Jokela

Kalba

Svēks prisėjongės pri mūsa :) Nuognē dėdlis tava duovis kalbėnēs rēkalās. Nuorietiuo pasėruodavuotė kelēs klausėmās:

Pėrmiausē nuorietiuo atkreiptė Tamstas diemesi i esontė gramatėka (nebėngta dā): Žemaitiu kalba#Gramatika, dā esonti poslapi vikipedėjė:Kalba. Čė ka vėinuodiau rašītomiem.

Jimkem, ka ė tava sakīni: Prašau soteiktė mon admėna teisės. Sava veikla Vikipedėjuo pažymo tasiydams tarmėnės klaidas ėr plietuodams žuodīna

• admėna - admėnėstratuorė
• teisės - prėvėlėjės
• pažymo - pažīmo
• tasiydams - taisīdams

Čė mažos klaidas, kėtė dėrb anū daugiau, aš pats tēp pat līgē. Šēp ta nuognē rēk poikē rašontiu žemaitėškā. Vikipedėjės pradiuo nuognē stėngiaus tvarkītė rašība, bet nunās nie čiesa vėsėškā (kėts darbs, šeima...), ontra - kartās sonkē apsprė̅stė diel vėinuodėnėma (tou rēkalo net apsėpīkau so www.samogit.lt).

Žuodīns - vėins ėš kalbuos ėšlėkėma kūliu :) Svajuonė ī vieliau sodietė i kuokė ta internetėnė aplėkacėjė so paėiška ė pan., ta Tamstas darbs nuognē vertėnams. Pri patė žuodīna parašīso daugiau.

Daugiau parašīk aple savė - skype, isq, SIP ė vėsė kėtė dalīkiokā :)

Zordsdavini 14:32, 2008 siejės 10 (UTC)

Môna rašīms

Nuoro paskelbtė, ka žado keistė sava rašības īpatomus. Skaitiau daug knīngu apei žemitiu tarmes ėr nusėdīvėjau ėš kor tuokė gramatėka čėšėtās surašyta. Nîkor nematiau galūnės -tiuo ar dalyve -ėns. Kap jau pastebiejuot, īsîvedo raides so varneliem atkalē î, ê ėr pan., katruos īr tarpėnės raidės terp taškieliu ėr brūkšnieliu.

î nauduojėms. Pvz. Mîndaugs. Žemaitê praêlgėn i, vo rašītė i ar ī naîšeitis.
û nauduojėms. Pvz. kumetis. Žemaitê praêlgėn u, vo rašītė u ar ū naîšeitis.
ê nauduojėms. Pvz. vienas. Kretîngėškê saka vêns. Veituo ê naīrašīsė nē ė, nē ē.
â nauduojėms. Pvz. leidžiamas. Žemaitê saka leidâms. Kėrtis būn dvêjūsė vėitūsė.
ô nauduojėms. Pvz. mano. Žemaitê saka môna.

Tuoliau. Diukuo rašau žemaitê, vo ne žemaitē? Diel tuo, ka remous lietovo akcenoluogėja. Lietoviu rokonduo prīvêiksmê kėrčioiutė, vo dāktavardê – ne. Jokela 13:18, 2008 lapkristė 13 (UTC)

Tenk pasakītė, ka Tomstas rašībā neprėtaro. Tuokės refuormas sokeltu daug klapatu. Be tuo, vėsas tas balsės žemaitiu kalbuo nie tuokės skėrtėngas. Api tuokė rašība naso gėrdiejės. Ar ana kumet kas nuors nauduojė žemaitiu kalbuo? Neso patsā žėnuovs, rēk palauktė kėtu nauduotuoju pamėslėjėmu, no man atruoda tas īr tėk narēkalėngs žemaitėškas rašības apsonkėnėms.

