Plongės Šv. Juona Krėkštītuojė bažninčė
Plongės Šv. Juona Krėkštītuojė bažninčė īr glabna katalėku bažninčė Plongie. Vėina dėdliausiu Lietvoas bažninčiu, arkitektūras pamėnklos. Parapėjuo tēpuogė īr Staneliu šv. Kazėmiera bažninčė, Plongės Vėsū Švėntū kuoplīčė.
 | |
|---|---|
| |
| Vīskopėjė | Telšiū |
| Dekanats | Plongės |
| Savėvaldībė | Plongės rajuons |
| Gīvenvėitė | Plongė |
| Adresos | Vītauta g. 34 |
| Medega būdavuojėmou | plītu mūrs |
| Pabūdavuota | 1933 m. |
| Stėlios | neoruomanėka |
| Klebuons | Vītauts Gedvainis |
1570 m. paskėrta fundacėjė Plongės bažninčės būdavuojėmou. 1590 m. bažninčė prigolė evangelėkams refuormatams, paskiau 1617 m. pabūdavuota katalėku bažninčė, atdarīta parapėjės muokīkla.
Na vėina sīki nusariuojė gaisrā. Vėins anū bova 1812 m. Konėgs Apuolėnars Kolakauskis Plongės bažninčiuo 1863 m. perskaitė sokėlėliu atšaukėma, diukuo gava 100 robliu bauda ėr ėškelts i Saluotios. 1797-1934 m. stuoviejė medėnė bažninčė, ligė kuolē bova bėngta būdavuotė dabartėnė neoruomanėnė bažninčė.
Naują bažninčė 1933 m. siejės 24 d. konsekrava vīskops Jostėns Staugaitis, ale vėdo švītrava ligė 1940 m. Bažninčiuo tēpuogė īr varguonā, anās varguonava varguonėninks ė kompozėtuorios Ontans Puocios.
Bažninčės švėntuoriuo īr tuokėtās pamėnklā ė znuokā:
- 1940-1953 m. kankėniams atmėntė (skolptuoriosOntans Vaškis, 1989 m.)
- Senuosės bažninčės (1797-1934) vėitā paruodītė
- Lietovuos krėkšta 500-uoms metėnėms (skolp. Vėlios Uorvīds, 1987 m.)
- Dvėgobs krīžios nu AIDS lėguos
- Šv. Juona Krėkštītuojė bažninčē nusėpelniosėms konėgams (skolp. Vlads Stombros, 1983 m.)
- Konėgams Jūzapou Pačėnskiou (1935–1990), Alfuonsou Priduotkou (1923–2000), Petrou Našlienou-Kėrbeliou (1916–2003)