Vikipedėjė:Lietoviu-žemaitiu kalbū žuodīns

Tas straipsnis ožrakėnts īr diel sava svarboma a diel dažna vandalėzma. Anūn negal keistė neregėstrautė nauduotuojē.

LIETUVIŲ – ŽEMAIČIŲ KALBŲ ŽODYNAS

A, Ą

ABIŠALĖ A (daiktavardis) – apīriekėnis
Duonos abišalė – Dounuos apīriekėnis.
ABIŠAL/IS,-ė B (būdvardis) – abėjposėšk/s,-a
AČIŪ! – diekou!
Ačiū, kad atėjote! – Diekou, ka atejuot!
Ačiū už pokalbį! – Diekou ož rokonda!
Pasakyk "ačiū"! – Pasakīk "diekou"!

• Labai ačiū! – Dėdlē diekou!
  

ACH! AK! – ak!

• Ak (ach), šitaip?! – Ak, tēp tatās?
  

AKIS – akis
Akies vyzdys – Akėis vīzdis.
AKMENIN/IS,-ė – kūlė; kūlėn/is,-ė
Akmeninė tvora – Kūlė tuora; Kūlėnė tuora.
AKMENYNAS – kūlīns
AKMENKALYS – kūlkalis
AKMENSKALDYS – kūlskaldis
AKMENUKAS – kūlalis
Dėlioti akmenukus – Diedliuotė kūlalius.
AKMUO – kūlis

• Akmens anglys – Kūlonglē.
  

AKTAS - akts
AKTYVAS – аktīvs
AKTYVIAI – аktīvē; (energingai) šonkē
AKTYV/US,-i – аktīv/os,-ė; (energingas) šonk/os,-ė
ANČIUKAS – pīlālis
ANGELAS – aniuols
Angelas sargas – Aniuols sargs.
ANGELIŠKAI – aniuolėškā
ANGELIŠK/AS,-a – aniuolėšk/s,-a
ANGL/AS,-ė – angl/as,-ė
Anglų kalba – Anglū kalba.
ANGLIAVANDENIAI – onglėondėnē
ANGLIS – onglis

• Akmens anglys – Kūlonglē.
  

ANGLIŠKAI – onglėškā
Jis gerai kalba angliškai – Ons gerā rokounas onglėškā.
ANGLIŠK/AS,-a – onglėšk/s,-a
ANKSTI – onkstėi
Anksti ryte – Onkstėi rītmetie; Rīta meta onkstėi; Nu laba rīta meta
Man nelabai patinka rytais anksti keltis – Mon nedėdlē tink rītmetēs onkstėi kėltė.
Vaje, kaip tu anksti keliesi! – Vojė, kuokiuo onkstībie kelėis.
ANKSTYVUMAS, ANKSTUMAS – onkstībė
ANTIS – pīlė
APATIJA – apatėjė
APATIŠKAI – apatėškā
Apatiškai žiūrėti – Apatėškā veizietė; apatėškā veizietėis.
APATIŠK/AS,-a – apatėšk/s,-a
Jis kažkodėl pasidarė apatiškas – Ons kažė kudie palėka apatėšks.
APČIULPTI – apsolptė
Apčiulpti tabletę – Apsolptė tabletė.
APGAUDINĖTI – kruoptė
APGAULĖ – prikruopsena; apkruopsena
APGAUTI – prikruoptė, apkruoptė
APLINK – aplinkou; i rinki
Žiūriu: aplink žmonės ramiai vaikšto – Veizous: aplinkou žmuonės ramē vākštiuo.
Aplink namą buvo gėlių darželiai – I rinki noma bova gieliū darželē.

• Visur aplink – Vėsor aplinkou; I vėsa rinki.
  

