti, kerėti (End)
Šabždainis − kuris su pelais (Lk)
Šadrus − gyvas, veiklus, judrus (Krt)
Šabždietė − čiužėti (S. Dauk.)
Šakains − 1) labai išsišakojęs, šakotas (Plt), 2) aikštingas (perk., Plt)
Šakalėnė − malkinė (Tv, Varn)
Šakalinis − 1) apaugęs mažais krūmais (Šts), 2) sulysęs, perkaręs (Šts)
Šakalīs − skala prakurui ar pasišviesti (Žg, Žr)
Šakalītė − mušti, lupti (Kair, Als)
Šakarītė − kandžioti, graužti (Ll, Škn)
Šakarna − smarki moteris (šnek., Brs, Šts)
Šakarnis − šakotas medis (Trk, Krkl)
Šakarns − kaulingas (Ll)
Šakėnė − kryžkelė (Kltn)
Šakėnīs − tvoros statinis (S. Dauk.)
Šakintarpis − tarpšlaunis, šakumas (Trk)
Šaknaplieša − šykštus žmogus (menk., Šts)
Šaknius − neūžauga, kvežis (Vkš)
Šakšinalė − nerimta mergina (Plng)
Šakšinis − pietvakarių vėjas (Prk, Plng)
Šakumbruzdis − šokiai, vakarėlis (menk., Šts, Vkš)
Šakums – tarpkojis (Vdk, Trg)
Šakumuots − dvišakis, šakotas (Šts, Skd)
Šalabans − naminis alkoholinis gėrimas (Pol., Krkl, Ldv)
Šalaputris − lengvabūdis, vejavaikis, padauža (Vkš, Skd)
Šalatėnė − tilto, liepto turėklai, barjeras (Prk)
Šalaujis − svetimšalis (S. Dauk.)
Šalbierka – lėmenė (Pol., Pln, Als)
Šaldruoks − vėjavaikis (Kair, Rdn)
Šalėnė − 1) tilto barjeras (Bdr, Šts), 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis (Rt, Kv), 3) šoninė lovos lenta (Šv, Pln), 4) akėčių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas (Dr), 5) vežimo šoninė lenta, gardis (Lž), 6) kopėčių šoninė kartelė, 7) partija (S. Dauk.)
Šalėp - šalia, greta (DūnŽ)
Kūlis šalėp kelė - Akmuo šalia kelio.
Šalinaitis − pašalietis (DūnŽ)
Šalinietė − 1) valkiotis, dykinėti (Šts, Užv), 2) svetimauti (DūnŽ)
Šalininks − pašalinis žmogus, prašalaitis (Lkv, Jdr)
Šalinis − papildomas, pridėtinis (Rt)
Šal'kas − mot. g. svarstyklės (Pol., Pln, Yl)
Šalmenis − pašalas, įšolis (Šts)
Šalnas − širmas (Trk)
Šalnis − širmas galvijas (Trk)
Šalnkarvė − širma, šerkšna karvė (Trk)
Šalnuojā – 1) tokia darželio gėlė, mikolai (Vvr), 2) šalnota, šarmota žolė (Lkv)
Šals − gabalas, bryzas (Vok., Varn)
Šaltaskūris − abejingas, apatiškas (Žeml)
Šalteluoks − šaltokas (Lk)
Šamalā − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos (Vdk)
, 2) grąžto išgrąžos (Vkš)
Šamantinietė − vaikščioti, landžioti ko ieškant, narinėti (Vkš, Trk)
Šamaroutė − grėbstyti (Rs)
Šamatinis − šiurkštus, nemandagus (Krt)
Šamiebarzdis − kas su didele barzda (Lk)
Šampus − plūstamas (Prk)
Šamšainis − kuris su sėlenomis, rupus (Akm)
Šančius − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų (Mžk, Vkš), 2) pagal griovį supiltas kelias (Mžk, Vkš)
Šandrā − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos (Kln, Vdk)
Šankīnė − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama (Slnt, Všv), 2) tramplinas (Slnt)
Šankintė – šokinti (Sd, Tl)
Šankla − perauda, šankala (Kal)
Šankus − šoklus (Vkš, Slnt)
Šapaliuotė − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti (Varn)
Šapietė − šnibždėti (DūnŽ)
Šapnagis − 1) kas šykštus, užsispyręs (DūnŽ)
Šapšintė − šlaminti (Rdn)
Šarītė – nusirašyti
Šarkā – bulvių lupenos (perk., End)
Šarkuitis − šarkų jauniklis, šarkiukas
Šarlas − skiautė, skutas (Skdv)
Šarlius − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius (Skdv)
Šarms – pelenų nuoviras drabužių skalbimui
Šarpablis − šarpokas (Brs)
Šarpē – našiai, greitai
Šastītė − 1) kapoti, pjaustyti (Škn), 2) išlaidauti, eikvoti (Šts, Kal)
Šašiejus − plentas (Brus., Mžk)
Šašietė − šnabždėti, čežėti (Vdk)
Šašoulietis – šešėlis (Tl, Mžk)
Šašoulietė – pavėsis
Šatinginis − satininis (Šts)
Šatininks − pirklys, prekiautojas (Plng, Gršl)
Šatrans – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis (Šts, Rt)
Šatrėjė − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana
Šatrėnė − vytis, rykštė (Varn, Klm)
Šatrintė − greitai eiti, važiuoti (Trk)
Šatrītė − godžiai valgyti (šnek., Krš)
Šatrus – gyvas, greitas, mitrus (Grg, Šts)
Šaučios – batsiuvys (Rt, Lk)
Šauka − barimas, šaukimas (Rs)
Šaukesīs − šauksmas, riksmas (Gršl, Sd)
Šaukuotė − šūkauti, rėkauti (Ms, Yl)
Šaunelė − smarki, veikli moteris (Lk)
Šauts − lapų sriuba, lapienė (Ms, Sd)
Šavalka − 1) valkata, perėjūnas (menk., Tv, Ggr), 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris (Vkš, Žr)
Šavalkinietė − valkiotis, slankioti be darbo (menk., Vvr, Grg)
Šavīklė − ližė (Pln, Rmč)
Šėba − 1) lango stiklas (Brus., Vkš, Up), 2) langelis, orlaidė (Skdv)
Šebelīnė − pupelių ir kruopų sriuba (Vdk)
Šebrugis − iš dviejų valčių padarytas keltas šienui vežti (Prk)
Šegatis – 1) štai, 2) pavyzdžiui
Šeikiuotė − peikti, nepalankiai vertinti (Krt, Kal)
Šeimietė − apgyvendinti (S. Dauk.)
Šeiveliuotė − eiti krypuojant (Kin)
Šėkšarkis – menkas, trumpas švarkelis
Šėkšninis – iš odos
Šekštinis − turintis šekščius, su šekščiais (Sd)
Šekštis – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų (Žd, Vkš), 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti (Žd, Pkl), 3) šakotas pagalys (Mžk)
Šėlā − 1) viržiai, šilojai (Akm, Ms), 2) viržių nuoviras (Žr)
Šėlema − šiluma (DūnŽ)
Šelepeta − kas išsižiojęs, ištižęs (Vkš)
Šėlts − vieta tarp skardžių, užvingis (Plt)
Šemeklinietė − prastai, nemokšiškai dirbti (Lk, Nt)
Šemeklis − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti (Lk)
Šemeliuotėis − pamažu dirbti, krapštytis, čiupnotis (Skd)
Šemenčios − vagišius (Trk)
Šemeris − palydovas (Plt)
Šemintinietė − ieškinėti, landinėti (Žeml)
Šen − į čia, čia
Šėnavuotė - rūpintis, prižiūrėti, šienauti
Aš tavi šėnavuosio par vėsa omžiu - Aš tavimi rūpinsiuos visą gyvenima.
Šenjou − į čia, link šen (Vkš, Trk)
Šėnkuorka – smuklės padavėja
Šepgaudienė − apgavikė, sukčiuvienė (Žr)
Šepgaudīs − apgavikas, sukčius (Als)
Šepšelis − 1) kas pasišiaušęs, dygus (Rt), 2) baubas (Vdk)
Šepšinis − nesantuokinis (DūnŽ)
Šepškis − kuokštas, kuškis (Rs, Erž)
Šēptuol − jokiu būdu, nė iš tolo (Kair)
Šerbieka − odinis lietpaltis (Prk)
Šėrdapīkis − pykinimas, šeikštulys (Šv, Plt)
Šėrdgielautė − rūpintis, jaudintis (Mžk, Trk)
Šerelešītė − 1) nedailiai ką daryti (Rt), 2) nedirbant, veltui mirsti (Rt, Kltn)
Šerianka − ašutinė (Lž)
Šermenė − pašaras, ėdalas (Lk)
Šernuolė − 1) užrašų knygutė (Klp), 2) piniginė (Plik, Prk)
Šėrta – būrys
Šėtā(s) – štai
Šetuoklis − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas (keik., Šts)
Ševelis − susivėlę plaukai (Krš, Vvr)
Šiaučios − batsiuvys, kurpius (Žeml, Sd)
Šiaudakuojė − laumė, ragana (mit., Trk)
Šiaudinietė − 1) valkiotis (Krkl), 2) žiopsoti (Užv)
Šiaudkūlīs − pagyrūnas (menk., Rdn)
Šiaugždā − 1) šiukšlės, šlamai (Grg, Kl), 2) prastos žolės (Rt)
Šiaugždalā − netikę daiktai, šlamštas (Šv)
Šiaukšlē − šiūkai (Als)
Šiaušus − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs (Slnt)
Šībaris − krosniakaištis (Vok., Skd, Žd)
Šibrugis − keltas (Grg)
Šieks - žalias, nesuvytęs šienas; žalia, šviežia žolė, smulkiai supjaustyta žalia žolė
Šieps, šiepėlis - spinta
Šiepa ožrakėna ėr rakta pakavuojė - Spintą užrakino ir raktą paslėpė.