PS: Diel kuo Tomstā prėtaro, tai tariamuosės nūsakas rašība. Kėik gėrdiejau, labiau paplėtėn īr "-tau" (eitau, dėrbtau...) --Vėskuonsos 14:20, 2008 lapkristė 13 (UTC)

Galūnės tau īr dzūkėškas, negi anûn gėrdiejêi nâsat? Tėkras žemaitėkas galūnės īr -čio, bêt nūnā dėkčôm paplėtêi īr -čiuo, bêt čė dėdle skėrtoma namatau. Vo -tiuo saka žemaitiu dzūkâ. Kas anei tuokei? Jokela 14:28, 2008 lapkristė 13 (UTC)

Tamsta prašuom nekortė sava tvarkuos. Īr īprasta, nuormėnė žemaitėška rašība ė ba atskėruos ėr ėšsamiuos ruoduos ana netorieto būtė keitama. Tēpuogi Daukonta ė kituoki senuobėnė raštā nier pagrėnds Vikipedėjē kāp Duonelaitė "Metā" nier pagrėnds lietoviu kalbā. Sava straipsniūs tēpuogi siūlītau nemondravuotė so naujėm raidėm - tas bus žīmėma kāp gramatėkas klaidas. * Hugo _{pasėruokavėms} 16:15, 2008 lapkristė 13 (UTC)

Tokia šnekta kaip tavo išvis neegzistuoja. Imkis geriau tvarkyti visus anksčiau sukurtus straipsnius, nes kardinaliai reikia daugumą pertvarkyti. Aš tuziną knygų esu perskaitęs ir rankraščių ir sanskriptų žemaičių tarme ir geriau remiuosi tyrinėtojų darbais negu slengu parašytos Vikipedijos adminu, kuris net ne žemaitis. Ir dar pridursiu, kad vienas į žodyną įtrauktas archajinis žemaitiškas žodis geriau negu atskiras straipsnis, apie kaimų aprašymus nekalbu. Jokela 09:31, 2008 lapkristė 14 (UTC)

Pagaliau dā vėins (aš pats sakau "vėns", bet diel paprastoma...) soprata, ka dabartėnė rašība nie tuobola. Aš sava "pamondravuojėmu" ėrgė eso pridėrbės, ale vėn sava pruofėlie. Dabā aple rašība:

• Diel žemaitėšku paėlgėnėma aba patrompėnėma (pvz., gīvenėms taras kap givenėms). Girdenis tou klausėmu sakė, ka rēk rėmtėis šaknėmė kėtuo skvarmuo, pvz., gīvs -> gīvenėms, vuo tamstas âêîôû daugiau kėrtē, ta paprastūs straipsniūs tuo nárēk, nes pvz tamstas "kumetis" mona tarams ī kometīs.
• Diel -tiuo. -tau - tėkrā dzūkėšks (toro žmuona dzūkė :D). Vuo tiū priklausa tīms patīms, katrėi saka svetiū, gaidiū.
• Diel -ėns. Prašau pavīzdiū - nesomėslėno tuokė žuodė :D
• Lauko ė daugiau tamstas mėsliu.
• Diel sava rašības. Aš savë ta rašau dā kitāp, ka apjongťiuo daugiau rašonťiū. Tamstas rašība daugiau i kėrťius, katrë jautas atskéruos žemaiťiu tarmies. Žemaitē tor kelis rīškius skértómus, katrus panaikénus jau gal sosėtartė. Svarbiausis ėš anū dounas/dūnas ė pėina/pīna klausėms :) Sprėndo kap důna ė pëns. Jau rašība sopront 500000, násostuokám pri 300000 :) Ontros svarbos īr t/č ė d/dž klausėms, katrō sprėndo: svetē/sveťiū (Ťť) ė gaidē/gaiďiu. Dā nápamėršto telšéškiu so varnéškēs: bátor/nábtor/tátor, pri tuo patė tá̅p ė rašīkát. Paskóténis, katruo nágalo tėkslē apėbriežtė, ta o/u ėr ė/i vartaliuoéma žuodiūs: naikéni/naikėn. Bet pats tėkslē námuoko tuo nauduotė.

