Nikuolia Sarkuozī
Nicolas Sarkozy (g. 1955 m. sausė 28 d. Parīžiou) - Prancūzėjė puolitėks, bovė̄s Prancūzėjės prezidėnts.
Trompa biuograpėjė
taisītėN. Sarkozy gėmė 1955 m. vėngra imigranta Pala Sarkozy ė Graikėjės žīdės Andree Mallah šėimuo. N. Sarkozy vėdorėnie muokīkluo muokies vėdotėnėškā, vuo gereusē anam sekies prancūzu kalba. Vākīstie būsėmasis prezėdėnts daug spuortava ė lėgė pat šiuol tonkē biegiuo, važėnie dvėratio ė juodėnie.
1974 m. N. Sarkozy istuojė i UDR partėjė, vuo 1976 m. perejė i Ž. Širaka sukorta RPR partėjė. Būdams 28 m. N. Sarkozy tapa baisē tortinga Parīžiaus priemeste Neji pri Senas mero. 1993 m. Nicolas ėšgarsiejė, kumet pats asmenėškā ved derības su vėsa vākū daržele gropė ikaitās pajiemosio vīro. Tās patēs metās N. Sarkozy palėka biodžeta mėnėstro.
N. Sarkozy 2004 m. palėka dešiniūju partėjės RPR vaduovuo. Nug 2000 rogpjūtė 29 d. lėgė 2002 m. gegožė 7 d. ė nu 2005 m. gegožė 31 d. lėgė 2007 m. kuova 26 d. bova Prancūzėjės vėdaus rēkalū mėnėstros. 2007 m. Prancūzėjės Prezėdėnta rėnkėmu pėrmajamė ratė (balondė 22 d.) ožjiemė pėrma vėita, sorinkės 31,18 % balsū. Ontram ratė (gegožė 6 d.) sorinka 53,06% balsū ė ėšluošė prīš socialistū kandidata Seguolėn Ruojal.
N. Sarkozy 1996 m. apsižanėjė ontra lėika, tor tris vākūs. Ėšpažīst Ruomas katalėkū viera.
Nūruodas
taisītė| Bova prīš {{{prīš}}} |
{{{tėtols}}} {{{metā}}} |
Pakaitė {{{paskiau}}} |