Šierė − šėrimas, liuoba
Šietras – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai
Šiekšts(s) – šiukšlė
Šiepītė – skiepyti
Šīkoutė − smarkiai kasyti (DūnŽ)
Šikšna − 1) oda, 2) odinė juosta
Šīkštūklis − šykštuolis (Klp, Kin)
Šīkštus − neskalus, kietas, diržingas (Mžk)
Šilabruškis − šilutiškis (menk., Šlu)
Šīlietė − kiek šilti (Nt)
Šilsmėltė − šilo žemė, smėlynas (Trg, Šts)
Šilšintė − ilgai kaitinti, deginti (DūnŽ)
Šiltėis − stengtis, rūpintis
Šiltinalė − stoginė šienui krauti (Dr)
Šiluojā − prasta, lengva žemė (Vdk)
Šimšeliuotėis − niekais užsiiminėti, krapštytis (Skd, Pkl)
Šimšīns − 1) kas tankiai sužėlę (Rs), 2) brūzgynas (Rs)
Šimšiuotėis − kasytis (Ms)
Šimšoutėis − zulintis, trintis (Šts)
Šimtergis − šimtametis (S. Dauk.)
Šinka − kumpio mėsa (Ms, Sd, Mžk)
Šinkītė − 1) kasyti, zulinti (KlvrŽ, Sd), 2) trainiotis, painiotis (Vkš)
Šinos (liet. r.) − geležinkelio bėgiai (Mžk)
Šintėis − trintis, zulintis
Šiorkštā − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai
Šīpalis − kas paišinas, išsitepęs, murzinas (Als)
Šiperis - sklendė
Užstūmk šiperi ka perkūns neitrėnkto - Užstumk sklendę, kad perkūnas netrenktų
Šipkartė − laivakortė (Vok., Plt, Lk)
Širms − 1) skėtis (Klp, Prk), 2) kepurės snapelis (Klp)
Širtva – lūšna, trobelė (S. Dauk.)
Šisgatės − štai, va (Slnt, Als)
Šiugždīns – 1) krūmynas, virbynas (Pln), 2) šiukšlynas (Pln)
Šiugžma − netikša
Šiugžmas – mot. g. sąšlavos, šiukšlės (Up)
Šiukštėns − roplys (S. Dauk.)
Šiukštīns − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta (Yl)
Šiulentė − trinti (Žr)
Šiuliuotėis – trintis, glostinėtis
Šiulšentėis − rangytis, ruzgintis (Lkv)
Šiumelioutė − apgaudinėti, sukti (Vok., Prk)
Šiumeliuotėis − gaišti, trintis (Brs, Slnt)
Šiumšelietėis − kasytis, šiulšintis (Ms)
Šiuokėi − šitokiu oru (Lkv, Krkl)
Šiuoštė − peikti (Plnt, Kal)
Šiupinpreikšis − meilužis, prielipas (menk., Skdv)
Šiurėšks − pašiuręs, nelygus (Šts)
Šiurinietė − ieškinėti (Vkš, Gršl)
Šiurkšlīns − smulkūs krūmai (Škn)
Šiurkštā − smulkūs žabai, sausgaliai (Vvr)
Šiurmas − mot. g. 1) šapeliai, žabai, šiukšlės (Šv, Kltn), 2) pasturlakai (Kltn, Lk)
Šiuršietė − šiurėti, čežėti (Rs)
Šiuršis − 1) šilta liemenė (Knt, Ms), 2) liemenėlė (Skd)
Šiuršulīs − šiurpulys (Vkš)
Šiurtė − triušti, kristi, retėti (Krš, Šts)
Šiušinīs − odos šiurpulys, niežulys (Trg)
Šīvatelis − sieros rūgžtis (Als, Šll)
Šīvė − plokščia lėkštė (Vok. dial., Žgč)
Šīždus − kuris greit supyksta (Šts)
Šižė − mušimas, pyla (Prk)
Šižintė – pykinti, erzinti
Šižtė − pykti, niršti
Škabarlietė − liesėti (Užv)
Škabarlioks − nususėlis (Užv)
Škaika − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna (Vkš, Vvr)
Škandars − suplyšęs drabužis; skarmalas (Mžk)
Škapana − 1) prastas, liesas gyvulys (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus (Plt)
Škapats − prastas, sudėvėtas daiktas (Pln, Krt)
Škapdantis − kas retais dantimis (menk., Vdk, Šlv)
Škapėroutė – baigti dienas, nusibaigti
Škaplierē – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai
Škaradnus − bjaurus, įkyrus, piktas (Pol.)
Škauragā − skalsės (Lk)
Škībra − džiūsna (DūnŽ)
Škībrietė − džiūsti, liesėti (DūnŽ)
Škidis − kas liesas, sudžiūvęs (Als)
Škindelioutėis − rengtis, vilkėti skudurus (DūnŽ)
Škiomietė − liesėti (Als)
Škirba − 1) kas liesas, sudžiūvęs (Šts), 2) pikčiurna (Yl)
Škiuobrintė − pamažu, nerangiai eiti, vilktis (Lk)
Škiutras − trumpas (Als)
Škondals – skandalas
Škondalītêis – siautėti, kelti skandalus
Škrabalinis − kas senas ir sudžiūvęs (Rdn)
Škulas – 1) baužas, beragis (KlvrŽ, Skd), 2) glotnus (Lk)
Škultė − menkti, skursti (Lk, Užv)
Škuobā, škuobelē – šonkauliai
Šladaroutė − šlitiniuoti (Skdv, Lkv)
Šlaikšnuotė − lynoti (Plng, Plt)
Šlajelės − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis
Šlamas - 1) šiukšlės, sąšlavos, šapai, šlamštai, 2) prasti, su šiukšlėmis grūdai, paskuilakos, šiūkai (KlvrŽ, Šts)
Šlamainis − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų (Šts)
Šlamatītė − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti (Pp, Brs)
Šlamats − kas šlamatuoja, valkiojasi (Brs, Up)
Šlamavieks − baidyklė, baubas (Skdv)
Šlambarbė − netvarkinga, nešvari moteris (Klp, Prk)
Šlámbûmis − šlagbaumas
Šlamėninks − šiukšlynas (Grg)
Šlamīns − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių (Šts, Ggr)
Šlamštā − 1) šiukšlės, šlamai, šapai (Pln, Ms), 2) pelai (Mžk)
Šlamšts − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas (Vvr, Plt)
Šlamurkė − landynė (hibr., End)
Šlapa − sparčia žingine, nuožangiai (Šts)
Šlapausis − ištižėlis, netikėlis, liurbis (Šts, Krtn)
Šlapbrėda − brendant (Lk)
Šlapesīs − šlamesīs (Gršl)
Šlaptrīda − palaidi viduriai (Ggr, Šts)
Šlapūkė − kempinė (Varn)
Šlatarioutė − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) (Grg)
Šlatars − stuobrys (Varn, Vkš)
Šlavas − stagarai (Als, Šts)
Šlebė − suknelė (Skd, Pln)
Šlebedūtė − ištiželė, apsileidėlė
Šleberdžioutė − kalbėti iškraipant žodžius (Lk)
Šlebetka − prasta korta (Krš)
Šleidars − valkata
Šlejā − pavalkų dalis, antšonės (Žd, Lc)
Šlektakuojis − kas prastų kojų (Šts)
Šlemė − palaidinukė; berankovis (Skd)
Šlemeželninks − apsileidėlis (Ggr, Užv)
Šlendrinietė − valkiotis (KlvrŽ)
Šlendruotė − dėvėti, drengti (Plt)
'Šlengė − durų ar lango stakta (Vok., Pp, Vkš)
Šlėpa − kelvietė (Klp)
Šlėparē − pušiniai pabėgiai
Šlepingė − virvė inkarui pririšti (Plng)
Šlepšnuotė − vaikščioti keliant šlamesį, šlepsėti (Šts)
Šlerkius − kas nesusitvarkęs, apsileidęs (Vvr, Klm)
Šleverdoutė − šlubuoti
Šlevertoutė − svirduliuoti, krypuoti (Lk)
Šliaudaroutė − valkiotis (Tl)
Šliaukštė − mynioti (Prk)
Šliaužtinis − į valsą panašus šokis (Trk)
Šliaužtovs − kas nuolat eina, dirba, triūsia (Plt, Sd)
Šliaužvėštė − menka, nusišėrusi višta (Tv)
Šlibinkštoutė − šlubuoti (Krš)
Šlibždavuotė − slebizuoti (Ms, Kl)
Šliedės – rogės
Šliega − kūlė, tvoklė, kuoka (Pol., Vkš, Ms)
Šliektė − lieti, laistyti, taškyti (S. Dauk., Kl)
Šliktė − lašėti, tikšti (Als)
Šlimings − aptekęs šlimu, gleivėtas (Šts)
Šlimītė − nelygiai trumpinti (Šts)
Šlimouts − turintis šlimo, dumbluotas (Skdv)
Šlīns – sulytas, glitus, įmirkęs molis
Šliokesīs − šniokesys, šniokštimas, ūžesys (Dr)
Šlioptelietė − lengvai suduoti, plekštelėti (Krš)
Šlipsos – kaklaraištis
Šlīptė − krypti tam tikra linkme, kieno eigai (Brs)
Šlitė − viena gatvės pusė (Šts)
Šlītė − krikti, irti (S. Dauk.)