Zordsdavini 20:33, 2008 lapkristė 14 (UTC)

Dalyvį su -êns galūne taria pajūrio žemaičiai. Kadangi jų yra mažuma ir nykstanti rūšis, negalima žemaitiškoje gramatikoje tą įvesti kaip dominantą, kaip šiuo metu yra.

Telšiškiai ir pietrytinė to regiono dalis, pagal kurią tipo mes kurpiame šią enciklopediją, tradiciškai turi išlaikę kuršiškas an, un, an ir pan. vietoj nosinių. Kad tokie požymiai čia egzistuotų aš nepastebėjau.

Taip pat užduosiu klausimą, kaip žemaitiškai parašytumėtė pirmieji? Naudosite e, ė, ē? Noriu pažymėti, kad čia neišvengiamai skamba ê, o kitaip rašant tik kurstomi konfliktai.

Jokela 11:32, 2008 lapkristė 15 (UTC)

Nu ė pasakē :) Pamegenso atsakītė:

• Prašau bėnt vėina pavīzdė so tou -ėns (pasėkartouno)
• Náprītaro tava: Telšiškiai ir pietrytinė to regiono dalis, pagal kurią tipo mes kurpiame šią enciklopediją - ana korama žemaitems, todie ė rēk vėinuodėnėmu. Be tuo námatau, kor čė telšėškiu ītaka jau tuokė dėdlē matā :(
• Rašuom vėsās atvejēs "ō ė̅" - tēp pasiūlė pats Girdenis (mažeikėškis), tudie ė námatā, nes vėsė raša "tvarkingā"
• pas monės saka pirmījė, bet aš čė rašau pirmė̅jė Girdenė siūlėmo.

Klausėms: kāp isėvaizdouni tamsta rašontius čė žemaitius vėina darba? 89.249.83.65 16:16, 2008 lapkristė 18 (UTC)

Bent jau prieš kurdami rašybas pasiskaityite lt:Pagalba:Kas nėra Vikipedija 14-ą punktą:

Vikipedija nekuria teorijų, o tik jas aprašo. Joje nekuriamos naujos teorijos, modeliai, koncepcijos, metodai, kuriamos sąvokos. Tam skiriami mokslo leidiniai.[...]

Taip, kad mažiau saviveiklos. Dabar yra naudojama įprasta žemaitiška rašyba, kuria rašoma įvairūs leidiniai. O jūsų siūlomų mandrysčių kol kas nenaudoja jokie rimti autoriai, todėl ir Vikipedija negali jų naudoti. * Hugo _{pasėruokavėms} 21:18, 2008 lapkristė 18 (UTC)

Šarūnā, šėčė īr bėškioka savėveiklas, mes poikē žėnuom, ka dabartėnė žemaitiu rašība neskėrta darbau kuolektīvė, vuo mes čė stėngamies tō dėrbtė. Pvz, ka ė kō tik pasakīts "tō" īr daugiau rašības rēkals - mažā kas tēp saka, bet jė skaitītė "ō" telšėškėškā, ta poikē skaituos - "ton", kap pavīzdīs ė kėtė žuodē: atvīkė̅, kō, grōžts, skė̅st (gal tas atsakīs i vėina Jokelas tezė). Čė jau īr mūsa vėinuodėnims - Girdenis ožsėmėnė, ka gal tēp vėinuodintė, vuo mes igīvėndinam, bėnt jau kas sek mūsa rašības naujuovės. Jokela, ta bėškė neteisinga linkmė ēn - ons nuor vėsus zvuonus ėšreikštė - tas jau traukims pri vėinuos tarmies - vuo mes nuoram vėsū. Karto mes čė rašuom kou paprastiau, net daug taisīkliu palē lietoviu kalba padėrbta. Vuo diel muokslėniu leidėniū - anū trūkst - paskotėnis bova 1998 metās. Senuokā, a ne? Mes praktėškā dėrbam ė matuom. Tudie mėslėno rēks ikėštė dvė raidės, katrū nie šēp (ë ů - tēp bova senuovie - XIX om. pr., kumet žemaitiu vuos nepatapa bėndrėnė vėsuos Lietovuos). Nuognē bluogā, ka ne so vėino kalbėninko nesoveino - bėstrē vėsks būtom aiškē. (zordsdavini) 89.249.83.65 07:17, 2008 lapkristė 19 (UTC)

