Ontuons Puocios

Ontuons Puocios (1913 m. rogpjūtė 19 d. Pagėriū suoduo, (Eržvėlka valstios, Tauragies apskr.) – 1983 m. balondė 1 d. Rėitavė) bova Žemaitėjės varguonėninks ė kuorvedīs. Tepuogė – kuompozėtuorios.

Biuograpėjė

Gėmė biednuo Petra Puociaus ė Ruozalėjės Mockikės šeimīnuo, bova pėnkts vāks šešiū vākū šeimīnuo. Gėmė slabnuos sveikatasm, ale ėšgīvena. Antana tievs dalīva Pėrmuo svieta vainuo ė bova sožeists. Tieva bruolis Iziduorios Puocios bova žīmos Žemaitėjės kningnešīs.

Bėngėns pradiuos muokīklas trės skīrius, trompa čiesa muokies krautė amata, bat toriejė dėdli puolinki mozėkā, gera klausa ė graži balsa. Tievou onkstė pasėmėrus, muotīna sūnu leida muokītėis varguonu mena pas Eržvėlka varguonėninka S. Batuora; nedielėm vākioks gėiduojė bažninčės kuorė. Pu dvejū muokīmuosi metu pralenkė sava muokītuoji ė 1933 m. ėšvīka varguonėnkautė i Baisiuogalas parapėjė, a pu vėinu metu patapa varguonėninko Lenkėmu parapėjuo, kor souorganėzava pajiegiesni kuora. Prigolė „Pavasarė“ koupā ė anuos valdībā. Parapėjės klebuons A. Sotkevėčė, pastebiejės jaunoulė mozėkėnius gabomus, patarė gautė mozėkas muoksla.

Atlėkės vainas tarnība Lietovuos kariuomenie, grīža i tievėškė, vieliau metus varguonėninkava Kartenuos parapėjuo. 1938 m. vasara grīža i Lenkėmu parapėjė ė, klebuona A. Sotkevėčė ragėnams, tās patēs metās nūvīka i Klaipieda ėr istuojė i mozėkas muokīkla, vaduovaujama Juzės Karuosa. Muokīkluo muokies varguonoutė. Pu metu stodėju kai katrėi egzamėnū kuomėsėjės narē siūlė ėšdoutė anam muokīklas bėngėma dėpluoma, bet dalės diestītuoju tam pasiūlīmou napritarė ė ragėna da pasėmuokītė bėnt vėinus metus. 1939 m. siejės 1 d. vuokītiams uokopavus Klaipieda, mozėkas muokīkla bova parkelta i Šiaulius, kamė nūvīka muokītėis ė O. Puocios. Čė gava trėjū korsu bėngėma liecība ė ligė 1940 m. varguonėninkava Lenkėmūs.

1940–1942 m. bova varguonėninko Vėrbalie, a 1942 m. rodeni istuojė i Kauna kuonservatuorėjė. Stodėjava ė važėniejė varguonėninkautė i Rauduondvari. Ontruojė svieta vaina stodėjės nutraukė, bet puokarė metās anas da katra ton čiesa tēsė. Buolševėkūm parsekiounams, 1946 m. ėš kuonservatuorėjės toriejė trauktėis. Kauna kuonservatuorėjē ėšsikielus i Vėlnio, Varguonu katedra bova panaikėnta, a O. Puociou pasiūlīta pradietė nu pėrma korsa stodėjoutė kuorvedība. Ale tūmet būdams 35-eriu metu vėskon pradietė ėš naujė napanuorėjė.

Varguonėninkava Rauduondvarie, Gaurie, Endrė̄javė, a 1948–1960 m. – Plongie, kor gīvena ligė pat sava smertėis. Vėsor toriejė souorganėzavėns ė kuorus, katrėi gėiduodava pamaldūsė, dalīvava koltūrėnie vēkluo. Suovietūm valdiuos bova pradėm parsekiounams ė ragėnams atsisakītė varguonėninka darba. Ton spaudėma neatlaikėns, 1960 m. ėš varguonėninka pareigūm pasitraukė. Plongės rajuona koltūras skīrios pasiūlė dėrbtė Nausuodnė koltūras nomūs. Toužīg muokītuojava ė Alksnienu aštūnmetie muokīkluo, vaduovava Plongės medė apdėrbėma kuombėnata mena miegiejūm būrelėms.

1962–1966 m. bova Plongės aštūnmetės muokīklas mozėkas ė dainiavėma muokītuos, 1966–1976 m. Plongės vākūm mozėkas muokīkluo vākus muokė skombītė fuortepėjuono. Tēpuogė vaduovava muokītuojum, medėcėnas darboutuojum, rajuona kōpsājongas kuorams ė vuokalėniams onsambliams. 1977–1981 m. vaduovava Plongės pensėnėnku kuorou, a par dėdliāsės švėntės nuvīkdava varguonoutė i Skaudvėlės bažninčė,- tīnās nabova varguonėninka. Kūrė dainės ė audas, katrūm dali ėšleida. Ėšpuopoliarėjė anuo dainė „Cėdabrėnė jaunīstė“.

Šaltenē

Buolesluovs Zobrėckis. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.