Aušruos žvaizdie
Aušrėnė (simbolis: ), dā vadėnama Venera aba Vakarėnė, īr ontra nu Saulės sėstėmas planeta. Nu Saulės nutuolos 108,2 mln. km. Gerā veizama rīta aba vakara dongou. Aušrėnė dėng stuora doju mėgla. Pavėršios nuognē kalnouts.
Stroktūra
taisītėAušrėnė īr vėina ėš Saulės sėstėmas planetu, katra tor kėita, oulieta ėšvėršė. Palē dīdė ė masė ana labā artėma Žemē: skersmou 650 km mažesnės nē Žemės, vuo masė - aple 80% Žemės masės. Neskaitont tou, kėtė parametrā ešvėršė nelabā skėras nu Žemės, vėin tėk diel onglėis dijuoksėda atmuospėras.
Vėdaus sanduora
taisītėAple Aušrėnės vėdaus sodietė žėnuoma mažā, bet, kāp ė kėtas panašės planetas, tor šerdė, planetas montėjė ė plota. Mėslėnama, ka plota pluonesnė nē Žemės (aple 16 km), pu anou īr planetas mantėjė, katra īr aple 3224~3245 km, vuo dā gėliau metalėška 14 g/cm3 tonkė šerdės.
Geuograpėjė
taisītėAple 80% Veneras pavėršiaus sodara volkanėnės līgomas. Ėšskėramė do „kuontėnento“ – dėdlē pluota aukštomėnės srėtis, kartrū vėina īr šalėp šiaurėne puoliaus, vuo kėta – daugiau pėitėniam šmuotė, šalėp posiaujė.
Šiaurės kuontėnents vadėnams Ištar Tera (vagol babėluonėitiū mailės dėivė Ištra), anuo dėdloms panašos ė Astralėjės dėdloma. Anam īr aukštiausės Venaras kalnīns Maksvel Montes, katruo aukštoms sėik 11 km vėršom vėdotėne planetas līge. Antrasės kuontėnents vadėnams Afrodites Terra (vagol graikū mailės dėivė Apruodėte). Anam īr dėdlė goborē, žemīna galėm solīgėnt so Žemės Pėitū Amerėka.
Kāp ė kėtės kėita ėšvėršiaus dongaus kūnūs, Veneruo īr daug Smūgėniū krateriū, kalnū ė oulū, bat īr ė onėkaliū objektu. Pavīzdiou volaknā so pluokšte vėršūne, katrie īr vadėnamė farra. anū skersmou sėik 20-50 km, vuo aukštoms 100-1000 m; radēlėnės, panašes i žvaizdes fuormas lūžiū sėstemas, vadėnamas novae; radēlėnē ė kuoncentrėnē lūžē, primenontė̄s vuoratėnklios, vadėnamė̄jė arkanuoidā; coronae – žėidėnē lūžėmā, čiesās i rinkė idobū. Vėsū onėkaliū objektu kėlėms volkanėnis.
Zars vėse Veneras ėšvėršiaus darėnē ė objektā vadėnamė istuorėnēs ė muotrėškās vardās.
Lietovėške ožvadėnėmā Veneruo
taisītėVenera – dėdliausė skaitlio lietovėško ožvadėnėmū torontės dongaus kūns.
1985, 1991, 1994 ir 1997 m. Terptautėnė astruonuomū sājonga 40 Veneras ėšvėše vėitū devė lietoviu dėiviū, mėtoluogėniū botībiū ė muotrėškū vardos.
9 kraterē Veneruo ožvadėntė Bėrotės, Dainas, Dabotės, Gražėnas, Janėnas, Nuomedas, Ognės, Vėrgas ė Žėvėlės vardās; 8 kalvīnā – Auskas, Aušras, Bezliejas, Briekštas, Laumės, Raganas, Saulės ė Vaivas vardās; 4 kalnā – Aleksuotės, Eglės, Mėldas ė Nėjuolės vardās; 4 kalnagūbriū masīvā – Gegotės, Gėltėnės, Laimas ė Verpiejas vardās; 3 kanjuonā – Lazduonas, Medēnės ė Žvierīnės vardās; 3 kalnū žėidā – Javėnės, Krūmėnės ė Žemīnas vardās; 2 līgomas – Audras ė Ondėnės vardās; 2 terasas – Gabėjės ė Vaidėlotės vardās.
Tēpat Veneruo īr kalvuota srėtės Praurmė, kalva Joratė, Nerėngas rajuons, Ladas žemė, Vakarėnės slienės ė Žemaitis volkanėnės kalns.
Nūruodas
taisītė- Sovietū Veneras tīrėma
- SSRS ėšdėrbtas Veneras puortėgrapėjės
- NinePlanets.org: Venera
- NASA poslapės aple mėsėjė i Venera
- Magelana mėsėjū poslapės
- NASA Pėjuonieriaus mėsėjės ėnfuormacėjė ėš Veneras
- Ėnfuormacėjė aple Veneras sokelemos saulės ožtemėmos
- USGS planietū nuomenklatūras vaduovs: Venera
- Geody Venus Veneras ėšvėršiaus uobjiektū pajieška
- Veneras žemielapē NASA World Windcentral.com poslpie
- Venustoday.com – So Veneras planieta sosijoses naujīnas
Saulės sėstemas kūnā |
---|
Saulė – Merkorėjos • Venera • Žemė • Marsos • Jopėteris • Satorns • Urans • Neptūns |
Mienolis – Nīkštokėnės planetas – Kuometas – Asteruoidā |