Tūtlīs

Tūtlīs, badpaukštis, bodotis, dodotis, popoks, popotis[1] (lot. Upupa epops, angl. Hoopoe, vok. Wiedehopf) ī dėduoks, margos paukštis; ons ī vėinėntelis kokotėniu šėimuo.

ĖšplėtėmsTaisītė

Tūtlē gīven Euruopuo, Šiaurės Afrėkuo, Azėjuo. Lietovuo anėi nie tonkūs. Gīven pamedies, ganīklūs. Jied vėsuokius varmus, slinkius, liūlius, katrėi tik gīven ont žemės. Sojied daug ėškada darontiu trondiū. Par žėima būn Afrėkuo, Pėitū Euruopuo. Lietovuo būn nug balondė lėgė siejės.

ĖšruodaTaisītė

Tūtlīs īr aple 70 g sonkoma. Skrend lietā, kreivā, kāp pleštekė. Kūns ī muolė spalvuos. Ont nogaras ī skersas joudas joustas, ontoudegis balts ī, oudega ī jouda. Ont makaulės ī jouduos spalvuos koudoks. Tūtlīs spierē vaikšt ė biegėnie. Snaps ėlgs, lenkts, īlėns.

GausėnėmasisTaisītė

Tūtlē perėn ouksvūs. Kėni dėrb ėš koukšta šiaudu, samanu, keleta plonksnu. Ded 5-6 (sīkēs nat 12) baltu kiaušiu, katrūs perėn daugiausee patalė.\

ŠaltėneeTaisītė

  1. Ivanauskas, Tadas (1971).