Mon tėk trūkst vėdotėne ėlgoma ruodbalsiu. Tep pat ėr dusliūju, kap, šegatis, bendratiese. Daba rašau so -tė, bet tas ė tėk prėdoud pribalse mėnkštoma. Jokela 08:08, 2008 lapkristė 19 (UTC)

Monėi švėitas, ka tamsta "ė o" laikuot skombėsio vėinuodos lietovėškīms, kap žuodie "žolė". Žemaitē tor vėina pruoblema - anėi "ė o" gal tartė ė trompā (tumet daugiau skomb kap jūsa mėnims "ê ô (ar û)", net "i u"), ėr ėlgā - tumet aiškē gėrdi kap liet. "ė o". Lietoviams tuos raidės vėn ėlgas. Tuokė pruoblema lietovē tor so "a" (mes ėrgė karto): gal būtė "kad", bet ė "karas". Vėsks priklausa nu intuonacėjės. Kō nuoro pasakītė? Tas, ka raidiū konkretīms zvuonams gana, pruoblema īr kor taram skėrtingā. (zordsdavini) 89.249.83.65 14:24, 2008 lapkristė 19 (UTC)

Tezės

Pateiksio keleta pūnktu, katrėi tėik mon, tėik kėtīm bus naudīngė kap atmintėnės.

• Kor lietoviu kalbuo 3 asm. gal. -yla, -yra tên žemaičiūse tâmp -ėlst (šėlst, kėlst, ėrst, bėrst ir pan.).
  
• I tâmp daugesnē ė tumet, kumet ana būn kirčiouta. Tas pat so o -> uo. Rektom atsargē veiziet ī ton keitaliuodami.
  
• Mažeikiu rajuone īr būdīngs donininku bruožos. Pvz. pulti -> poltė, bêt puola -> pôl. (pvz. unsā pôl unt manis)
  
• Par ûmžius sukiniejês unt alksnínâs (per amžius sukinėjosi virš alksnynų)
• Keli iduomesni žuodē ar anūm skvarmas: saujiems (saujomis), saujiē (saujoje), eitam (einame, labai jau sena forma), tėkuos (tikįs), rodôu (ruduoja), rãitûos (raitosi), šònêi (šuniui), sèkîev (sekėme), skarsõu (skersai).
• Tariamosios nuosakos galūnė turėtų skambėti: -čio (čiuo). Netinka variantai: -tiuo, -tiau, -čiau. .
• Ženuojosis (žinoję), ženuojusiu (žinoję), išmetusis (išmetę).
• Nors kur bepažiūriu, dalyvio galūnė kišama -ėn, -ėns, mano krašte ji yra -êi (dgs.), t.y. bovêi, gîvenêi, màtêi. Vienaskaitoje išlieka -is ar -îs. Apie vyr. g. čia.
• Nikor nemateu, tfu tfu tfu, tuo ėštlumuočėjėma apei taip vėrtėma tāp ėr tēp, diltuo, tlumuočėju savāp. Žemaitėškiesnis variants būtom tēp, kadongi uns padarīts ėš teip (kor nekor tuokė skvarma būn sakuoma), vo tāp padarīta ėš taip, bet tāp saka daugesnē rītėnē žemaitē, tad tun laikau nuaukštatiejėmu.
• Venkemau tarptatėniūs žuodiūs struošintėis i goldīte ang ė. Atvuožnē so tou.
• Išgeruo − liet. išgeriantys.
• Nie kas pavantavuo − liet. nėra kas pavantavotų.
• Pasėkavuojiem šėina kopetuo − liet. pasislėpėme šieno kupetoje.
• Kėlmėninka vns. linksnis tor būtė tuoks: 1) vīr. g. pvz. „gol unt stalu“ (skėrtingā negat bovuom papratė̄i rašītė gale 'a'), 2) mot. g. pvz. „gol unt luovā“ (skėrtingā jegat rašīdavuot gal. 'as').
• Padalīvė savībė. Jēgo padalyvis bėngas -jant, tumet žemaitėškā rašuos -int (skėrtingā nego paprastā -ont/unt). Pvz. važioujint, šokoujint ė pan.