Šlitinēs − šlitiniuojant, svirduliuojant
Šlitinioutė − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti (Yl, Slnt), 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti (End)
Šlitintė − bėgti (Nt, Trg)
Šliučkentė − nevikriai, nerangiai eiti (Lk)
Šliučkinietė − vaikščioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam (Lkv)
Šliučkis − apsileidęs, nevala, skarmalius (Jdr, Vdk)
Šliudras − pabjuręs, patižęs, šlapias (Trk, Ggr)
Šliuiža − vėpla (Pln)
Šliūka − apsileidėlis, nevala (Lkv, Žr)
Šliukars − naminė degtinė (menk., Krtn)
Šliukīns − skystas purvinas (Rs, Erž)
Šliukšna − pasenęs, sukriošęs žmogus (Lk)
Šliukšnis − gurkšnis (Vok., Klp)
Šliukšnuotė − vilkti kojas, čiūžčioti (Lk)
Šliūkštė − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė (Kal, Plng)
Šliūkštīnė − čiuožykla, šliuožykla (Als, Slnt)
Šliūkštinietė – slidinėti su klumpėm ant ledo (Klp, Ms)
Šliūkštintė − 1) sunkiai, velkant kojas eiti (Vkš), 2) lyginti, laidyti (Krtn)
Šliukštus − slidus (Ggr)
Šliūkštuoks – veržtuvas
Šliuktė − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti (Lž)
Šliūkuroutė − sunkiai varginančiai dirbti (Prk)
Šliumba − kas sunkiai eina (Ggr)
Šliumbinietė − šlubuojant vaikštinėti (Als)
Šliumperka − nerangi, lėta moteris (DūnŽ)
Šliumpinietė − vaikščioti be tikslo (DūnŽ)
Šliumpis − priekinis kumpis (Ms, Slnt)
Šliundra − nevala, apsileidėlis (Vok. dial. slundren)
Šliundruotė − tepti, velti, valkioti (Als)
Šliunkiets − dumblinas (Lk)
Šliunkis − nevykėlis (Mžk)
Šliuoga − brydė, šliužė (Žg)
Šliuogtė − trenkti, smogti (Užv)
Šliuopa − nevykėlis (Tl)
'Šliuotė − 1) lieti, pilti (Kltn), 2) smarkiai lyti, pliaupti (Krkl), 3) šlapintis (Užv, Tv), 4) griauti, stumti (Lk)
Šliupena − netikėlis, nevykėlis (Šts)
Šliupėns − girtas (Šts)
Šliupintė − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti (Trk, Ms), 2) smarkiai lyti (Krkl)
Šlupšis − besotis (Šts)
Šliupšnagis − 1) kas senas, ligotas, silpnas (Pln), 2) kas tamsus, nemokytas, prastas (Trkn), 3) kas apsileidęs, netvarkingas (Šts)
Šliupštuoks - spaustuvai
Šliurėns − valkata (DūnŽ)
Šliurks − srautas (Žd)
Šliurkštā − šiukšlės, šapai (Rt, Vvr)
Šliurkuotėis − dirbti sunkius, varginančius darbus (Trk)
Šliurmā − kokios liekanos, šlamštas (End)
Šliurna − apsileidėlis (Šts)
Šliurpavinis − kas keikiasi, nešvankiai kalba (Slnt)
Šliurpis − 1) kas valgydamas šliurpia (Vkš), 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį (Tl)
Šliurpliaukša − dargana (Lk)
Šliurptė − balsu srėbti, šlerpti (Ms, Slnt)
Šliurtė − darganoje šlapti (Kv, Lk)
Šliužis − dviratis vežimas (S. Dauk.)
Šmadarīnė − nerimta, visur lendanti moteris (šnek., Skdv)
Šmadaroutė − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti (Lkv), 2) mosuoti, švaistyti (Vdk)
, 2) trainiotis, šlaistytis (Užv)
Šmadars − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas (šnek., Varn, Vkš)
Šmaglus − šmaikštus, lankstus (Skdv)
Šmaidariuotėis − šmėžuoti (Žeml)
Šmaikštītė − mosuoti, šmaikštuoti (Mžk, Žd)
Šmaikšts − 1) smailus įnagis, iešmas (Slnt), 2) kastuvas durpėms skverbti (Plt)
Šmaišteklis − grūstuvas (Šts)
Šmakaloutė − makaluoti, mosuoti, mojuoti (Rs)
Šmakals – padažas
Šmakšnuotė − šmaikštuoti, šmaukšėti (Krž)
Šmakštarnė − ištvirkėlė (menk., Šts)
Šmakštelietė − 1) smarkiai įdurti (Vkš), 2) staigiai išlįsti (Vkš)
Šmakštuorios − ištvirkėlis (menk., Šts)
Šmanta − nauda, manta, vertė (Als, Kl)
Šmantals − 1) mirkalas, padažas (Mžk, Vkš), 2) protas (menk., Mžk)
Šmantītė − apgaudinėti, sukti (Plt)
Šmara − smarvė (Šv, Vvr)
'Šmaravuotė − tepti (Mžk)
Šmarkšnuotė − lynoti, dulkti (Mžk, Up)
Šmarouts − gūsiuotas (Rt)
Šmauktė − apgaudinėti, sukti (DūnŽ)
Šmaurė − prasta kepurė (juok., End)
Šmerlekioutė − sukinėtis, maišytis, paniotis (Šts)
Šmerlekis − landus žmogus ar gyvulys (Vok. dial., Brs)
Šmėrgelis − elektinis diskinis galąstuvas
Šmėrgeliouti − galąsti
Šmiaukštė − smailinti (Užv, DūnŽ)
Šmiaukštīnė − botagas (Pln)
Šmicas − dūris, smūgis (Vok., Vvr)
Šmička − nerimto elgesio mergina (KlvrŽ)
Šmičkiuotėis − nerimtai elgtis, flirtuoti (Šts)
Šmidirioutė − landžioti, šmižinėti (Vvr)
Šmidiris − padauža (Vvr)
Šmiekla − 1) vaiduoklis, pamėklė (Kv, Yl), 2) baidyklė, pabaisa (Kl, Sd)
Šmiekluotėis − rodytis, vaidentis (Plt, Šts)
Šmiekštagoutėis − mosuoti, švaistytis (Ggr)
Šmierie − batų tepalas (Vkš, Krš)
Šmīga − sulenkamasis kampainis (Vok., Rs, Rd)
Šmigis − siauras žemės rėžis (Ll)
Šmigždintė − drožinėti (Krž)
Šmigžtė − staiga smailėti, plonėti (Skdv, Žv)
Šmikas − noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmikernė − rūsys (End)
Šmikis − penis (DūnŽ, Tv)
Šmikščiuoti − kaišioti, kyščioti (Vvr)
Šmīkščiuotė − švysčioti (Skdv, Varn)
Šmīkšlīs − šviesos ruožas, švytėjimas (Varn, Up)
Šmīkšmielīnis − mėlynai raudonas (Vdk)
Šmikštinietė − lakstyti, šmirinėti (DūnŽ)
Šmīkštautė − juoktis, kikenti (Vdk)
Šmīkoutė − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti (Ggr)
Šmiktė − siausti, išdykauti (Vvr)
Šmikulioutė − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti (Krš, Vdk)
Šmirentė − bėginėti, trepinėti (Varn)
Šmirgelis − švitrinis tekėlas, galąstuvas (End, Lc)
Šmirinietė – landžioti, šmižinėti (Als, Plng)
Šmirkšlie − 1) čiurkšlė, srovė (Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis (Rt)
Šmirkšnuotė − lynoti, krapnoti (Šts)
Šmīšmikis − liesas pamirkalas (Lk)
Šmitrītė − 1) leisti, eikvoti (Šts), 2) puoštis (Slnt)
Šmižietė − knibždėti, kirbėti (Plng, Vvr)
Šmižiuliautė − grobstyti, vagiliauti (Užv)
Šmokolis – verslas, prekyba
Šmokolnīnks – 1) verslininkas, 2) spekuliantas
Šmols – beragis (šmolā karvė)
Šmoltė – košė
Šmuila − smukęs žmogus (Krš)
Šmuilintė − apgaudinėti, meluoti (Vkš)
Šmūkščiuotė − kaišioti (Šts)
Šmūkšlintė − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti (Šts, Dr)
Šmūkoutė − 1) klampoti (Ggr), 2) nuolat vaikščioti, landžioti (Vvr)
Šmūkšterietė − priteršti (Yl)
Šmūkštintė − tylomis eiti, sliūkinti (Grg, Dr)
Šmūkšuotė − gulėti, drybsoti, mūkšoti (Vkš)
Šmulgalvis − kas plika galva (Varn)
Šmuls − 1) koks lygus, glotnas daiktas (Lkv), 2) beragis, baužas, škulas (Krž, Lk)
Šmulškintė − varginti, kamuoti (Vvr)
Šmuorėks − girtuoklis (Brž, Vkš)
Šmuorītė − gerti (Vkš)
Šmuot − daug (Yl, Trk, Kl)
Šmuotās − tarpais, vietomis (Ms, Vkš)
Šmuots − krašas, gabalas (lašiniū šmuots)
Šmuotus − gausus (Užv, KlvrŽ)
Šmura − smulkus lietus, dulksna (Kin)
Šmurkštinietė − valkiotis (Lk)
Šmūžaliuotėis − slampinėti be darbo (Ggr)
Šnabė – degtinė (Akm, Krš)
Šnabždalā − prasti, su pelais rugiai (Šts)
Šnabždals − prastas, menkas, susenęs žmogus (Šts)
Šnabždė − sumenkusi, pasenusi moteris (Varn)
Šnabžtė − silpti, menkti, kiužti (Als)
Šnairus − žvitrus, mitrus, žvalus (Lk, Pp)
Šnapšė – degtinė
Šnarkščiuotė – tarpais šnarkšti
Šnarpštals − šnarpštimas (Krš)
Šnėblė – nosis
Šneivintė − laibinti, ploninti (Užv)
Šneivus − nusmailintas, plonėjantis (Užv)
Šnekis − plepys (Brs, Lc)
Šnerkštā − nešvarumai, puvenos (Ggr)
Šnervinietė − landžioti, ieškinėti (DūnŽ)
Šnerplė − šnervė (Krkl, Vkš)
Šniauktė − 1) uostyti tabaką (Als, Všv), 2) knarkti (Slnt, KlvrŽ)
Šnidrus − greitas, smarkus (Šts, Skd)
Šnipiouts − dantytas (Ms, Šts)
Šnipis − 1) smailas kampas, žambas (Als, Ms), 2) iškišulys, ragas (S. Dauk.), 3) indo lakatėlis, snapas (Brs, Yl)
Šnipkus − kas lėtas, nerangus, vėplys (Rs, Sd)
Šnīpštuoks – veržtuvas
Šniūkštoutė − sunkiai alsuoti, šnopuoti (Kl,Als)
Šniūrs – virvė
Šniuokšlās − smarkiai, čiurkšlėmis (Šts)
Šniuoptė − šniurti (Šts)
