Kempė
(Nusokta ėš Pintės)
Kempė, kėtap pintės, pintėnė, kempėnė, kempėnis (luotīnėškā: Fomes fomentarius) ī tuokė grība, katra aug ont mediu.
Kempė būn nuognē kėita, sausa, tomprė, pilkuos barvas, ėšrontīta tuokēs ravās, lėgo 30 cm ėšėlgā mieroujont.
Aug kempės ėr ont da augontiu, ėr ont nabgīvū mediu (īpatingā beržū), kelmū, griaumenū. Būn prilėposės ont medė stombrė, sīkēs pu kelės krūvuo. Augontius medius spierē sotrešėn.
Kempės žmuonis liuob nauduotė ognē skeltė – kap spruogėla nūspruogst ont sausuos kempės, ta ėm smilktė, ė nū anuos galėm prīdegtė kėtus dāktus. Da kempės nuognē lietā smilkst, tūdie tink rūkītė ėš auliū bėtis.
Aplė kuoki baisē sausa, sositraukosi dākta aba pikta, nūsososi žmuogu saka, ka tas kap kempė (pintės) ī.
