Vaistažuolės
Vaistažuolės īr vairiausės žuolės, katras īr tinkamas gīdīmō. Ėš anū dėrbamas erbatas, ožpėlā, nūvėrā, kuompresā, ė kt., katrėi pagelbie gīdont lėgas aba īr nauduojamė sėikont nu anū daboutėis.
Nu senuobės kuožna gaspadėnė liuob rinktė vaistažuolės laukūs, pėivūs, medies, ožsiaugintė sava žuolėninkė. Patėi dėdlė̄jė gīdītuojē vaistažuolėm liuob būs šaukiami žīniounēs, žuolėninkās.
Vaistažuolės daugiausē rėnk pavasarė ė vasaras pradiuo, īpatingā par Švėnta Juoni.
Nuognē žėnuomas vaistažuolės:
Vaistėniu savībiu tepuogė tora ėr ougas (mielīnės, avėitės, ašuoklē, spangoulės), medē (pošės, lėipa).