Šnopštulīs − dusulys (Trg)
Šnuobelis – nosis (Vok. schnabel, Krš)
Šoblarėitis − kieno ilgos, plonos kojos (Žeml, Lk)
Šoblė – viršutinė kilnojama mintuvų dalis (Tl, Vkš)
Šoklė − lingė (Trk)
Šolėnė – šulinys
Šolurtė − po truputį šalti, šallventi (Als, Varn)
Šonkara – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)
Šopis − prastas ragaišis (Vgr)
Šōplė - lentyna
Šora − skuba, paskuba, rūpestis (Kv, Kltn)
Šorā − pleškės, šlejai (Pol., Plt, Trk)
Šorėnės − spyruoklinės akėčios, brižės (Klp)
Šoroutė − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti (Krkl, Rdn), 2) akėti (Klp)
Šova − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas (Lk, Rs)
Šovelēs − greitai (Rt)
Špaklios − glaistas
Špaklioutė − glaistyti
Špals – pabėgis, žuolis (Rus., pol., Slnt, Mžk)
Špėkē – rato stipinai
Špėlga – žiogelis
Šperleks − pagurklis (Lk)
Špetnus − negražus, nedailus, bjaurus (Pol., Pln, Sd)
Špiegavuotė – šnipinėti, žvalgyti, sekti (Skd, Als)
Špiegs − šnipas, žvalgas (Pol., Prk, Gršl)
Špīglīs − skiepas (Trš)
Špīgnuosa − žmogus raudona nosimi (Yl)
Špikierios − tokia patalpa klėtyje
Špīkinė − spingsulė (Trk)
Špīkinietė − paslapčiomis ieškoti (Klp)
Špīkis − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis (Tl)
Špikiuotė − tankiai megzti (Ms)
Špikulā − akiniai (Lot. speculor, Kal, Ms)
Špīlioutė − žaisti (Prk)
Špilka − vinis (Vkš)
Špingaliets – mažas, smulkus žmogus
Špirka − mažas, prastas kambarėlis (Brs, Skd)
Špitolė − parapijos elgetų, senelių prieglauda (Brs, Plt)
Špituoklioutėis − pokštus krėsti, išdaigauti (Šts)
Špituoklis − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė (Vok. dial., Pln, Lnk), 2) šmėkla (Žd)
Špīvuoks − apgavikas, sukčius, nenaudėlis (Germ., Prk, Vyž)
Špižarna − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas (Pol., Pln, Tl), 2) miegamasis kambarys (Lnk, Rt)
Špogausis − kurio mažos ausys (Šts)
Špogbalis − pasilinksminimas, vakarėlis (Šts)
Špogūtis − varnėniukas (Grg)
Šporoutė − triūsti (End, Vvr)
Špukuliouts − taškuotas (Nt)
Špuolė − velenas (KlvrŽ)
Špuokinīčė - inkilas
Špuoks - varnėnas
Špuors − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)
Špuosos - juokas, pokštas, išdaiga (Vok. spaβ)
Špunts – 1) volė (End, Rnv), 2) statinės skylė, užkišama vole (Klp, Krtn), 3) griovelis lentos briaunoje (Vkš)
Špuris − papurgalvis (Skd)
Špurkšlē − 1) krūmynas (Škn), 2) smulkūs, prasti žabai (Škn)
Šriūbs – sraigtas
Šrūbštėlie − pentelė (Germ., Žr, Tv)
Štarkus - stambus, stiprus
Štelvogiē − skersinis branktams užkabinti
Šteliavuotė – derinti (a grētā bingsi tou mašina šteliavuotė?)
Štėmpelis - metalinis kuolas
Štīvs - stiprus, "kietas"
Štolps – stulpas
Štončka - kaspinas
Štrekis − virvė
Šuika − niekniekis (Trk)
Šuinītėis − kuisytis, kuirintis (Vgr)
Šuka − mušimas, pyla (KlvrŽ)
Šūka − šuoliais, šuoliuojant (Tv, Všv)
Šukarnė − 1) karšykla (Kv, End), 2) mašina vilnoms šukuoti (Lk)
Šūksnēs − greitai, smarkiai, sparčiai (Šts, Grg)
Šukuotē − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti (Kin, Šll), 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti (Plik, Kv), 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti (Brs, KlvrŽ)
Šuma − 1) puta (Trk, Brs), 2) padūkimas, pamišimas (Vkš, Plng)
Šumavuotė − grabyti putas (Pol., Vdk, Brs)
Šumītė − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti (Pol., Mžk, Grš)
Šumšuotėis − gaišti, čiupnotis (Šts)
Šumulīns − šiukšlynas (Vkš)
Šumulioutė − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus (Akm, Rdn)
Šunaglīs − šunvotė (Klp, Prk)
Šunaplaukis − šuniavilnis, šiurkščiaplaukis (Šts)
Šundrėika − pataisas (Lycopodium) (Vvr, Dr)
Šunrajās – labai godžiai
Šuokalninks − šokėjas (Šts)
Šuokals − vakarėlis, šokiai (šnek., Kal, Plt)
Šuoloms − kaliausė (Krkl)
Šuonėninks − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono (Vkš)
Šuonis − mot. g. griuvenos, šūsnys (S. Dauk.)
Šuonkriauklē − šonkauliai (Slnt)
Šurakietės − spyruoklinės akėčios, brižės (Krtn)
Šūsnis − krūva, kupeta, krūsnis (Als, Ms)
Šustros(s) – greitas, smarkiai judąs
Šušas − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis (Plt)
Šuta − ištiža, suglebėlis (Ggr)
Šutalainis − kas nerangus, nevykėlis (Trk)
Šutenas − kas sušutę (Šts)
Šutīnė – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla (Vkš, Šts)
Šutpoudis − puodas kam šutinti (Lž)
Šutra − karštas, drėgnas oras, tvanka (Vkš, Krš)
Šutrībė − nepaprastas tvankumas (Vkš)
Šutrus − judrus, vikrus, apsukrus (Yl, Šts)
Šutulis − kas nerimtas, pliuškis, makalas (Lž, Pvn)
Šutvės − mainai (Mžk)
Šūva − nelygus sluoksnis (Šts)
Šūvuots − nelygus, su peršokiais, tarpais (Šts)
Šūvus − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus (Als, KlvrŽ), 2) taiklus (Šts)
Švabietė − šnibždėti, švabždėti (Ms, Slnt)
Švaboutė − švapėti, švebeldžiuoti (Varn)
Švadars − gabalas (Žgč, Pj)
Švagždals − senas, silpnas žmogus, kvagždalas (Brs, Lnk)
Švagždīs − 1) plepys, pliauškalius (Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba (KlvrŽ)
Švaika − medinis virbalas (Pol., vok. dial., Yl, Slnt)
Švaipa − kas nuolat šaiposi, krizena (Krš, Kal)
Švaipautė − šaipytis (Ms, Slnt)
Švakietė − silpnėti, blogėti (Trš)
Švaks − 1) sunkus, vargingas (Yl), 2) prastas, netikęs, menkas (Ms)
Švaksos- batų tepalas.
Švamalis – 1) lankstus pypkės kotas, 2) keiksmas
Švamals − pusbernis (Rs)
Švamba − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva (Mžk, Vkš)
Švambinis − su švamba (apie pypkę) (Mžk, Trk)
Švamė − pypkės galva (Brs, Ms)
Švampaliuotė − lėtai kalbėti, mykti (Pln)
Švampaza − plepys (Grg)
Švampinietė − valiotis, landžioti, slampinėti (Vvr)
Švamplūpa − kieno išsivertusi lūpa (Žeml)
Švamterėti − staigiai subliauti (Ggr)
Švankoutė − krypti, svyruoti (Tl, End)
Švankuotė − devėti, nešioti (Trk)
Švapals − kas tauškia niekus (Krš)
Švarbalīnė − gnaibytinė kankolynė (Tv)
Švarbals − 1) stambokas tešlos kukulis (Tv), 2) prastas gėrimas (End)
Švarmalis − pypkės kandiklis (Pln)
Švarpautė − rinkti varpas, varpauti (Ggr, Plt)
Švašva − duktė (Pln)
Švatulienė − bobutė, pribuvėja (KlvrŽ)
Švatulis − plepys, niektauza (Lž)
Švatultė − mušti, daužyti, plakti (Sd, Ggr)
Švažuotė − dėvint trinti, valkioti (Slnt)
Švėkštoutė − sunkiai alsuoti (Šts)
Švičītė − 1) smarkiai pjauti (Dr, KlvrŽ), 2) valyti, šveisti (Trk), 3) šlapintis (Ggr)
Švidrītė − pjauti, kirsti (Lkv)
Švietals − papuošalas, pašvitas (Krš), 2) puošeiva (Tv)
Šviežuoks − naujokas (Trg)
Švikintė − trumpai kirpti (Škn)
Švīkščiuotė − maišytis (Krš)
Švīkštė – sunkiai, su garsu alsuoti
Švikštītė − puošti (Trk)
Švīkštulīs − švykščiamas alsavimas, dusulys (Brs, Skd)
Švilpis − 1) klarnetas (End), 2) penis (euf., End, Šts), 3) vėjavaikis, plevėsa (Šts, Rs)
Švimpa − vėjavaikis (Kal)
Švinītė − mušti (Šts)
Švinkis − smarvė, švinkulys (Vvr)
Švīpelis − pašaipa (Kltn)
Švīpeliuotėis − šaipytis, juokauti (Skdv)
Šviptelietė − mestelėti (Plng)
Švīstelietė − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti (Vvr, Erž), 2) smarkiai mesti, nusviesti (Vkš), 3) suduoti, sukirsti (Vkš), 4) staiga pasisukti (Krtn)
Švistra − puošeiva, svaistūnas (Šts)
Švitinīs − prožektorius (Varn, Šts)
Švitintė − 1) šviesti (Št, Krtv), 2) žibinti (Vkš)
Švitkarklis − žilvitis (Lk)
Švitras − žvitrus, smarkus (Šts)
Švītrautė − puoštis, gražintis, dabintis
Švitrinis − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs (Šts)
Švītrouts − su pragiedruliais (Ggr, Šts)
Švītruloutė − švytėti
Švītrulouts − gaisuotas (Ggr)
Švitrus − kilnus (S. Dauk.)