Čia visur aplink dideli kaimai – Vėsor če aplinkou dėdlės suodas.
Visur aplink buvo miškai – I vėsa rinki bova mėdės.
APLINKA – aplinka
APLINKIN/IS,-ė – aplinkou
Visus aplinkinius laukus juosė akmeninės tvoros – Vėsus aplinkou laukus jousė kūlėnės tuoras.
APMATAI – apmatā
APRANGA – drabožē
Aprangos parduotuvė – Drabožiu krautovė.
APRENGTI – apriedītė; apvėlktė
APSAUGA – apsauga
APSAUGININK/AS,-ė – apsauginink/s,-ė
APSAUGOTI – apsauguotė; apsergietė
APSIRENGTI – apsėriedītė
Jis visada juodai apsirengęs – Ons vėsumet īr joudā apsėriedės.
APSITVARKYTI – apsėgerbtė
APSIVILKTI -
1) apsėvelktė
Apsivilkti suknelę – Apsėvėlktė jopelė.
2) (ant ko) ontsėvėlktė
Apsivilkti storą megztinį ant plonų marškinių – Ontsėvėlktė stuora nertėni ont pluonū marškėniu.
APSKAIČIAVIMAS – apskaitliavėms
APSKRITAI – ožvės
Muzika, dailė ir apskritai visa kultūra – Mozėka, dailie ė ožvės vėsa kultūra.
Ir apskritai – ar to reikia? – Ėr ožvės – a tuo rēk?
Jis apskritai nekalba apie save – Ons ožvės nerokounas aplė savi.
Apskritai žmonėms tame kaime labai draugiški – Ožvės žmuonis tuo suoduo dėdlē prietelėški.
APSKAIČIUOTI – apskaitlioutė
APTINGIMAS – apslinkėms
APTINGTI – apslinktė

• Apting/ęs,-usi – Slink/as,-a; Apslink/ės,-osė
  

APTVARAS – aplouks
Žirgų aptvaras – Žėrgu aplouks.
APTVARKYTI – apgerbtė; apsėgerbtė
APVYNIOTI – apvītortė
Apvynioti siūlu – Apvītortė so siūlo.
APŽIŪRA – apveiza
Techninė apžiūra – Technėnė apveiza.
Gydytojo apžiūra – Gīdītuojė apveiza.
APŽIŪRĖTI – apveizietė
AR – a
Ar tau patinka? – A tau tink?
Ar jau pripratai naujoje vietoje? – A jau papratā naujuo vėituo?
Ar viskas gerai? – A vėskas gerā ī?
Vienas ar kitas – Vėins a kėts.
ARBATA – erbeta
Arbata su cukrumi (be cukraus) – Erbeta so sokro (be sokraus).
Arbata su medumi – Erbeta so medo.
Arbatos namai – Erbetas nomā.

• Gerti arbatos – Gertė erbeta; Erbetītėis
  

ARBATINĖ – erbetėnė
ARKLAS (medinis) – žombis
ARTI – artėi
ARUODAS – mėiga
AŠ – aš
ATRODYMAS – ėšruodīms
ATRODYTI – ėšveizietė; ėšruodītė
Tavo skarelė puikiai atrodo – Tava koskelė dėdlē poikē ėšvėiz (ėšruod).
Patiekalai svečiams atrodė skanūs – Jiedē svetems ėšruodė skanė.
Taip, dabar gražiau atrodo – Noi, dabā gražiau ėšruod.
Atrodo, kad viskas gerai – Ėšveiz, ka vėsks gerā īr.

• Man atrodo, kad... – Mon ėšveiz, ka...; Mon ėšruod, ka...
  

Man atrodo, kad tai tikra tiesa – Mon ėšveiz, ka ta ī švėnta teisībė.
ATSIBOSTI – pakīrietė
Man viskas atsibodo - Monėi vėsks pakīriejė.
Atsibodo jam tas darbas - Pakīriejė anam tas darbs.
ATSIKALBĖTI, ATSIKALBINĖTI – atsėrokoutė
Jis visada bando atsikalbėti – Ons vėsumet miegėn atsėrokoutė.
ATSISIŲSTI – atsėsiōstė
ATSIVESTI -
2) (jauniklius – apie gyvūnus) patorietė
Katė atsivedė kačiukus – Katė patoriejė kačiokus.
ATSKRISTI – atliektė; parliektė
Atskrenda paukščiai – Atlek paukštē.
Atskrido lėktuvas – Atliekė garliekis.
ATVIRKŠČIAI – ontrēp
ATVIRKŠTIN/IS,-ė – ontrēp
Atvirkštinis proporcingumas – Propuorcingoms ontrēp.
AUDRA – audra
AUKA – apiera
AUKOJIMAS – apieravuojėms; apieravuosėna
AUKOJIMASIS – apieravuosėnuos
AUKOTI – apieravuotė
AUKOTIS – apieravuotėis
AUŠRA – aušra
AUŠRINĖ – aušruos žvaizdė
AUTOBUSAS – autuobusos
AUTORIUS – autuor/ios, -ė
AVILYS – aulis
ĄŽUOLAS – ōžouls

