Japuonėjė – skėrtoms terp pakeitėmu.

vyriausybė= mėnėstrosministros pėrmėninks|

vard-vyriaus= [[JošihikoŠinzo NodaAbė]]|

Mėslėnama, ka pėrmipėrmė žmuonis Japuonėjuo apsėgīvena prīš 15000-30000 metu. Anėi bova [[ainu]] ė malaizėjėitiu-puolėnezėitiupolinezėitiu pruosenē, prėgolėprigolontis australoidėnē rasē. Aple [[300 m. pr. Kr.]] prasėdiejė da vėina invazėjė i salīna, mosėntāsmusėntās vīkosė ėš [[Kuoriejė]]s ė sosėjosė so KuočiuosuonaKočiosona valstībės ekspansėjė. Naujė atsėkielelē, vadėnamė JajuojausJajojaus žmuoniem, atsėnešė geležėisžėnės aple gelžėis apdėrbėma ė žemdėrbīstės paslaptisžemdėrbīstė – [[JajuojausJajojaus koltūra]]. Anėms maišontės so vėitėnēs skvarmavuosė japuonu tautībė. Palē mėtuoluogėjė 660 m. pr. Kr. Japuonėjė ikūrė legendėnis [[imperatuorios Džinmu]], tėisiuogėnis saulės deivės [[šintoėzmos|šintoėzmė]] [[Amaterasu]] palėkounės. NoAle pėrms istuorėškā iruodīts imperatuorios īr [[Imperatuorios Odžins]], valdės api 270-300 m. pr. Kr.

Japuonėjė perėmė [[kėnu rašts|kėnu rašta]] IV-V o., tumet jiemė plėstė [[bodėzmos]], atsėrada pėrmė japuonu literatūras kūrėnē. [[794]] m., perkėlos Japuonėjės suostėnė i [[Heian-kyō]] prasėdiejė Hiean čiesos, dažnā vadėnams Japuonėjės menū auksa omžiom. Jau ontruo tū čiesa posie skvarmavosė kariū-smurajusamuraju slouksnės, vuo pu [[Genpei vaina]]s 1185 m. laimietuos [[Yoritomo Minamoto]] patapapalėka pėrmo [[šiuogūnsšiogūns|šiuogūnošiogūno]] ė ikūrė karėni [[Kamakuras šiuogūnatsšiogūnats|Kamakuras šiuogūnatašiogūnata]]. XVI o. salas pasėikosprigavos [[Onglėjė]]s, [[Puortogalėjė]]s, [[Nīderlandā|Uolandėjės]] ė [[Ispanėjė]]s prekībėninkams prasėdiejė Vakarū svieta itaka Japuonėjē, ale 1600 m. nugaliejos [[Ieyasu Tokugawa|Iejaso TuokogavāTokugavā]] ė anam tapos šiuogūnou, bova ėšvarītė vėsė katalėku mėsiuonierē ė muožnė vėsė pėrklē, a Japuonėjė izuoliavuosė. Tas troka ligė 1853 m., kumet i Japuonėjė atplaukės JAV laivīns isakė atsėvertė svietou. [[1867]] m. atsėstatīdėna paskotėnis šiuogūns, vuo [[1868]] m. prasėdiejė maktīngė akuonuomėnē, puolitėnē ė suocēlėnē puokītē, katrū čieso vakarū pavīzdio grētāveikē bova pritaikītas valdės stroktūras, teisėnė sėstemasistema ė karioumenė. [[TuokogavosTokugavas šiuogūnatsšiogūnats]] tapapalėka [[Japuonėjės imperėjė]].

