'''Mėzantruopėjė''' – īpatīnga [[neapīkanta]]s žmuonīm skvarma, kīlonti ėš pasėmėstėne puožiūre ī gīvenėma. XVI a. [[NīderlondāNīderlandā|NīderlonduNīderlandu]] dailėnīnks P. Breigelis mėzantruopa pavaizdava apsėgaubosi joudo apsiausto, vo abruozda apatiuo parašė žuodius: „Kuol sviets kopėns klastuos, nešiuojo gedola draboži“.
Mėzantruops ī svieta veiz pruo joudus„joudus akoliuoriusakoliuorius“ ėr vėskon mata tėk tamsiuom spalvuom. Ons nusėvīlėns, ītaros, gīven oždarā. Mėzantruopuo atruod kū sviets īr toščės, primitīvus, anam vėsėškā neprėimtėns. Ale mėzantruopėšks prietelius nebotėnā īr vėsėšks atsėskīrėlis - ons gal torietė prietėliu ėr elgtės terp žmuoniū iprastā. Mėzantruopėjė kartās vėrst [[antropofuobėjė|antropofuobėja]] – žmuoniū [[baimė|baime]].