B

BAIGIMAS – bengėms
BAIGTIS – bengtėis
BALIUS – balios
Kaukių balius – Līčīnu balios.
Vakar buvo nuostabus balius – Vakar bova balios poikiausis.
BALTAI A (daiktavardis, dgs.) – baltā
BALTAI B (prieveiksmis) – baltā
BALT/AS, -a – balt/s, -a
BANDYMAS – miegėnėms
BANDYTI – miegintė
BANDOM/ASIS,-oji – miegėnėma-
Bandomasis laikotarpis (darbe) – Miegėnėma laiks.
Bandomasis projektas – Miegėnėma pruojekts.
BANKAS – banks
BAUGINIMAS – gondinėms; gondinsėna
BAUGINTI – gondintė
BAŽNYČIA – bažninčė
BĖGIMAS – puobiegis; biegėms
BERŽYNAS – biržtvīns
BET:
1) vuo; bat; ale
2)

• Bet kas – Bi kas.
  
• Bet koks – Bi kuoks.
  
• Bet kuris – Bi katras.
  
• Bet kur – Bi kamė; bi kor.
  
• Bet kaip – Bi kāp.
  

BEVEIK – mažne; zars; veik
Beveik visada – Mažne vėsumet.
Ateidavo beveik kas vakarą. – Liuob atēs mažne kuožna vakara.
Perskaitė beveik visas knygas – Parskaitė mažne vėsas kningas.
Beveik viską jau galime nusipirkti – Mažne vėskou jau galėm nusėpėrktė.
BEZDŽIONĖ – bezdiuonė
BIBLIOTEKA – kningīnė
BIBLIOTEKININK/AS,-ė – kningėnink/s,-ė
BIČIULIS – prietelios
BJAURYBĖ:
1) (apie gyvą būtybę) prėkl/ios,-ė
2) (apie reiškinį) prėkloms
BJAUR/US,-i – prėkl/os,-ė
BLAUZDA – staibis
Daryti pratimus blauzdoms – Dėrbtė pratėmus staibems.
BRANDINTI – brondintė
BRANGINTI – brongintė
BULVĖ – bolbė; ropotė
Rudenį teks vėl vargti su bulvėmis – Rodėni rēks apėntās vargtė so bolbiem.
Nevalgyk žalių bulvių! – Nejiesk žaliū bolbiū!
BRANDUOLIN/IS,-ė – kondoulėn/is,-ė
Branduolinis reaktorius – Kondoulėnis reaktuorios.
Branduolinė fizika – Kondoulėnė fizika.
Branduolinė energetika – Kondoulėnė energetika.
Branduoliniai įrenginiai – Kondoulėnė pariedīmā.
BRANDUOLYS – kondouls
Riešutų branduoliai – Rėišotu kondoulā.
Atomo branduolys – Atuoma kondouls.
Sistemos branduolys – Sistemas kondouls.
Politinio judėjimo branduolys – Politėnė košiejėma kondouls.
Organizacijos branduolys – Organizacėjės kondouls.
BURBULUOTI – poškoutė
BŪRELIS - guonėlė
BŪRYS – guona
Žmonių būrys – Žmuoniu guona.
Žiurėk, kur moterų visas būrys eina – Veiziek, ontā muotrėšku ciela guona ėin.
Išaugino būrį vaikų – Ėšaugėna vākū guona.