Švitulīs − žibintas (KlvrŽ)
Švitvabalis − jonvabalis (Trk)
Švitvaris − blizgutis, papuošalas (Trg)
Švokoutė − sunkiai alsuoti, kriokštuoti (Brs)
Švokštīnė − pridusisi moteris (Šts)
Švokštintė − gadinti orą (Ggr)

T

Tabalā – šokiai
(jevrej zuods Tambala) Taga – taigi
Taiguotė – rūpestingai ką daryti, taikyti
Taislios – taisomo kelio ruožas
Taknuotė – mažais žingsniais greitai bėgti
Takuotė – dažnai vaikščioti
Talaluška – nerimta daina
Tapšans - sofa,kušetė
Tamburka – vąšelis
Tarankis – pintinė, doklas
Targavuotė – prekiauti, pardavinėti
Tarka – atitinkamai subadyta skarda šakniavaisiams smulkinti, trinti
Tarpėjės – mėnulio fazė tarp seno ir jauno (kai nematyti)
Tarpėks – tarpas tarp dviejų jaujos, daržinės galų
Tarprėitis – vieta tarp kelių; tarpukojis
Tasgatis – atseit, vadinasi, būtent
Tašks − pelkė, purvynas (Tv, Ggr)
Tat - tai; juk, gi
Kuožnos nuoram tat būtė geriesnis - Juk kiekvienas norime būti geresnis.
Tatā - tai, o tai, tai čia
A tatā mon ruodā? - Tai tu čia man rodai?
Tatrāp − tokiu būdu (iš dviejų)
Taukėns − taukuotas
Tauzītė - šnekėti, pasakoti nesamones
Pradedi niekus tauzītė - Pradedi šnekėti nesąmones.
Ne lėnku kalba mona lūpas tauzīs, vuo žemaitiu žuodi garsins - Ne lenkų kalba mano lūpos šnekės nesąmones, bet žemaičių žodį garsins
Tavuors – prekės
Tebuokerka – uždaroma plokščia dėžutė tabokai kišenėje nešiotis
Tėik - tiek, taip
Tėik skanē kvep - Taip skaniai kvepia.
(Plg. latvių tik garšīgi 'taip skaniai')
Tėisiau − tiesiog, tiesiai
Tekėnis - ratas (automobilio, vežimo)
Tekėns - labai greitai, bėgdamas Apvals kāp tekėnis - Apvalus kaip ratas.
Tekība – tekėjimas, vedybos
Tekis − beragis, nekastruotas avinas
Tėktė - patikti
Tink mon tuokės dainas, gražės anuos īr - Man patinka tokios dainos, jios gražios.
Anou puoezėjė tink nu jaunū dėinū - Jam poezija patinka nuo jaunystės.
(Plg. latvių poet. man tīk šalia neutr. man patīk)
Teležītė – bristi giliu purvu, molyne
Tevérnuotė – iš lėto kalbėti, pasakoti
Tēvgalis – plonasis galas
Tēvs – plonas
Tiešytė – guosti
Tīna − mušimas, lupimas
Tintaliuotė - kaboti, kabant judėti
Tintals – kas nukaręs, tintaluoja; tabalas
Tīpsuotė – drybsoti, tysoti
Tīrelē – dideli laukai, pievos, lygumos be medžių, krūmų
Tītars – 1) tiginys, padauža, 2) didelis, bet ištižęs
Tlumuočītė – aiškinti
Torkštėis – pīlės torškas baluo – vandenin įkišusios snapą maigo dumblą ir ieško ko praryjamo
Toukart - tuomet, tuometin/is, -ė
Toužîg – vienu metu, kartu, drauge
Traka – padūkimas, pasiutimas
Trakinīs − trakimas
Traks – patrakęs, pašėlęs
Trakuotė – be reikalo puldinėti, šėliotis
Trakus – smarkus, trankantis
Trants- prastas
Traps – užkišimas, užtaisas
Trauklapis – gysluočio lapas
Tratintė – ką nors laužti
Trātvars – šaligatvis
Trėkuojis – katilas valgiui virti
Triestėis – bėgiotis, lakstytis, rujotis (apie šunis)
Trinka – rąstgalys malkoms, skerdienai kapoti; kaladė
Trintėis – neišeiti, be reikalo būti (no, kuo če betrinīs, ēk nomėi)
Trinkals – skystis galvos plovimui
Trivirvis – 1) trijų virvių botagas, 2) suktas, apsukrus žmogus
Trubicos – žvejybinis tinklas
Tručīna - nuodai
Tručītė - nuodyti
Trūka – trūkumas
Trūktė – prieš verdand burokėlius kitame vandenyje virti
Barščē jau trūkst, zars galies dietė ī undini
Truoba - gyvenamas namas
Truopītė – taikinti į ką nors šaudant
Truopnē -
(is Lietuviu kalbos zodzio Stropus) 1) tiksliai, taikliai
Truopnē nažėnau - Tiksliai nežinau.
Pasakė aiškē ė truopnē - Pasakė aiškiai ir tiksliai.
2) kruopščiai
Vėskou truopnē sodiedliuojė - Viską kruopščiai sudėliojo.
3) tikrai
Je truopnē stuovi ont muokslinčiaus taka, belėikt nedairītėis - ?
Tumet aš tavi truopnē pamīlieso - Tada aš tave tikrai įsimylėsiu.
4) patikimai
5) tvirtai
Truopnos -
1) tikslus
2) kruopštus, solidus
Truopnos žmuogos - Kruopštus žmogus.
3) patikimas
Truopnos žmuogos - Patikimas žmogus.
Truots − budė, galąstuvas
Tumsībė - tamsa
Tūravuotė – storais balsais pritarti dainuojant
Tumsībie žmuogu sunko iveizietė - Tamsoje žmogų sunku pamatyti.
Tūbā − veltiniai
Tūbėnės – kumštinės pirštinės
Tuma – tirštumas, tumumas (apie sriubą)
Tumė − tirštimai; sutirštėjęs skystimas
Tumietė – tirštėti, darytis tumiam
Tumus – tirštas, sutumėjęs
Tuora - tvora
Kūlėnė tuora - Akmeninė tvora
(Sinonimas zuomats)
Tūtė – žindukas

U

Ubags − 1) elgeta (Pol., brus.), 2) beturtis, vargšas (End, Sd), 3) prymazgytuvė (Kv, Jdr)
Ubagėnė − didelis skurdas (Sd)
Ubla − krosnis dervai degti (S. Dauk.)
Ubladė – trobesys, kur buvo duonkepė krosnis arba kur taisytas jovalas
Uburda − 1) įrankis (Pol. ubiór, S. Dauk.), 2) arklių papuošalas (S. Dauk.)
Ūda − ilga virvė, nusagstyta meškerėmis žuvims gaudyti
Ugada − susitarimas, sutartis, susitaikymas (Sl., Mžk)
Ugãdas − mot. g. atlyginimas (S. Dauk.)
Ugadītė − taikyti (Gr)
Ugadlīvs − ramus, taikus (Gr)
Ugadnus − tinkamas, palankus (Gr)
Ugatės − ana, antai (Kl)
Ugnagesē − gaisai, pašvaistė (Varn)
Ugnakaitis − židinys (Sd)
Uidintė − uiti, ūdyti (S. Dauk.)
Uiklavuotė − vaikyti, eiklinti (Skd)
Uiklietė − darytis greitesniam, miklesniam (Šts)
Uiklus − vikrus, mitrus (Šts, S. Dauk.)
Uisė − kiaulė (Šts)
Uknolis – vinis pasagai prikalti, pasagvinė (Brus., pol., Rs, Vvr)
Uksmīnuotė − mikčioti, nesusigaudyti (Štk)
Ukstīnuotė − neaiškiai kalbėti, mykti, mikčioti (Kal)
Ukstītė − priekaištauti, niurnėti (Als)
Ukšlis − paršelis (Žd)
Ūkštautė − ūbauti
Ukštintė − žadinti (Škn)
Ulbeklis − kas greitai, neaiškiai kalba (Varn)
Ulbietė − burkuoti, ulduoti (S. Dauk., Krkl)
Ulbtė − šipti, bukti (Rt)
Uliava − laisvė (S. Dauk.)
