Mienolis

Mienolis (sėmbuolis: ) īr vėinintelis gomtėnis Žemės palīduovs ėr artėmiausis anā kuosmėnis kūns. Mienolis tēpuogē ontros palē rīški (pu Saulės) dongaus objekts. Vėdotėnis atstoms terp Žemės ėr Mienolė īr 384,4 tūkst. km. Diel skėrtinga Mienolė apšvėistoma ėš Žemės veizamas Mienolė fazės.

I Mėnoli bova nusilēdė̄ žmuonis. Šėtou pėrms padarė JAV prietelis Nėls Armstruongs 1969 m.

Mienolis īr dėdlē svarbos vėsū tautū mitoluogėjuo, tēpuogē ė baltu.

Mienole košiejėms

Mienolis skrend i rinki Žemės elėpsėne uorbėta, diel ton nū anuos būn ne vėinuodo atstomo. Artiausē priartie lėgė 363 300 km, vuo tuoliausē būn lėgė 405 500 km. Nuors Mienolis skrend i rinki Žemės palē ton pate krītė, kāp Žemė sokas i rinki sava ašeis, bat diel letesne skrėdėma žmuogou, stebontiou Mienolė nū Žemės vuodėjė, ka Mienolis dongaus skliauto jod ėš vakarū i rītū šmuota. Kuožnās metās Mienolės notuolst nū Žemės par 3,9 cm.

Košiedams i rinki Žemės Mienolis prėklausuomā nū Saulės apšvėitėma matuos kuožna lėika kėtuoks – tas vadėnama Mienolė pazė. Abruozdielie galėt pavėiziet i Mienolė pazės. Pėlns mienolė cėklos ožtrunk 29,5 paruos.

Mienolė pazės

Mienolė paziu kaita: Jauns ●, prīšpėlnis ◐, pėlnatės ○, Delčė ◑

Jauns mienolis
Prīšpėlnis
Prīšpėlnis (pėrms ketvėrtis)
Pėlniejontis prīšpėlnis
Pėlnatės
Delčė
Delčė (paskiausis ketvėrtis)
Delčė