|
== BiografėjBiuografėjė ==
Būsėmasis prezidėnts gėmė [[1874]] metās rugpjūt[[rogpjūtė 10]] dėindėina UžulienUžulienes kaimė.
Baig Taujienu pradėn mokyklmuokīkla, vėliau private muokies UkmergieOkmergie iė Lėipuojo. 1893 metās baig Palunguos pruogimnazėj, jau bov išlaikes egzamėnus i Žemaitiu konėgu seminarėj Kaunė, bet persigalvuoj iėr istuojėstuojė iī Mintaujuos gimnazėj Latvijuo[[Latvėjė|Latvėjuo]]. IšĖš anuos bovbova pašalints užož tautiniustautėnios reikalavėmus. [[1897]] metās baig Sankt PeterburgPeterburga gimnazėjgimnazėjė iėr istuojėstuojė iī PeterburgPeterburga universitetuniversiteta teises fakultetfakulteta. Do kartus iš anuo bovbova pašalints, suimtssojimts, trumpatrompa kalints. Muokslus baig 1902 metās.
DėrbDėrba Vilniaus[[Vėlnios|Vėlniaus]] Žemes bankė.
[[1905]] m. groudgroudė 4-5 dėinuoms dalyvavsodalīvava LietuviuLietoviu suvažiavėmė VilniouVėlniou.
PėrmuojPėrmuojė pasaulėnsvieta karvainuos metās bovbova LietuviuLietoviu draugėjes nukentiejosėms dėl kar šalpt Cėntr KomitetKomiteta I vicepirmininksvicepėrmėninks, vėliau tappalėka pirmininkopėrmėninko.
1917 metās rugsiejsiejės 18-22 dėinuom dalyvavdalīvav LietuviuLietoviu konferencijuo VilniouVėlniou, kor bovbova išrinktsėšrinkts LietuvuosLietovuos TarybasTarības, vėliau valstybesvalstībes tarybastarības pirmininko (1917-1919). [[1918]] metū vasar[[vasarė 16]] dėindėina pasirašpasėraš Lietuvuos NepriklausomybesLiousoma aktakta.
1919.04.04-1920.06.19 bovbova pėrmasispėrmasės LietuvuosLietovuos valstybesvalstībes prezidėnts.
1921-1924 metās redagavredagava įvairiusīvairius leidiniuslėidinius. 1923 metās lapkrėtlapkristė mienės bovbova kelias dėinas kalints už A. VoldemarVoldemara straipsn sapsdėnėm savsava redagoujamamė "Vairė".
1923-1927 metās lietuvuosLietovuos universitete diestdieste etiketika, senuoves filosofėjfilosofėjė, lietuviu[[lietoviu klaba|lietoviu]] kalbuos stilistik. [[1926]] metās - docėnts.
1926 metų gruod[[gruodė 17]] dėinuos perversmperversma vėins išėš pagrindiniuglavbnuju vaduovu.
1926.12-17 išrenkamsėšrenkams LietuvuosLietovuos prezidėnto. Anou išbovėšbova ikilėgė 1940-06-15.
1941 metās pasitrauk i Vokietėj[[Vuokėitėjė]], vėleu i Šveicarėj[[Šveicarėjė]], o galiausegaliausē iī [[JAV]].
1902-1907 metās bovbova LietuviuLietoviu demokrtaru partėjes narys.
1920-1924 metās bovbova LietuviuLietoviu tatuos pažunguos partėjes vaduovs.
Iki 1924 metū dalyvavdalīvava LietuviuLietoviu šauliū sajunguos veikluo.
1924 metās vėins LietuviuLietoviu tautininku sajunguos organizatuoriu, anuos pirminkspėrmėninks (1925-1926).
1932 metās suteikts VytautVītauta DidžiojDidliuojė universitetuniversiteta filosofėjes daktardaktara laipsnislaipsnės.
Žov 1944-01-09 gaisrė Klyvlendė. ▼
▲ŽovŽova 1944-01-09 gaisrė KlyvlendėKlīvlendė.
== Šaltėne ==
| 