Vėsor tor būtė ė̅: bovė̅, gīvenė̅, matė̅. Atatinkamā so ō, kor tamsta torietom tartė: "givenous" -> gīvenōs ("ī", nu "gīvs"). (zordsdavini)

Nalabā mon nuores pripažīint to ė̅, ypač, ka ne znuoks nuormas neatėtīnk. Vo tame dalīvie gale i būn, vo to nuori nugnībs. Jokela 06:52, 2008 lapkristė 20 (UTC)

Teks pripažintė, nes čė ne mona ėšmėslos, vuo standarts :D Znuoks nuorma atėtink - utf-8 poikē sosėtvarka. Gal vieliau kap nuorintās itrauksam i vėina raidė. Žėnau, ka Internet Expluoreris bluogā anō ruoda, bet čė jau naršīklės netuoboloms. Ka "i" raidie pas tavės īr - poikē sopronto, gė pas monės īr "n", telšėškē (ė varnėškē) saka: bovėn, gīvenėn, matėn ė gīvenons. Šėts unifikavėms parėmts Gėrdenė siūlėmo (bova Žemaitiu žemie). Ta paruodīk bėnt bėškioka, ka klausās, kō kėtė saka. Aš tō dalīka gal jau kuokė 5 sīki sakau :( (zordsdavini) 89.249.83.65 07:08, 2008 lapkristė 20 (UTC)

Privėlėjė admėnėstroutė

Aš vėsā ož, ka tamsta torietom tas privėlėjės. Trokda vėn puovīza i rašība. Jė sotarsam diel anuos, ta admėnėstratuorio bėstrē patapsi ;) Zordsdavini 06:11, 2008 groudė 9 (UTC)

Nesopronto, kun to sakā. Jokela 09:11, 2008 groudė 9 (UTC)

Čė īr prastā lietwiki pagarsiejės nauduotuos lt:User:Malakasosas, katros paskum patapa lt:User:Gnarls Barkley. Ons ten bova nesīki ožblokouts ož aruogancėje ė nepagarba nauduotuojam. Ons tēp pat elgias ė čėnās. Nuors anuo duovis naudings īr, ale ė adminos tuokė prietelė ni ož ka negalėma skėrtė. * Hugo _{pasėruokavėms} 13:37, 2008 groudė 9 (UTC)

Prašuom nesėsvadītė vėsuokēs epitetās (roskē). Kuokis skėrtoms ėš kor žuodis atiejė, daug žemaitėšku žuodiu īr slavėškas kėlmies (sviets, smetana, robežius...) tudie neveiziu juokė poreikė šalėnti žuodius, katrėi īr nauduojamė. * Hugo _{pasėruokavėms} 13:59, 2008 groudė 9 (UTC)

To anūm vėsā nenauduoji. Vo tėi tava žuodē tai šiūkštu ne žemaitėški. Anus vėsė lietovē žena ėr nauduo, je sarmatas netor barbarizmās čeižtė kalba. Sava elgesiu eini prīš žemaičiu tarme. Jokela 14:16, 2008 groudė 9 (UTC)

Diekau!

Diekavuojo ož Pėlvėškē gramatėkas parvėiziejėma! Samogitia 07:49, 2009 balondė 8 (UTC)

Pri a atsėrodnonti i šaknīse

Būn žuodiu, katrū šaknīse ėš a patamp mėnkštoma znuoks so a. Ėš vartuojamu žuodiu nuorio ėšskėrtė tus šėtā: šiautovs (šautuvas), driaugs (draugas), bendriautė (bendrauti). Atmėnėis parašīsio ė ketos pavīzdios.

