Lauks īr bikuokė platė žemės vėita, katruos nekavuo medē. Tas gal' būtė pėiva, ganīkla, lonka, dėrvuons, arėms. Dėdlē laukā ba žmuoniū ī tīrā. Kėtasīk lauks būn tėktās ta vėita, katruo kažėkastā augėnama īr (javū lauks, bolbiu lauks).

Laukā

Aplamā, lauks rēšk mažnē ton pati, kāp ė sviets ("vėita pu saulė, īsauliuo"). Tas žuodis senuobie rēšk "balts, švėisos" (kāp lauks arklis rēšk arklis so balta diemė). Senuobės indu kalbuo žuodis svietou ī loka kas ī tuokis pat žuodis, kāp ė lauks.