C

CENTRAS – cėntros
Miesto centras – Miesta cėntros.
Šalies politinis centras – Valstībės puolitėnis cėntros.
Kultūros centras – Kultūras cėntros.
Vaikų ir jaunimo centras – Vāku ė jaunūmėnės cėntros.
CENTRIN/IS,-ė – centrėn/is,-ė; cėntra-
Centrinė stotis – Cėntrėnė stuotis.
Europos centrinis bankas – Euruopas cėntrėnis banks.
Centrinis rajonas – Cėntra rajuons.
CEPELINAS, CEPELINAI (valgis) – kleckos, kleckā
CIRKAS – cirks
CUKRALIGĖ – sokraus lėga; sokraus diabets
CUKRINĖ A (daiktavardis – indas cukrui) – sokrėnė
CUKRIN/IS,-ė B (būdvardis) – sokraus-; sokrėn/is,-ė
Cukriniai kukurūzai – Sokraus kukurūzā.
Cukrinis gaidelis – Sokraus gaidielis.
Cukrinis diabetas – Sokraus diabets; Sokraus lėga.
CUKRUS – sokros
Arbata su cukrumi (be cukraus) – Erbeta so sokro (be sokraus).

Č

ČIULPIMAS – solpėms; solpsėna
ČIULPTI – solptė
Čiulpti nykštį – Solptė nīkšti.
Čiulpti tabletę – Solptė tabletė.
ČIULPTUKAS – toškas
Duoti vaikui čiulptuką – Doutė vākou toška.
ČIUOŽĖJ/AS,-a (pačiūžomis) – ledžingoutuo/s,-jė
ČIUOŽIMAS (pačiūžomis) – ledžingavėms

• Dailusis čiuožimas – dailōsis ledžingavėms.
  

ČIUOŽTI (pačiūžomis) – ledžingoutė

D

DABAR – dabā
DABARTIN/IS,-ė – dabartėn/is,-ė
DABARTIS – dabartis
DAIKTAS – dākts
DAINA – dainė
Šita graži daina – Tatā dailė dainė īr.
Senovinės dainos – Senuobėnės dainės.
Liaudies daina – Liaudės dainė.
Šiuolaikinės dainos – Šindėinas dainės.
Vyturio daina skamba kaip sidabrinis varpelis – Cīrolė dainė skomb kap sėdabra varpielis.
DAINUOTI – dainioutė
Jie labai gražiai dainuoja – Anėi dėdlē poikē dainiou.
DANGIŠK/AS,-a – dongėšk/s,-a; dongaus-
DANGUS – dongos
Kaip danguje, taip ir žemėje – Kap dongou, tēp ėr ont žemė.
DAR – dā
Vaikai dar labai maži - Vākā dā dėdlē mažė tier.
DARBAS – darbs; darbousėnuos
Valandinis darbas – Adīnu darbs.
DARBININK/AS,-ė – darbėnink/s,-ė
DARBUOTIS – darboutėis
DARBUOTOJ/AS,-a – darboutuo/s,-jė
DARYMAS – dėrbėms; dėrbsėna
DARYMASIS – dėrbsėnuos
DARYTI – dėrbtė
Daryk, kaip tau geriau! – Dėrbk, kap tau geriau.
Vaje, ką dabar daryti?! – Jėrgotėliau, kon dabā dėrbtė?!
Kažką reikia daryti, kad būtų geriau – Kon nuorintās rēk dėrbtė, ka būtom geriau.
DARYTIS – dėrbtėis
DARŽOVĖ – daržovė
Troškintos daržovės; daržovių troškinys – Šotintas daržovės; daržoviu šotėnis.
DAUG – daug
DAUGUMA – dėdoma
Dauguma žmonių yra geri – Dėdoma žmuoniu gerė īr.
DAVIMAS:
1) (veiksmas) devėms; dousėna;
2) (rezultatas – tai, kas duota) duovis
DAŽNAI – tonkē
Jis dažnai ateidavo pas mus – Ons tonkē liuob atēs pas mūsa.
Labai dažnai – Dėdlē tonkē.
DAŽN/AS,-a – tonk/os,-ė
DAŽNINTI – tonkintė
DAŽNIS – tonkėnis
Radijo transliavimo dažniai – Radėjė transliavėma tonkėnē.
DAŽNOKAI – tonkē vėn
Jis dažnokai man skambindavo – Ons tonkē vėn monėi liuob skombins.
DAŽNUMAS – tonkoms
DEGTUKAI – sierčikā
DĖKOTI – diekavuotė
DĖLIONĖ – diedliuonė
Dėlionė vaikams – Diedliuonė vākams.
DĖLIOTI – diedliuotė
Dėlioti akmenukus – Diedliuotė kūlalius.
DERVA – smala
Juodas kaip derva – Jouds kap smala.
DIDEL/IS,-ė – dėdėl/is,-ė
(didesnis – dėdliesnis; didieji – dėdlė̅jė)
DIDŽKUKULIS, DIDŽKUKULIAI (valgis) – kleckos, kleckā
DIENRAŠTIS – dėinraštis
Dirbu Klaipėdos dienraščio "Vakarų ekspresas" korespondente – Darboujous Klaipiedas dėinrašte "Vakarų eskpresas" korespuondentė.
DIEVAS; DIEVULIS – Pondėivs; Pondėivalis
Dievas davė dantis, Dievas duos duonos – Devė Pondėivalis dontis, dous ė dounuos.
DIEVIŠK/AS,-a – dėivuot/s,-a
DYKINĖJIMAS – slinkavėms; slinkībė
DYKINĖTI – slinkautė
DILGELĖ – nuotrīna
Dilgėlių šampūnas – Nuotrīnu šampūns.