Diel ėn/in

Veizio tamsta taisont straipsnios, kor lietovėškas prīsagas „in“ nekeitė (sakā tas nesėkaitaliou), tudie nuoro, ka tamsta paskaitītomei Vikipedėjė:Ruoda ė tėnās padėskotoutom. Kāp Zordsdavini sakė, diel „in“ nier sosėtarėma, ale aš mėslėjo, ka narēk lietovėntė ė tēp dėdlē solietovėntas žemaitiu rokondas. --Vėskuonsos 10:23, 2009 gegožė 7 (UTC)

Aš ėrgė paragėntiau nekeistė ėn i in. Vuo net naujausam Atalījės albomė īr dainė, pavadėnta „cėdabrėnē vėrbalelē“ :) * Hugo _{pasėruokavėms} 13:46, 2009 gegožė 7 (UTC)

Čė īr kaituoms dalīks ė juokėi sorokavėmā tuo neėšspė̄s. Vėinor in, kėtor ėn. Nū kaitīma prėgol. Tun gal pajostė tik īns tarmies atstuovs, bešnekuos ano butie. Kāp rašā 'cėdabrėnē', tas ta gerā, ale torietō būt 'cėdabrinis'. Nežemaitē negal truopnē nosakīt nė kor u-o keitas, nė kor i-ė. Aš da pats tū alguoritmu neso sosėgaudėis, taigis truopniuos ėšėitėis nie. Jokela 17:49, 2009 gegožė 7 (UTC)

Nuors pats eso ne žemaitis, žemaitėška rokonda eso gėrdiejės ė mėslėjo ka nagalam atsėsakītė „ėn“ prīsaguos. Kāp gė skombietom - muokina, dalina (grīns solietovėnėms). Bė tuo, pats matā, ka aptarimas aptarėmo čė vadėnams, vuo ė patsā sava nauduotuoje aptarėmė esi pasirašės „šaltėnē“. Ė tamsta čė ne vėinėntelis žemaitis - ontā Zordsdavini, žemaitėškas vikipedėjės iniciatuorios īr žemaitis (ans daug ė nuveikė sėstemas pargoldėmūs i žemaitiu kalba), da Nauduotuos:Algėrds tēpuogė žemaitis. Diel tuo ė rēk nepasėdėdioutė ruodas dalīkos aptartė. --Vėskuonsos 18:31, 2009 gegožė 7 (UTC)

Vuot kap fainē, ka monė dā atmen :) [[1]] bova aiškē pabriežta, ka ne dvėgarsiūs rašuom -ėm-/-ėn-, sopraskat, ka dažniausē LT "i" -> "ė", bet ne vėinam skėimenie (dvėgarsie), ta gautous: muo-kė-na, šal-tė-nē, ap-ta-rėms (gė ap-ta-rė-mā, palē kaitaliuojėma), cė-dab-rė-nē ė t.t., bet gin-tė, knin-ga, pin-tė. Tas net paded atskėrtė, kumet īr ėš LT "en", pvz., pėnkts, lėnktė (aiškē skėras nu linktė), pėnkiuolėka, pėmpė. Nuorietiuo tō pati pasakītė aple "um/un", katras torietom tāp skėrtėis nu LT "an/am", bet tėn kartās mon skomb vėinuodā, nuors: kumps ė komps (kumpas, kampas), pliumpt, nesomėslėno daugiau :D Kažkor bovau sorašės net vėsa sėstema, bet dabā nerondo. Ta Jokela teisos :) nuors diel "cėdabrinis" nesotinko - t.b. "cėdabrėnis". Žėnau, ka telšėškē kaitalioun, bet kartās rēk atsėsakītė :( Zordsdavini 20:11, 2009 gegožė 7 (UTC)