Ulīčė – gatvė
Ulpis − atšipęs, nudilęs peilis (Rt)
Ulžīs – tinginys, apsileidėlis, ištižėlis (Pp, Lk)
Ulžus − tingus (Rt)
Umarnās − staiga, umaru (Kv)
Umarus − godus; rajus, ėdrus (Rs)
Umisnē − tyčia, sąmoningai, specialiai (Pol., Vdk, Up)
Unbargas - palūkanos
Ungzdesīs − dejavimas, inkštimas (Gršl)
Ungztė − 1) dejuoti, vaitoti, inkšti (Slnt, Ms), 2) cypti, unkšti (Kv), 3) ūžti, šniokšti (Dr)
Uns - jis
Unt - ant
Uodinietė − ieškinėti, šnipinėti (Užv)
Uokatītė – skatinti
Uoksā − smulkios šakos kurui (Šv)
Uoksva – medžio išduba
Uostainis − 1) ūsuotas (Yl, End), 2) akuotuotas (Ms, Šts)
Uošėka, uožkėna – ožka
Uoznā − ūsai (Plik)
Upara − pyktis, apmaudas, puikybė (Vkš, Rt)
Uparītėis − pykti, širsti (Vkš, Gr)
Upis − upė (Vkš, Trk)
Upiuors − 1) pabaisa (Krž, Skdv), 2) bjaurus, piktas žmogus, nenuorama (Šll, Lkv)
Ūpėnīnks – nepastovios nuotaikos, ūpingas žmogus
Upiesnos – vieta, kur pavasarį yra tekėjęs upelis
Urands – urėdas
Urbeklis − yla (Kl)
Urbintė − duobti, gręžti, daryti skylę (Mžk, Skd)
Urdietė − 1) griūti, veržti (Vdk), 2) urgzti (S. Dauk.)
Urdulēs − sūkuriais, verpetais, kamuoliais (Pp, Krš)
Urdulīs − judantis, būrys (Vdk)
Uresēs − strimgalviais, urduliais (Slnt)
Uriadniks – eilinis policininkas
Urkiuotė − nuolaat įkyriai barti, uiti, ūdyti (Bržr, Krtn)
Urkštis − siauras tarpas prie tvarto (Rs)
Urluoms − karštai, užpykus (DūnŽ)
Urmas − judantis būrys, urdulys (Brus., pol., Mžk)
Urmulās − veržliu srautu, sūkuriais (Trk)
Urnietė − urgzti, narnėti (Šts)
Urškis − dešra (Plt, Ms)
Urvas − vijurkas
Urzdietė − 1) urzgėti, urzti, narnėti (Brs, Šv), 2) murkti (Dr), 3) bambėti, niurzgėti (Pln), 4) murmėti (Lk)
Urzdintė − 1) ūžinti, burzginti (Akm), 2) nerimti, bruzdėti (Žr, Kl), 3) delsti, lūkuriuoti (Ggr)
Urzė − užpakalis (vlg., Kal)
Urzenė − šokiai, vakarėlis (Trš)
Urzintė − 1) bartis, pyktis (Jdr), 2) kulti javus su mašina (Erž)
Urzis − burzgimas, ūžesys (DūnŽ)
Uržintėis − pyktis, vaidytis (End)
Ustaunē − nuolatos (Pol., Sd, Šlv)
Ušietkas − platus medinis indas su dviem ąsomis, auseklis (Pol., Rs, Sd)
Ušuoks − staktos (Pol., Kv, Erž)
Utieda − didelis neturtėlis; apsileidėlis (Šts)
Utis – utelė (Krtn, Pkl)
Utkara − skurdžius, utėlius (menk., Vdžg, Rs)
Utkurža − neklaužada, užsispyrėlis (Ms)
Uzamu − 1) iš karto, urmu (Žd, Ms), 2) didele apimtimi, plačiai (DūnŽ)
Uzbuons – ąsotis (Pol., brus.)
Uzdenis − apynasris (Brs, Kl)
Uzdintė − raginti (Ms, Slnt)
Užakē − akidangčiai (Plng, Šts)
Užangalis − užpakalinis įėjimas į trobą iš kiemo pusės (Šll, Šv)
Užars − skersinė vaga lauko gale (Slnt, Brs)
Užauga − 1) atžala, ūglis (Šts), 2) nelygumas, atsikišimas (Šts)
Užbambioks − neūžauga (Užv)
Užbarzdė − 1) atsikišimas, užkarpa (Štk), 2) mažesnis pjūklo dantis (Tl, Sd)
Užbrenda − mazgelis (Trk, Žd)
Uždantē − 1) vieta už dantų (Ggr), 2) aarklių krūminių dantų dalis, gembė (Šts), 3) tokia arklių liga, užėdos (Ggr)
Uždiečkas − priedas (Lk)
Uždrabs − greimas, puta (Lk)
Uždura − duriamasis kastuvas (Šts)
Užduralis − 1) užpakalinė arba prastoji priemenė troboje (Krtn), 2) sijonas (S. Dauk.)
Uždžiūtkenklis − šykštus, šykštuolis (Als)
Užiedis − ėdžios (Slnt, Tl)
Užgairė − užuovėja (Vdk)
Užgalėnės − nuošali vieta, užkampis (Ggr)
Užgalis − 1) kraštas, pakraštys (Up, Dr), 2) užuogana, užaras (Trk, Šlu)
Užgalvė − galvūgalis (Lk)
Užgans − pa(si)tenkinimas (S. Dauk.)
Užgardis − 1) ėdžios (Lk), 2) vežimo užgalis (Trg)
Užgaris − vieta prie garvilkio, aukštinio (Lk)
Užgauriets − gauruotas (Rt)
Užgina − priešgyna, ginčas (Šts)
Užglauda − užuovėja (Dr, Gršl)
Užgniauža − susiaurėjimas (Šts)
Užgniusis − užuomarša, snaudalius (Rt)
Užgožis – indauja, šaukštidė (Plik, Prk)
Užgraiža − 1) rintis, raukšlė (Ggr, Užv), 2) randas (KlvrŽ), 3) skardis (Tv)
Užgraižana − įranta (Šts)
Užgraižtas − mot. g. briauna, kraštas (Šts)
Užgriežėnė − nedidelis plotas (Grg)
Užimtėnė − gyvulių aptvaras ganykloje (Lkv)
Užimtinis − grobikiškas, agresyvus (S. Dauk.)
Užkabarnus − priekabus, užgaulus (Šts)
Užkabs − metalinis kabliukas (Žeml)
Užkaiša − 1) vieta prieždos šone (Vkš), 2) skala, šakalys (Žeml)
Užkaita − klaidingai į nytis įvertas siūlas, užsikeitimas (Plng, Varn)
Užkaltė − atlošas, atrama (Slnt)
Užkarabītė − užgriozdyti (Vvr)
Užkarabūzītė − užguiti, užgraužti (Als, Šts)
Užkarpa − 1) rantis, įkarpa, įskroda, griovelis, sąlaida (Prk), 2) spenelis, atauga (Vkš)
Užkarpis − apavo užkulnis (Šts, Slnt)
Užkart − iš karto, tuojau, nedelsiant (Trk)
Užkarta − 1) rantis, įkarpa, įpjova (Erž, Vdk), 2) arklio dantų išdilimas, gedimas (Trš, Lk)
Užkela − užtvertas žemės sklypas (Brs)
Užkibītė – užlipdyti
Užkibtovs − rankena, našokas, ąsa (Šts)
Užkirtuklis − išryškėjęs ruožas, riba (Kair)
Užkīšas − užsikišimas, spranginys (Šts)
Užkīšis − kamštis, volė (Vkš, Žd)
Užknabus − atlašus, atmatus, atkragus (Škn, Pkl)
Užkolis − rato ašies kaištis, užkyšis (Lž, Žr)
Užkranta − atbraila, užlenkimas (Plt, KlvrŽ)
Užkrava − 1) tarpas tarp dviejų šalinių, tarpikas (Vkš, Trk), 2) neužkrautas, tuščias tarpas (Žd)
Užkrova − išimama užtvara, pertvara (Šv)
Užkuls − taukinė, įsnauja (Šlv, Tv)
Užkurs − vienu kartu sudedamos į krosnį malkos (Als, Trk)
Užla − lubų sija (Žg)
Užlaidus − greitai užsileidžiantis (Šts)
Užlaipa − tvoros sutvirtinimas (Lk, Varn)
Užlauža − dirvos, miško prasikišęs sklypas (Šts)
Užlaužā − žaboklės, žąslai (Šts)
Užlentis − ėdžios, užėdis (Šts, KlvrŽ)
Užlinda − užuovėja (Kl)
Užlinkis − vingis, lankstas (Vdk, Šts)
Užmarėnīnks – gyvenantis už Kuršių marių; Neringos gyventojas
Užmigīstė − užmaršumas (Als)
Užmīžis − kirtis (vlg., Krš)
Užmokesnis − užmokestis (S. Stan., S. Dauk.)
Užnagė − 1) užpakalinės šuns kojos trumpasis pirštas (Trk), 2) užmova (Sd)
Užnara − kilpa (Lk)
Užnašus − užgaulus (Vkš)
Užpapis − gyvulio tešmens pridėtinis rudimentinis spenys (Kl)
Užpečėnė − mažas kambarys, esantis už senoviškos krosnies (Dr, Skd)
Užpelenė − vieta už peleno, židinio
Užpelns − uždarbis, užmokestis, pajamos (Rs, Grg)
Užperenis − atitverta kambario dalis vaikui ar ligoniui (KlvrŽ)
Užperis − kvailys, nenuovoka (menk., Užv, Kl)
Užpjūvis − 1) nelygi pjovimo žymė, iškilimas (Šts), 2) žeberklo užbarzdė (Šts)
Užplūdis − potvynis, užliejimas (Rt)
Užplūska − užtvanka (Pln)
Užraizgana − išlinkimas, ringė (Šts)
Užrantė − vaga vandeniui nubėgti (Ggr)
Užrīšis − raištis (Pvn, Sd)
Užsags − kilpa sagai užsegti (Ggr, Bržr)
Užsakā − viešas būsimųjų vedybų skelbimas bažnyčioje (DūnŽ, Vkš)
Užsieda − gale kaimo aptvertas daržas (Kair)
Užsiauta − verpetinga vieta upėje (Mžk)
Užsiviežėlis − begėdis (Krš)
Užslauga − 1) paslauga, patarnavimas (Dov, Užv), 2) pagalbininkas, užvadas (Krkl, Vkš)
Užslūga − nuopelnas (S. Dauk.)
