Miešlavežis

Miešlavežis ī ūkė darbs, kap miešlos ī miežiams ėš kūtiu ė vežams ont dėrbamū laukū.

Miešlavežis Amerėkas laukūs

Miešlos nuog seniausė čiesa nauduots kap dėdlė trōša, pakuol XIX o. pab. – XX o. ana pamažo pamainė kemėnės trōšas. Baudžiavuos gadīnie valstėitē so sava darba rakondās ė arklēs liuob torietė vežt miešla ėš dvara kūtiu. Ėš sava kūtiu ana liuob vežtė par vėina dėina, sošaukė̄ talka. Paskom, pu baudžiavuos, dėdlesni ūkėninkā liuob somdītė žmuonis, ka aniem pamačītom ėšvežtė miešla. Miešla ėš kūtiu tonkiausē liuob vežtė prīš šėinpjūtė; paskom da dali – rodeni.

Par miešlaveži vīrā liuob sokrautė miešla i ratus, paskom novežė̄ liuob ėšverstė̄, pāuglē i laukus liuob vežtė valkti, vuo muotrėškas – ėškratītė. Lėgė XIX o. kiuob miežtė so medėnėm dvėnagėm šakiem geležėnēs nuoragielēs, paskom – so metalėnėm. Ėšvertėmou liuob nauduotė tuokės šakės so ožlėnktās galās – verteklės. Pu miešlavežtė liuob švēstė pabongtuvės.

Paskom daug kor miešla pradiejė vežtė traktuorēs, vuo miešlavežis palėka mažūs ūkiūs.