• Kaip nuogas dilgėlėse – Kap plėks nuotrīnuos.
  

DIRBINYS – dėrbėnis
DIRBTI – darboutėis
Kur jūs dirbate? – Kamė tamsta darboujėis?
Pradėjau dirbti naujoje vietoje – Pradiejau darboutėis naujuo vėituo.
Jau reikia eiti dirbti – Jau rēk eitė darboutėis.
Dirbu laikraščio redakcijoje – Darboujous laikraštė redakcėjuo.
DIREKTOR/IUS, -ė – direktuor/ios, -ė DIRBTUVĖ – dėrbtovė
DOMĖTIS (kuo) – iduomautėis (kou)
Domėtis literatūra – Iduomautėis literatūra.
DOVANA – duovėna
DOVANOTI – duovėnuotė
DRABUŽIAI – drabožē (dgs.); drabožis (vns.)
Išpilti kavą ant švarių drabužių – Ontsėpėltė kava ont švarė drabužė.
DRAUGIŠKAI – prietelėškā
Aš su juo draugiškai pašnekėsiu – Aš so anou prietėlėškā pasėrokouso.
DRAUGIŠK/AS,-a – prietelėšk/s,-a
Apskritai žmonės tame kaime buvo labai draugiški – Ožves žmuonis tuo suoduo bova dėdlē prietelėški.
DRAUGIŠKUMAS – prietelėškoms
DREBULĖ – apošė
DREBULYNAS – apošruots
DRIMBA (nerangus žmogus ar gyvūnas) – grieva
DRUSKA – droska
DRUSKINĖ A (daiktavardis – indas druskai) – droskėnė
DRUSKIN/IS,-ė B (būdvardis) – droskas-; droskėn/is,-ė
DU,dvi – do,dvė (su dviskaita arba daugiskaita)
Turiu du vaikus – Toro do vāko.
Davė man du litus – Devė mon do lito.
Du litai – nedideli pinigai – Do litā nedėdėlis pinings īr.
DUONA – douna
Duona su kmynais – Douna so kvīnās.
Duonos abišalė – Dounas apīriekėnis.
Valgyti duoną; Valgyti duonos – Jiestė douna; Jiestė dounas.
DURPĖS – torpės
DURPYNAS – torpīnė
DVIESE – vėinodo; dvėjau; abodo
Jie tik dviese gyvena – Anėi vėinodo tegiven.
Liko dviese namie – Palėka vėinodo nomūs.
Tik dviese galėjo pakėlė – Tėk dvėjau tegaliejė pakeltė.
Einam dviese – Einav dvėjau! Einav abodo!

E

EITI – ėitė

• Eina, eina! (sporto sirgalių skanduotė) – Šonkē, tronkē!
  

