Vasara

Vasara ī vėins ėš ketoriū metu čiesu vėdotėnė klėmata joustuo ėr ēn terp pavasarė ė rodėnė. Pasižīm šėlto uoro. Vasara ī patsā švėisiausis metu čiesos, par Šv. Juonė nakti būn trompiausė metu naktės. Paskom pamažo dėinas ėm trompietė vuo naktis ėlgietė.

Vasara

Šiaurės posrotolie kalenduorėnė vasara ī laikuoma ka būn bėrželė, lėipas ė rogpjūtė mienesēs. Astruonuomėnė vasara prasided aple bėrželė 21 dėina, bėngas aple siejės 23 d. Pėitu posrotolie kalenduorėnė vasara ī laikuoma ka būn groudė, sausė ė vasarė mienesēs, vuo astruonuomėnė – nū groudė 21 lėg kuova 21 d.).

Klėmatuoluogā skaita, ka vasara būn tūmet, kap cieluos paruos vėdotėnė uora temperatūra laikas vėrš 15 °C. Vasaras dėinuom uors sošīl lėg 20-25 °C, vuo kap ožēn šėltė uorā – ė lėg 25–30 °C. Bavēk kuožna vasara būn tuokiu kaitru, kūmet uors sošīl daugiau kap 30 °C (karštiausė Lietovuo bova kap sošėla lėg +37,5 °C 1994 m. lėipas 30 d. Zarasūs). Bėržėlė pradiuos ė rogpjūtė pabonguos naktėm būn šalnū, ale paprastā nakti uors atviest lėg 10-15 °C (par kaitra lėg 20 °C). Vasaras čiesio ėškrint daugoms metu krėtoliū. Diel nūlatėnė Saulės energėjės parvėršė šėloma ė vilgšmė neš i aukštesnius atmuosfėras slouksnius. Dielē tuo, ka i vėršu kīln galingi uorā srautā, gamėnas kamūlėnē lītaus debesē. Tūdie vasara tonkē smarkē līn, būn pīlas, oudras, bongā, perkūnėjė. Sīkēs par smarkės oudras ėškrint kroša, pakīln viesols. Ale tuokis uors paprastā tēsias trompā ė paskom stuoj pagada. Tėktās kap ožēn dėdli debesē nug vakarū palėik dargana. Tonkė vasara būn ė tap, ka stuoj sausībė ė nelīn 10-15 dėinū (1994 m. Laukovuo nelījė ciela mienesi). Ont vasaras pabonguos, kap uorā ėm viestė, tonkē (daugomuo vakarās, naktėm) stuoj rūks, ėškrint rasa (žmuonis saka, ka zoikē perenė kūrėn). Karštiausi uorā vasara būn Lietovuos pėitūs, rītūs ė vėdorie, vuo ēnont ont jūras būn viesiau, ba nug jūras uors viesiej. Pu smarkiū pīlū opies kīln plūdā, ale spierē nūslūgst, vuo par sausībės daugoms opiekšliu ė nat dėdlesniu opiu ėšsausiej.

Javā

Gomtuo vasara ī patsā žīdiejėma, gausiejėma, deriejėma, vešiejėma čiesos. Par vasara sožīdia ė paskom sava sieklas ėšsiej daugoms augalū. Bėrželė vėdorie pražīdia jazmėns, žėimėnē rogē, vėdorvasarie žīdia lėipas, nūnuokst mielīnės. Vasara jau būn soskridė̄ vėsi paukštē (paskotėnės atskrend blezdingas) ėr augėn sava vākus. Sava vākus augėn, muokėn ė vėsi žvierē. Rogpjūtė pabonguo paukštē jau praded skirstė i pėitus.

Žmuogou vasara dėdlis darbū čiesos ī, ba par vasara rēk ožaugintom vėsa derliu, ka būtom kon jiestė lėg kėtuos vasaruos. Par vasara rēk priveizietė (laistītė, ravietė, kauptė) pavasarie pasietus ė sosuodintus augalus. Tas tepuogė gīvuoliu ganīma čiesos ī. Pėimenā liuob ganīklūs ganīs karvės, jautius, žōsis, kiaulės, arklius (tūs ganīs ė par nakti – naktiguonė). Pu Šv. Juonė ėm žīdietė žuolės, ta prasided šėinpjūtė, vuo vasaras pabonguo (rogpjūti) lauka dėdliausis metu darbs – rogpjūtė. Tepuogė par vasara žmuonis renk vėsuokius žuolīnus, ēn ont medės rinktė ougu, grību. Vasara ė linksmībės čiesos ī – žmuonis liuob šuoktė, dainioutė, maudītėis opies, ežerūs, prūdūs. Daba vasara daugoms važioun atostuogautė prī jūras, ėškīlautė prī ežerū, medies, keliaun dvėratēs, laivās.

Vasaras žuolīnā

Dūšėškā vasara vėsuokės geruovės, vešiejėma čiesos kap aplinkou vėskos švėisa, geroms, meilė ī. Dėdliausė vasaras švėntė ī Šv. Juonis aba Rasas. Tas ī trompiausė metu naktės, katra, kap žmuonis vierīj, čiūdnos čiesos ī. Degėnami laužā, pinami vainėkā, šuokē, dainės, apieras, apeigas tora sovēktė tap, ka vasaras derlios būtom gausings, ka vėskos derietom, ka ožtektom lītaus ė saulės. Kėta dėdlė švėntė būn rogpjūtė vėdorie – Šv. Žuoliū dėina. Par ana laimėnami sorinktė žuolīnā ė diekavuojama Šv. Marėjē ož gera derliu. Senuobie vasara bova muotrešku deiviu (Žemīnas, Laumės-Raganas, Medėinas-Žvierūnės) čiesos, ba vėsas muotreškas deivės ī gomtuos, anuos gausingoma valdītuojės. Paskum anūm abruozdielis soviejė i Šv. Marėjės abruozdieli.

Žuodis vasara baisē senuobėšks ī. Ons tou patėis kėlėma kap ė senuobės indu vāsara („auštons, rītėnis“) ī. Tasā indu žuodis kėlė̄s nug žuodiu uṣás („aušra“) ė vas-/ucchati tepuogė uṣ-/oṣati (anėi rēšk „auštė, švėisietė, degtė“). Tas mosietās ī dielē tuo, ka vasara onksti aušt. Lietovuo žmuonis gė saka ėšaūš šėlta vasarielė, žalious tava lapelē.