Užstova − priedanga, slėptuvė (Kair)
Užtairīta − užporyt (Slnt)
Užtaivakar − dieną prieš užvakar (Gršl)
Užtelietė − nesmarkiai, truputį pūstelėti (DūnŽ)
Užtūra − santūrumas, susilaikymas, susivaldymas, ištvermė (Sd, Kal)
Užtūris − užsilaikymas (Rdn)
Užtvīnis − patvinimas, užtvinimas (Rt, Ggr)
Užugnis − užpelenė (Sd, Šts)
Užuotis − užuovėja (Grg, Ll)
Užvada − biržė (Tv, Ggr)
Užvads − pradininkas, sukėlėjas (Trk)
Užvaizda − priežiūra (Ms)
Užvars − batų raištis, varstis (Gršl, Skdv)
Užvardė − pravardė (Šts)
Užvarstis − batų raištis, varstis (Tl, Kl)
Užvedinis − toks tripalis tinklas (Bržr, Žeml)
Užvermė − uždaromoji lango ar durų pusė (Slnt, Dr)
Užvīdelninks − pavyduolis (Rs)
Užvīdus − pavydus (Vkš, Rs)
Užvieža − įžūlumas (Žg)
Užvis − daugiausia, ypač (Tl, Slnt)

V

Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
Vabrintė − vogti (Db)
Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
Vadala - valkata, bastūnas
Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
Vadė − pavadis (Plt, Pln)
Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
Vagol – pagal
Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
Vaguosena − vagojimas (Žd)
Vaida − dvikova (S. Dauk.)
Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
Vaikioks – berniukas
Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
Vainuotė – peikti, niekinti
Vairinībė − įdomybė (Krš)
Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
Vaiskus − kariuomenė
Vaivuorā – girtuoklės
Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
Vajuotė − 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
Vaksavuotė - tepti, blizginti batus
Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
Valiuoks – apgavikas
Valiuotė – pajėgti, galėti
Valks – 1) viršutinioji (rumbuotoji) kočėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis kočioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
Valns - laisvas, nepriklausomas
Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
Vambuolė - juodvabalis, grambuolys (juodas augalėdis dirvos ir svirnų vabalas)
(Plg. latvių dial. (Žiemgaloje) vambole ' vabalas')
Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
Vanagnuosis − kas su kumpa nosimi (Lk)
Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
Vanuotė – keikti, maudyti
Vapčiuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smukčioti (Šts, Skd)
Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
Varaunos – 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd) Varažītė - burti
Varčia – sargyba
Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
Varėns − varydamas(is)
Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
Varings − galingas (lat. vārīgs, S. Dauk.)
Varlagrōžtis − kiaukutas, geldelė (Trk)
Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
Varsloutė − vadelėti (Mžk)
Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
Varstelis – vėrinys, karoliai
Varstiena − vasarojiena
Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
Varškana − garankštis (Trk)
Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
Varvalis - skystas tepalas
Varžla − šienkartė (Lk)
Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
Vašuoklē – raudonieji serbentai
Večas, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
Večerė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
Vėdelčios - šakutė (Pol., brus., Trk, Lk)
Vedėns − vesdamas(is)
Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
Veikē - greitai, greit, neužilgo
Klausont tū dainū, veikē ė pats pradedi karto dainioutė - Kai klausiaisi tų dainų, greit ir pats pradedi kartu dainuoti.
Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
Veiluoks – veltinis
Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
Vėinėnīnkā − vienu arkliu kinkomi ratai
Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
Vėingijis − dvinytai austas audeklas
Vėins- vienas
Veisies − augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
Veislioutėis − veistis (Pkl)
Vėišnė – vyšnia
Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
Veizietė - žiūrėti
Veizietė filma - Žiūrėti filmą.
Veizietovā − akys (menk.)
Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
Veizīklė − matymas, rega (Žd)
Veizuolā - akys (menk.)
Veizuovā − veidas, burna (KlvrŽ)
Vels – velnias
Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
Vėlks - vilkas (ė ir l - tariama žemai, kietai)Ontā vėlks - štai vilkas
Vėlūstas − vėlyvas
Vėn - vis
Vėn atsėminso nomus - Vis prisiminsiu namus.
Vėn anā kas nuorintās liuob būtė negerā - Vis jai kažkas negera buvo.
(Plg. latvių bieži 'dažnai' - bieži vien 'dažnokai'; drīz 'greit' - drīz vien 'neužilgo, gana greit')
Venčiavuonė – santuoka
Vėnčevuotė - surišti dviejų žmonių gyvenimus
Venčiavuotėis – tuoktis
Vendis − virvagalys (Rs)
Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
Vėndzīkla - rūkykla
Venešietė − maišyti (Ggr)
Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
Vepčiuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
Veplas - lūpos
Vepliuozė − prasta košė (Tl)
Vepnuotė − žiobčioti (Šts)
Vepris − paršelis (Dr)
Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
Vėrbā – žabai, žagarai, šakos
Veriens – viralas, sriuba
Veriduorios − koridorius
Verpals − verpimas
Verparnė − verpykla
Verpelė − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
Verščioks – kita tarme kalbąs
Veršpotrė − veršių gėralas, putra
Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
Vervents – prietaisas virvėms sukti
Vervietė − loti
Vėsadums − visada (Rdn)
Vesēlė – vestuvės
Vėsumet - visada
Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
Vėškus- namo pastogė, palėpė (ė-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vėškaus.
Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
Vėšta- višta ( ė - tariama kietai, žemai ).
Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
Vetušis − bažnyčios vyresnysis, seniūnas (Rt)
Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
Vėželė – velkė
Vežėns − veždamas(is)
Vežiečė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
Vėžla – žioplys, ištižėlis, apakęs
Vežmenė − važta, vežamas krovinys
Viaukčiuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
Vīburtė − vyburiuoti
Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
Vibždotė − utelė (euf., Varn)
Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
Viečnos - amžinas
Viedros - kibiras
Vieputinė – vėjo pučiama vieta
Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
Viernos − patikimas
Viešės − viešėjimas, viešnagė
Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
Vigztė − svirti, linkti
Vikelis − kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
Viksčiuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
Vīktė – sektis
Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
Vimzdinietė − vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
Vinčā − toks trauktuvas valčiai traukti į krantą (Plng)
Vinčerga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
Vindelė − stebulė (Grg)
Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
Vinkliavuotė − lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
Vinkrus – graudus, liūdnas
Viorsta – kelio atkarpa lygi 1,068 km
Vipė − ožka (Gr, Skdv)
Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
Virbinīčė - malkinė
Virulīs – vandens verpetas
Vītėnė − plaustas, didelis upių laivas
Vīveklis − kas nuolat verkšlena, verksnys, zyzlys, prašinėtojas
Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
Vizguotė – krypuoti, linguoti
Vīžena − vyža
Vocelė− pintinė, krežis (la. vācele, Mžk)
Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
Voluotė − minkyti, kočioti (Pln)
Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
Vorčioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
Vorietė − didėti pilvui (Lk)
Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
Vosioutė − vėtyti (Kl)
Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)
Vumptelietė - sprogti(DūnŽ)
Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
Vuodingas - kenksmingas, pražūtingas, žalingas
(Plg. latgalių vuodeigs)
Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
Vuoktė – valyti; doroti (javus)
Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
Vuomautė - rėkti, šaukti
Vuotkuotis - botkotis
Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
Vuožnus - jautrus
Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)
Pavuožnos - jautrus, išdidus
Videlčė -šakutė valgymui

Z

Zababuons − 1) žaisla koks niekniekis (pol.), 2) prietaras (perk.)
Zabaldoutė − plepėt taukšti niekus (Vdk)
Zabuova – žaidimas, nerimtas užsiėmimas (brus., pol.)
Zagnatītė − nerimtai kalbėti, plepėti (Šts, Kal)
Zagnītė − įkyriai, nuobodžiai niekus kalbėti (Brs, Bržr)
Zagnuotė − ant kelių pasisodinus kratyti, jodinti (Užv)
Zagterietė − suduoti, barkštelietė (S. Dauk.)
Zajuokautė − išdykauti (Šts)
Zajuoks − išdykėlis, padauža (Žd, Šts)
Zajuotė − 1) lakstyti, zujoti (End), 2) vaikščioti ko ieškant (Vvr)
Zaksuotė − dykinėti, žiopsoti (Pp, Vvr)
Zakucavuotė − kamantinėti, kvosti, varginti (Mžk)
Zakucėjė − 1) nemaloni, varginanti veikla (Krtv), 2) vestuvių ceremonijos dalis (Brs)
Zalietas − mot. g. piršlybos (Pol., Gršl, Sd)
Zalietninks − piršliautojas (Plt)
Zalītė − kenkti (S. Dauk.)
Zamba − 1) plepalai, tauškalai (Varn), 2) plepys (Rs)
Zambaila − plepys, tauškalius (Krš)
Zambis − žioplys (Šv, Vvr)
Zambrautėis − skubiai ieškoti, graibytis (End)
Zambrinietė − valkiotis, dykinėti (Kl)
Zambtė − įkyriai, atkakliai prašyti (S. Dauk.)