TonTa sostėpriejosė imperėjė jiemės vīkdītė imperēlėstenė puolitėka, prisėjongdama svetėmas žemės ė [[1910]] m. jau valdiosė bovosė [[Riūkiū karalīstė]], [[Taivans|Taivana]], posė [[Sakalins|Sakalina]], [[Kuoriejė]]. Antantės bluokabloka, katramė bova Japuonėjė, pergalė [[pėrmuojė svieta vaina|pėrmuojuo svieta vainuo]] padėdėna šalėis itakėngoma ė leida tuoliau vīkdėtė [[ekspanciuonėzmos|ekspanciuonėstėnė]] puolitėka. 1931 m. ana uokuopava [[Mandžiūrėjė]] ė sosėlaukė [[Tautū Sājonga]]s pasmerkėma. NuAle grētveikē ėš anuos ėšstuojosė Japuonėjės imperėjė 1936 m. so [[Trets Reichs|Nacėstėnė Vuokītėjė]] pasėrašė AntėkuomėnternaAntikominterna paktos.

[[Ontruojė svieta vaina|Ontruojuo svieta vainuo]] Japuonėjė kuovuojė [[Ašės (sājonga)|Berlīna-Ruomas-Tuokėjė Ašėis]] šmuotė. Japuonėjė kapėtoliava tėktās [[1945]] m. [[rogpjūtė 15]] d., muožnē nedielė pu JAV atuomėniu buombu numetėma ant anuos. Pu vainas Japuonėjė ėšlėka uokopoutaokopouta Jongtėniu Valstėju ligė 1952 m. 1946 m. sošaukto TarpatutėnioTerptautėnė vainas Tuolėmūju Rītū trėbonuolo bova teisiamė Japuonėjės imperėjės līderē ož vainas nosėkaltėmos. 1947 m. isigaliuojė naujuojė Japuonėjės kuonstėtocėjėkonstitucėjė, palē katrakatrou šalės īr čīstā [[pacėfėzmospacifėzmos|pacėfėstėnėpacifėstėnė]] ė atsėsaka teisės skelbtė vaina.

JAV karioumenės bazės šališalie īr palėkė ligė šiuolē.

Japuonėjė – salusalū valstībė, asontė parsėgoldios palē [[Azėjė]]s Ramiuojė ondėnīna pakrontiepakrontė. Ėš rītū salas sop [[Ramosis ondėnīns]], a vakarūs - [[Japuonu jūra|JapounėjėsJapuonėjės]], pėitūs - [[Rītu Kėnėjės jūra|Rītu Kėnėjės]], šiaurie - [[OchuotskaOchotska jūra|OchuotskaOchotska]] jūras. TarpTerp [[HuonšiūHonšiū]] ėr [[ŠėkokuŠikoku]] salusalū ėsėterposisėterpos [[Japuonėjės vėdėnė jūra]].

Japuonėjė īr soskėrstėtasoskėrstīta ėi 47 uofėcēliosoficēlios admėnėstracėnios vėinetos – [[Japuonėjės prefektūra|prefektūrsprefektūras]]. Anuos sosėformavasosėskvarmava XIX ao. pabaiguopabėnguo veituovėituo daugiau nėikāp tūkstontė metu egzėstavosioegzėstavosiu [[Japuonėjės žemies|žemiu]]. Be anuanū, īr neuofėcialūsneoficēlūs admėnėstracėnē veinetāvėinetā - [[Japuonėjės regiuonāregijuonā|regiuonāregijuonā]].

== DemuograpėjėŽmuonis ==

Etnėnė sodietės: ape 99,2% japuonā, 0,6% kuoriejėitē, 0,1% kėnā, 0,1% ainā ė kėtė. DabarDaba mizernā aug imėgracėjėimigracėjė ėš Artėmūju Rītu ė PietrītiuPėitrītiu Azėjės. Genetėškā tėktās aple 4,8% japonujapuonu īr grīna japuonėška tėpa.

Miestūs gīven ape 82% pieteliu, vėrš 26% – Tokėjou. Daugoma pieteliu susitelkisosėtelkė rītinierītėnie šalėis dalie, katruo īr bavēkmažnē vėsė dėdliausidėdliausė miestā.

Krūvuo so [[JAV]] ėr [[ES]], Japuonėjė īr vėina magtīngiausiu svieta akanuomėniu jiegujiegū. Japuonėjes akuonuomėkuo dėdlē taikuomas inuovacėjesinovacėjes ė praktėkuo taikuomė muoksla pasėikėmā.

{{AzijaAzėjė}}