ELEKTRA - elektra
Elektros srovė - Elektras sriauts.
Elektros generatorius - Elektras generatuorios.
ENERGIJA:
1) (pvz., elektros) energėjė
2) (energingumas) šonkoms; energėjė
ENERGINGAI – šonkē
Energingai kalbėti – Šonkē rokoutėis.
Energingai eiti – Šonkē ėitė.
Energingiau šokti – Šonkiau šuoktė.
ERDVĖ – pluotmie
Trūksta erdvės - Trūkst pluotmės.
Kosminė erdvė - Kuosmėnė pluotmie.
Meno erdvės - Mena pluotmės.
ERDVĖLAIVIS – pluotmielaivis

F

FAILAS – fails
FAINA, FAINAI (šnek.) – fainē
FAIN/AS,-a (šnek.) – fain/s,-a
Jis labai fainas – Ons nuognē fains īr.
FAKSAS, FAKSIMILAS – faksos
Atsiųsti faksu - Atsiōste fakso.
FILMAS – films
Žiūrėti filmą - Veizietė filma.
Meninis filmas - Menėnis films.
Dokumentinis filmas - Dokumėntėnis films.
Animacinis filmas - Animacėnis films.
FILMAVIMAS – filmavėms; filmuosėna
FILMUOTI – filmuotė
FOTOGRAFIJA - puortėgrapėjė
FOTOGRAFUOTI - puortėgrapuotė
FUNIKULIERIUS – funikulierios

G

GAILA:

• Man gaila – Aš apgailo.
  

Man gaila tavęs – Aš apgailo tavės.
GAILĖTIS – apgailietė
Rinkis dabar, kad paskui nesigailėtum – Lasīkėis dabā, ka paskiau neapgailietomi.
GAL – bene; rasėt; mosėt; mosintās
Paieškok, gal greitai surasi – Paėiškuok, bene veikē sorasi.
Pabandyk, gal tau išeis – Pamiegink, bene imeigsi.
Rytoj gal sesuo pavažiuos – Rīt bene sesou parvažious.
Gal nenori, todėl nieko nedaro – Mosintās nenuor, tudie nieka nedėrb.
GALAS – gals

• Galų gale – Ont galo.
  

GALĄSTOJ/AS, -a – glodintuo/s, -jė
GALĄSTI – glodintė
GALĄSTUVAS – glodė
GALĖJIMAS – galiejėms; galiesėna; imeigėms; imėigsėna
GALĖTI – galietė, imeigtė

• Ar gali būti geriau? – A berēk geriau.
  

GALIMYBĖ – galėmībė
Čia daug visokių galimybių – Čė daug vėsuokiu galimībiu īr.
Pasiekti galimybių ribą – Prigautė galėmībiu robežiu.
GALVA:
1) galva
2) (silkės, roplio; ironiškai – ir žmogaus) kramė
Silkės galva – Silkės kramė.
GALVOJIMAS – mėslėjėms; mėslīsėna
GALVOTI – mėslītė

• Nėra ko galvoti – Nebier ni mėslės.
  