Zaminietė − 1) valkiotis, vaikštinėti (Kl), 2) ieškoti, šniukštinėti (Vž), 3) vagiliauti (Krtn)
Zapirskīnė − prastas, neskanus valgis (menk., Užv)
Zars – netrukus, tuojau, beveik
Zauksuotė − 1) būti nieko neveikiant (Ms, Slnt), 2) žiopsoti, spoksoti (Vvr, Lk)
Zaukuorios – veidrodis
Zaunas − mot. g. lūpos, žiaunos (Skd)
Zaunītė − 1) niekus kalbėti, plepėti, taukšti (Vdk, Kl), 2) nuolat, įkyriai ko prašyti, kaulyti (Kl, Šts), 3) verkšlenti, žliumbti (Skd, Yl), 4) piktžodžiauti, blevyzgoti (Rs, Šlv)
Zavalaks − 1) didelis gabalas (Šts), 2) kukulis (Prk)
Zavaldra − pūga, audra (Trk)
Zaverītė − loti be perstojo (Krž)
Zbitkas − eibė, išdaiga (Pol., Plng, Ms)
Zbitnus − išdykęs, pašėlęs (Vkš, Brs)
Zbrainus − labai judrus, žvalus, smarkus (Pol., Slnt, Skd)
Zdraica − nenuorama, padauža (Mžk, Vkš)
Zedlakuojis − išsižergėlis (Šts)
Zedlius − 1) nedidelis, nešiojamas suolelis (Pol., vok. dial., Sd, Ms), 2) suoliukas skalbiniams skalbti (Žgč, Akm)
Zeimaris - pjovimo staklės (elektrinis diskinis pjūklas)
Zeinis − paauglys, mokinukas (Krš)
Zelnius − mokinys, padėjėjas (Mžk, Žeml)
Zeltė − duoti, mušti (Brs)
Zengtė − 1) ūžti, brungzti (End), 2) zvimbti (End), 3) cypti, rėkti (End)
Zeptā – lūpos, burna
Zeverītė − niekus kalbėti, plepėti, paistyti (Up, Ll)
Zgedautė − 1) ieškoti, teirautis (DūnŽ, Eig), 2) pageidauti, geisti, norėti (DūnŽ)
Zglembītė − skriausti, kamuoti (Všv)
Zgrabaila − kas apsukrus, vikrus, gudrus (Rdn)
Zgrabelda − kas nevikrus, kerėpla (Skd)
Zgrebnus – 1) gražiai nuaugęs (Tl, Sd), 2) dailus, gražus (Vkš), 3) gabus, viskam tinkamas (Vdk), 4) vikrus, greitas (Tl)
Zgurlavuotė − šėlti, siausti (Lk)
Zibnuotė − kirkinti, kibinti (Skd)
Zībs − smūgis (Kl, Vvr)
Ziepals − prastas viralas, srėbalas (Vkš)
Zīgelis − pakabutis, papuošalas (Germ., End)
Zinzals − 1) niūniavimas (DūnŽ), 2) zyzimas, bambėjimas (Krš)
Zinzesīs − girgždesys (Krš)
Zinzliuotė − niūniuoti (Rdn)
Zinztelietė − skimbtelėti (Krš)
Zīpčiuotė − čiulbėti, cypčioti (S. Dauk.)
Zirzeklis − verksnys (Žd, Vkš)
Zirzīnės − vakarėlis, kaimo pasilinksminimas (Krkl)
Zirzla − verksnys (Rs, Šts)
Zīsena − 1) niurnėjimas, bėdojimas (Šts), 2) verkšlenimas (Šts)
Zīzalioutė − niūniuoti (Žr)
Zīzals − 1) niurnėjimas, bambėjimas (Kair), 2) bambeklis (Krtn)
Zīzīnė − 1) zyziantis vabzdys (Kl), 2) zyziantis, ūžiantis vabzdys (Ggr), 3) verksnys (Ggr)
Zīzlīs − verksnys (Pln, Vkš)
Zīzliuotė − 1) verkšlenti (Krš), 2) kikenti (Krš), 3) prašinėti (Rdn)
Zīzoms − žvigumas, zirzlumas (Slnt)
Zīztė − 1) zirzti, zvimbti (Sd, End), 2) verkšlenti (S. Dauk., Vvr), 3) įkyriai prašyti, kaulyti (Skd, Užv)
Zīztelietė − riktelietė, suverkti (Krš)
Zlastė – pyktis (Sl.)
Zlastings − piktas, tūžmingas (Sl., Sd, Akm)
Zlastītė − pykti, niršti (Sl., Als, Plt)
Zlībintėis − smukdytis (Rdn)
Zmekintė − lenkti, gurinti (Krš)
Znuočītė − reikšti (Trk, S. Dauk.)
Znuoks – ženklas
Zola − netikusi moteriškė, nevykėlė, žioplė (End)
Zopė - sriuba
(Plg. latvių zupa)
Zorė − vakarėlis, pasilinksminimas, pasišokimas (Šll, Up)
Zūbā − burna, vepšlos (Sl., Plt, Tl)
Zulius − tinginys, slunkius (Skdv, Vdk)
Zumpa − vėpla, nevykėlis (End, Vvr)
Zumpinietė − valkiotis (Vvr)
Zumpīns − klampynė, pelkė (Prk)
Zunzītė − dainuoti (Rt)
Zuovėskā - vyriai
Zuomats - tvora (mūrinė arba akmenų)
Eššuoktė par zuomata - Peršokti per (mūrinę) tvorą
Apmūrīts zuomato - Aptvertas mūrine tvora
Zuovada − šuoliais
Zurduotė − žudyti (Rdn, DūnŽ)
Zurmietė − prašyti, kaulyti (Šts)
Zurnīla − verksnys (S. Dauk.)
Zurnītė − verkšlenti, zirzėti (Brs, Sd)
Zvanā − mediniai stipinai
Zvanītė - skambinti varpais
(Plg. latvių zvanīt, rusų zvanit)
Zvėbaloutė − niekus šnekėti, pliaukšti (Rs)
Zvėginietė − vaikštinėti, sampinietė (Up)
Zvimbautė − bambėti (Krš)

Ž

Žabainiuotė – painioti
Žabaltīs – žaltys (menk.)
Žabarainis − 1) šakotas medis, 2) žabaruotas
Žàbītė − 1) pliekti, 2) mušti
Žagata – šarka
Žaima − juokai, išdaiga
Žaimuotė – painioti, narplioti
Žalga – 1) lanksti kartelė, didelė vytis, 2) nepatogumas, 3) aukštas, ištįsęs žmogus
Žalgos – gremėzdiškas, didelis, nepatogus
Žalnierios – pėdas (avižų, miežių)
Žalvos – žalsvas, žalganas
Žardiena – aikštė aplink klojimą, aptvaras
Žarītė − 1) smarkiai lyti, pliaupti (Vdk, Lkv), 2) godžiai valgyti, kimšti, kirsti (Rdn, Trk), 3) smarkiai pjauti, kirsti ar šiaip ką dirbti (KlvrŽ, Trš)
, 4) šlapintis (Žgč), 5) triesti (Krš)
Žavietė – kerėti
Žebelės – tušti dalykai, niekai, asmenys, kurie nevykusisi dirba
Žebeliuotė – niekus šnekėti, paistyti
Žėbintė - šviesti.
Žeimmėlžė – senapienė
Žėlava − gedulas (S. Dauk., Plt)
Žėlavuotė − 1) gedėti (Skdv, Krž), 2) gailėtis, ilgėtis (Trk, Plt)
Žekė - kojinė (plonos)
Vīrėškas žekės - Vyriškos kojinės.
Žekiets - švarkelis
Žekrišīs – kojaraištis
Želpoutė – spėlioti, pasakoti
Žemalieniškis – žmogus, palaidais užvarsčiais (kilm. nuo Žemalės kaimo)
Žemėn – šalin
Žemievėlka – rogių kelio vieta be sniego
Žemgrīnds – per pelkę išgrįstas kelias, kūlgrinda
Ženatvė – vedybos
Žibilkos – kibirkštys (iš akių)
Žiegis – 1) sykis, 2) kartas
Žimilžie – metus melžta nesusikergusi karvė
Žiuobrintė – ištižusiam eiti, žioplinti
Žiuogris – pinta tvora iš šakų
Žiūrė – avižinis kisielius
Žiūrsts – prijuostė
Žiužis − susuktų šiaudų pundelis
Žlioburtė – valgyti lyg be dantų, žlebsėti
Žlabana – 1) kieno akys ašaroja, žliumbia, 2) kas nuolat ašaroja, žliumbia
Žlabanuotė – 1) traiškanoti, varvėti (apie akis), 2) verkti, ašaroti, žliumbti
Žlabas – ėdžios su loviu karvėms
Žlagatītė – godžiai ryti, lapnoti
Žlėbė - akys (niek.)
Žlėbs – žvairas
Žliūgis – daržų piktžolė (Stellaria)
Žmuogšala – speigas
Žobrelė − klaidžiojanti laukuose švieselė, žaltvykslė
Žombis – arklas
Žombs – skvernas
Žosėnkūlis – švendrė
Žoviedâ – švedai
Žulėks − apgavikas, sukčius, vagis, plėšikas (Sl.)
Žvagėnē – pievų varpeliai
Žvakinīčia – žvakidė
Žvarbis − šaltukas, šiurpulys
Žvavos – akylas, sumanus, netižęs
Žviruvka − žvyrkelis

Sotrumpėnėmā

kilm. − kėlmie, liet. r. − lietovėška rašība, Lž − Laižova, menk. − menkėnamāsis žuodis, Mžk − Mažeikē, niek. − niekinamāsis žuodis, perk. − parkeltėnė prasmie, Pol. − polonėzmos, Sd − Seda, Sl. − slavėzmos, Trk − Tėrkšlē, Vkš − Vėikšnē, Žd − Žėdėkā, Žeml − Žemalė.

Vertingas nūruodas vikipedėjuo

• Žemaitėšks žuodīnielis/vikipedėjė
• Lietoviu - žemaitiu kalbu žuodīns