Marsos
Žėizdrė (simbolis: .svg){kind=small}
), da vadėnama Marso, īr katvėrta nu Saulės sėstėmas planeta. Nū Saulės nutuolos 227,9 mlrd. km. Žėizdrės pavėršiuo gers šmuots rīškē rauduonas vuolėinas. Ton palē pluota īr zars do lėikos mėnkesnė ož Žemės planėta. Ana tor 2 satelėtos: Fuoba ė Dėima.
Marsė metā ožtronk 687 dėinas. Marsuo asontės Olympus Mons īr dėdliausis vulkans ė ontros dėdliausis žėnuoms kalns Saulės sistemuo pu kalna Vestas asteroida.
Atmuospera
taisītėAtmuosperėnis sliegėms Marsė vėdotėnėškā tesodara 0,6% Žemės sliegėma (600 paskaliu) ė vėsor īr mažesnės kāp Armstronga limits, kas znuočie, ka žmuogaus pats vėins be specēliuos apsaugos ėšporptom ė nomėrtom. Aukštiausė sliegėma vėita - 7 km gėlomuo asontės Hellas Planitia klans ož limita zars 5,4 sīkius mažesnės īr, mažiausia sliegėma vėita - Olympus Mons kalns (208 sīkius). Ka Marsa atmuospera ė sodarīta daugiausē ėš onglėis dvėdegėnė, anos tonkoms teprigaun 1% Žemės atmuosperas tonkoma, diutuo Marsė menks šėltnomė efekts. Klimats šalts - vėdotėnė temperatūra tier -60°C, a pri puoliu gal prigautė ėr -140°C. Šėltiausė temperatūra musintās +20°C, ale pri ekvatuoriaus ė dėinuom.
| Saulės sėstemas kūnā |
|---|
 Saulė – Merkorėjos • Venera • Žemė • Marsos • Jopėteris • Satorns • Urans • Neptūns |
| Mienolis – Nīkštokėnės planetas – Kuometas – Asteruoidā |
|
Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont. Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė. |