Revuoliocėnē keitėma

Siūlītiuo tamstā padėskotoutė prīš daront revuoliocėnios keitėmos čė. Narēk mėslīt, ka tamsta čė vėinėntėlis žemaitis. Diel f/p ch/k jau bova daug dėskotouta. Gė patsā žemaitis, torietom būtė gėrdiejės api tuoke žemaitiu tarmies īpatībe. Jēgo so ton nesotėnkė, rašīk ī Vikipedėjė:Ruoda. Apdėskotousam :) --Vėskuonsos 11:03, 2009 gegožė 9 (UTC)

Aš netorio tėik mandagoma, ka tavėi gražē paaiškint, ka tava rašīms so tėkruove nieka bėndra netor. Jokela 11:46, 2009 gegožė 9 (UTC)

Ne aš ėšgalvuojau tas taisīkles, galė istuorėje veiziet, jēgo netėkė. Aš rašau tēp, kāp īr priėmta, nuors ė darau klaidū. Tava rašīms ėrgė nie tuobuls. --Vėskuonsos 12:41, 2009 gegožė 9 (UTC)

Iš esmės nematau apie ką su jum diskutuot. Man iš esmės nusišvilpt ant tų jūsų taisyklių. Mano tarmė atsidaro anksčiau nei išgalvotos taisyklės. Kad nemokat i keist į ė, tai pažiekit į "Naktinės pufaikos" dainų pavadinimus: "Tas kor jau patynk", "Nebeskombynk". Būčiau aš adminas, būtum tu jau seniai užblokuotas neribotam laikui už kenkėjišką veiklą. Jokela 13:05, 2009 gegožė 9 (UTC)

Nemanau, kad "Naktinės pufaikos" tekstai yra tie, kuriais turėtume remtis kurdami žemaitišką vikipediją. :) Jei tau atrodo, kad ši ir panašios grupės naudoja tikrą žemaitišką tarmę, verti mane abejoti, ar esi girdėjęs autentišką žemaičių tarmę. Gi ir taip aišku, kad jų tekstuoe žemaičiavimas naudojamas dėl juoko, sužemaitinami tik kai kurie žodžiai. Na o dėl admino, tai šiuo atveju adminas esu aš. --Vėskuonsos 14:49, 2009 gegožė 9 (UTC)

Kur tu toli nueisi su savo issigalvota rasyba? Pritersi visa Vikipedija, kuri seniai prestizo neturi. Tu ne bevercius straipsnius rasyk, o aiskinkis savybes ne pliurpiant cia, o bibliotekose narsyk. Tau isvis nedera cia rasinet, jei nesneki ta kalba, tai ir snapo nekisk. Jokela 15:11, 2009 gegožė 9 (UTC)

Kas tau sakė, kad Vikipedija prestižo neturi??? Tik žemaitiška nelabai žinoma, nes straipsnių čia mažai ir dar mažiau prisidedančiųjų, o prestižas atsiras kai bus daugiau prisidedančiųjų. Aš tomstā ontrakart sakau, ka čė ne mona ėšgalvuota rašība (mėslėjau, ka lietovėškā soprontė). Kažin kas dabar niekus pliurpia. Tavo patys paskutinieji keitimai - vien provokacijos ir konfliktai. --Vėskuonsos 17:31, 2009 gegožė 9 (UTC)

Rašyba rašyta prieš daugiau nei 10 metų ir tai ne gramatika buvo ir apskritai tai nuomonių reikalas kaip rašyti. Tu neskiri, kur tikros žemaitybės, o kur smulkmenos. Paskaityk to paties Girdenio, Subačiaus knygas, kokios ten išskiriamos žemaitybės. O ten jokių k, jokių ė neaprašinėjama. Muzikantų dainose kur pakliūna paprasta kalba, kur tarmė, bet kur tarmė, tai ji teisinga būna. Jokela 19:14, 2009 gegožė 9 (UTC)

