Svieta krepšėnė čempijuonats

Svieta vīru krepšėnė čempijuonats īr ontrs palē svarboma vīru krepšėnė tornīrs pu Uolėmpėniu žaidīniu.

Svieta čempijuonats vīkst vėinkart ketvėriūs metūs. Anamė žaid rėnktėnės ėš vėsū žemīnu.

Istuorėjė

Pėrmasā svieta čempijuonats ivīka 1950 metās Argentėnuo. Ėš vėsa jau īr ivīkė̄ 14 čempijuonatu.

1958 metās toriejės vīkt svieta čempijuonats neivīka, nes rengiejē - Čilės respoblėka nespiejė atlėktė vėsū darbū, FIBA tornīro metams nukielė ė ons ivīka 1959 metās. Pu tuo vielē magtīngiausės kuomandas sosėrėnkdava kas ketorė metā, ale pradiejė kėlt nesklondumu so kėtās tornīrās diel sosėmaišiosiu metu ė svieta čempijuonats, toriejis vīktė 1971 metās, ivīka 1970 metās. Nu tuo čiesa ons vėsu laiku tėkslē vīkst vėinkart ketvėriūs metūs.

Daugiausė kartu Svieta čempijuonata rėngė Argentėna ė Brazilėjė - pu do kartos.

Daugiausē čempijuonu tėtolu tor JAV (4 auksa medalios), Jugoslavėjės ė TSRS (pu 3) rėnktėnės.

Svieta čempijuonā

Metā, kor vīka čempijuonats, šalis - čempijuons

• 1950 Argentėna - Argentėna
• 1954 Brazilėjė - JAV
• 1959 Čilė - Brazilėjė
• 1963 Brazilėjė - Brazilėjė
• 1967 Urugvajos - TSRS
• 1970 Jugoslavėjė - Jugoslavėjė
• 1974 Puerto Riks - TSRS
• 1978 Fėlėpinā - Jugoslavėjė
• 1982 Kolumbėjė - TSRS
• 1986 Ėspanėjė - JAV
• 1990 Argentėna - Jugoslavėjė
• 1994 Kanada - JAV
• 1998 Graikėjė - Jugoslavėjė
• 2002 JAV - Jugoslavėjė
• 2006 Japuonėjė - Ispanėjė
• 2010 Turkėjė - JAV