Vielībė̄jė straipsnē

Vardū srėtės:

Žīmietė atvėrkštē

Prėgolontė vardū srėtės

Žīmiū kuošeklis:

Nauduotuojė vards:

Kavuotė registered users | Kavuotė bots | Ruodītė redirects

15:53, 19 bėrželė 2022 ‎Ufė Elemans-Jensens (ist | taisītė) ‎[690 baitu] ‎Samogitia (aptarėms | duovis) (Naus poslapis: '''Uffe Ellemann-Jensen''' (1941-2022 m.) - Danėjės puolėtėks, bovės ožrobeže rēkalū mėnėstrs. Dėdlis Lietovuos prietelis, pagelbiejis Lietovā ėntergoutėis i Vakarū Svieta uorganėzacėjės. en:Uffe Ellemann-Jensen {{biograf-stub}}) pradiuo padėrbta kāp "Uffe Ellemann-Jensen"
17:54, 16 bėrželė 2022 ‎Imonėnė sėstema (ist | taisītė) ‎[650 baitu] ‎Viskonsas (aptarėms | duovis) (Naus poslapis: thumb|Skenounontė alektruonėnė mikroskuopa puortėgrapėjė. Neutrofils (geltuons) ratavuo organėzma nu [[joudlėgės bakterėjės (muorkava), anou prarīdams.]] '''Imonėnė sėstema''' īr molekoliu, lōsteliu ė audėniū vėsoma, katra nulem imuniteta. Īr tuokės imonėnės sėstemas lōstelės: *Cėrkoliounontės kraujie: **limfocitā, glabnė̄jė imonėnės sėstemas keravuotuoj...)
23:45, 15 bėrželė 2022 ‎Garsos (ist | taisītė) ‎[974 baitu] ‎Viskonsas (aptarėms | duovis) (Naus poslapis: thumb|Ėšmieruots garsa magtīngtoms (prītaisos ruod [[dB|decibelās).]] '''Garsos''' doju, skīstiu, kėitū kūnu) mekanėnē kustiejėmā, katrėi sklind banguom (vadėnamas akustėnės bangas).Anuos pagaunamas bestoboriu (vabzdiū) ė storborėniu (iskaitont žmuogo) klausuos organās. Neapglošės...)
10:59, 13 bėrželė 2022 ‎Varlēgīvē (ist | taisītė) ‎[1 299 baitu] ‎Viskonsas (aptarėms | duovis) (Naus poslapis: thumb|[[Pėivėnė varlie (''Rana temporaria''), tonkiausē Žemaitėjuo paplėtės varlēgīvis.]] '''Varlēgīvē''', retsīkēs da vadėnamė '''amfibėjuom''' īr stoumenėniu gīviu klasė. Vėsė ėšlėkė varlēgīvē prigol ''Lissamphibia'' subklasē. Varlēgīvē tonkē gīven pri ondėns, mėškūs, mediūs, pu žemė. Varlēgīvē palē būrius tuoliau skėrstuomė šėtēp<r...)
20:14, 6 bėrželė 2022 ‎Kīrs Dėdlīsis (ist | taisītė) ‎[600 baitu] ‎Viskonsas (aptarėms | duovis) (Naus poslapis: thumb|Kīra biostos [[Hamburgs|Hamburgė.]] '''Kīrs Dėdlīsis''' (590–576 m. pr. Kr. – 529 m. pr. Kr. sausis) bova Persėjės karalios, Akemenėdu imperėjės ikūries. Anam karaliaunont Persėjė ožkariava Babiluonėjė, Medėjė, Lėdėjė, šėtēp ėšpliesdams šali nu Inda rītūs ligė Vėdoržemė jūras vakarūs. Pu smertėis anuo...)