Prašau liautis užsiiminėjus savivaliavimu ir destruktyvia veikla. Ką, neaišku, kad -izmas keičiasi į -ėzmos? --Vėskuonsos 10:24, 2009 gegožė 10 (UTC)

O tau matau neaišku, kad skiemenys ne i-zmas, o iz-mas yra? Jokela 10:27, 2009 gegožė 10 (UTC)

Ir išvis kas čia per parašymas "Revuoliocėnē". Gal lietuviškai ant 'c' kirčiuoji? Norėčiau išgirst kaip tai skamba. Jokela 10:33, 2009 gegožė 10 (UTC)

Nu ė priskaldiet malka pagaliū.

• 'ch, h, f' - nauduojamė vėn naujūs žuodiūs: pabrėks, puortėgrapėjė (ėš čė ge(u)ograpėjė ė pan.), aktars, kuolera, kemėjė, bet filantruopėjė. So f, ta dā aiškē - senė žuodē so p, naujė - so f, bet "h ė ch" nuognē retā rondamė, senesnė žmuonis net neėštar (pvz., mona omžėnatėlsė baba). Tas ch, ta veik vėsor keitams i *k, nuors, pvz chalva ė torietom lėktė chalva. Ėš tuo ėšplauk ė ch(u)ore(u)ograpėjė. so h tas pats.
• "Naktėnė pofaika" gera gropė, nuors žėnau tik vėina daina. Bet ka anėi būtom rašības kelruodės žvaiždės, ta prajoukėnā. "Neskombynk" - kas par nesamuonė, nebėnt pats parašē anīms tekstus ė nevaidink čė fil. habl. dr., vuo jė jau tāp nuori, ka vėsė rašītom palē tavė, ta sokork atskėra "Jokelopedėjė" ė tvarkīkėis kap tinkams. „Žemaitiu rašība“ bova parašīta ė vėsė remas ano, vikipedėjė bėndros darbs - ne Renavas, vuo Žemaitiu. Mon ruoduos poikē soprontė, ka tava skleidams pīktis prestėža nedoud. Prīš puora savaitiu gavau puora laiškū, kor vėina ėš Airėjės diekavuojė ož gera darba, kėts ėš Kretingas, ta nemėslīk, ka nieks neskaita apart Jokela.

Sosėtvarkīkat geroujo - bluokoutė nesėnuor. Zordsdavini 11:14, 2009 gegožė 11 (UTC)

Žemaičių tarmės kontekste tie ch,f ir ė yra uodega, smulkmenos. Prisiminkit, kad kalba kinta ir niekas niekad nesakys k vietoj ch. Taip tik sukuriat tarmei isnykimo salygas. Kas raso cia visokias nesamones, garantuotai nekalba tarmiskai, nes tik cinikas gali taip tyciotis is tarmes primesdamas neegistuojancias savybes ir nesilaikydamas egzistuojanciu. Jokela 13:31, 2009 gegožė 11 (UTC)

O kas palē tavė Žemaičiūs ī galva? Gal „ы“? Vuo tamsta cėnėškā isėkėbės i sava tarmė ė nematā vėsuos žemaitiu kalbuos ėšlėkėma rēkala. Liūdnē ė tėik. Zordsdavini 14:04, 2009 gegožė 11 (UTC)

Pajacai jūs pajacai. Kad bent kur taip šnekėtų kaip čia rašot, o jei kur ir šneketų, tai negalima mažumos plotu remtis bendrai tarmei. Jokela 14:19, 2009 gegožė 11 (UTC)

Dikuo jūs pikstatėis? Rēk elgtėis vagol krūvuos sotarėma ė dėit savos magtīngomos, ka pliest vikipedėjė vėsuom kalbuom, mas ė asam baguotė, ka toram sava kalba. Pleckaitis 13:18, 2009 gegožė 26 (UTC)

Jei nemoki normaliai žemaitiškai parašyt, tai geriau į mane tarmiškai nesikreipk. Jokela 15:06, 2009 gegožė 26 (UTC)