Taip įstrigo, kad atgal pajudėti nėra ko galvoti – Tēp kėitā ispringa, ka atgal pajudietė nebier ni mėslės.
GALVUTĖ – galvālė
GAMYBA – dėrbinsėna
GAMYBIN/IS,-ė – dėrbinsėnas-
Gamybinės medžiagos – Dėrbinsėnas medegas.
Gamybinė įmonė – Dėrbinsėnas imuone.
GAMYBININK/AS,-ė – dėrbėnink/s,-ė
GAMYKLA – dėrbīkla
GAMINYS – dėrbėnis
GAMINTI – dėrbintė
GAMTA – gomta
GAMTIN/IS,-ė – gomtuos-; gomtėn/is,-ė
Gamtinis rezervatas – Gomtuos rezervats.
GARAS – gars
GARDĖSIS – skanėnis
Valgyti gardėsius – Jiestė skanėnius.
GARDUMAS – skanoms
GARDUMYNAS – skanėnis
Valgyti gardumynus – Jiestė skanėnius.
Įvairūs gadumynai – Vėsuokē skanėnē.
GARD/US,-i – skanėn/os,-ė
GARDŽIAI – skanē
GARUOTI – garoutė
GARTRAUKIS – garvėlkis
Gartraukis virtuvėjė – Garvėlkis vėrtovie.
GĄSDINIMAS – gondinėms; gondinsėna
GĄSDINTI – gondintė
GAUJA – sankols
Vagiu gauja – Vagiū sankols.
GĖDA – sarmata
GĖDIJIMASIS – sarmatinsėnuos
GĖDYTIS – sarmatintėis
Jis gėdijasi savo išvaizdos – Ons sarmatėnas sava ėškalbas.
GELEŽIN/IS,-ė – gelžė; gelžėn/is,-ė
Geležiniai vartai – Gelžė vartā.
GELEŽINKELININK/AS,-ė – gelžkelėnink/s,-ė
GELEŽINKELIS – gelžkelis
Geležinkelio stotis – Gelžkelė stuotis.
GELEŽIS – gelžis
Geležies gabalas – Gelžgalis.
GEMBĖ – vāgis; kengė
GENERATORIUS - generatuorios
GERAI – gerā
Jis gerai šneka angliškai – Ons gerā rokounas anglėškā.
Ji tikrai gerai dirba – Ana truopnē gerā darboujas.
Atrodo, kad viskas gerai – Ėšveiz, ka vėsks gerā īr.
Ar gerai matai? – A gerā iveizi?

• Ar gali būti geriau? – A berēk geriau?
  

GYLYS – bimbals; dvėlinkė
Gyliai kando – Bimbalā kond.
GIMINĖ - kėltės Vyriškoji giminė - Vīrėškuojė kėltės
Moteriškoji giminė - Muotrėškuojė kėltės
GIMNAZIJA – gimnazėjė
GIMNAZIST/AS, -ė – gimnazist/s, -ė
GIMTADIENIS – gėmėma dėina
Rytoj mano gimtadienis – Rītuo mona gėmėma dėina.
Kviečiu tave i savo gimtadienio balių – Vadėno tavi ont sava gėmėma dėinas baliaus.
GIMTAS/IS,-oji – prigimt/s,-a
Gimtoji kalba – Prigimta kalba.
Gimtieji namai – Prigimtė nomā.
Gimtasis miestas – Prigimts miests.
Gimtasis kaimas – Prigimta suoda.
Gimtoji šalis – Prigimta valstībė.
GINTIS - gīniuotėis
GYVENIMAS -
1) (trukmė) omžios

• Visą gyvenimą – Par vėsa omžiu; Par omžiu.
  

Visą gyvenimą sunkiai dirbau – Par vėsa omžiu sonkē darbavaus.

• Visam gyvenimui – Ont omžiaus.
  

Jam patiko ta vieta, ir jis ten liko visam gyvenimui – Tėka anam ta vėita, ėr palėka ons tėnās ont omžiaus.
2) (gyvenimo būdas, sąlygos) gīvėnėms
Jo gyvenimas dabar geresnis – Anuo gīvėnėms dabā geriesnis īr.
GLĖBYS – kliebīs
Pulti (kam) į glėbį – Poltė (kam) i kliebi.
Suimti (ką) glėbyje – Soimtė (kon) kliebie.
Glėbys gėlių – Kliebis gieliū.
Glėbys knygų – Kliebis kningū.
GRAUŽTI – graužtė; jiestė
Smėlis akis graužia – Smėltės akės jied.
GRAŽĖJIMAS – dailiejėms; dailiesėna GRAŽĖTI – dailietė
GRAŽIAI – dailē
Vienas už kito gražiai susikabinę – Kėts ož kėta dailē sosėkėbė.
Niekada nepyko, viską mokėjo pasakyti gražiai – Nikumet nepīka, vėskou muokiejė pasakītė dailē.
GRAŽINIMAS – dailėnėms; dailinsėna
GRAŽINTI – dailintė
GRAŽ/US,-i – dail/os,-ė

• Pasikalbėti gražiuoju – pasėrokoutė dailē
  

GREIT; GREITAI – veikē; veikē vėn; (mitriai) uotrē
Vaistai greitai suveikia – Vaistā veikē paded.
Greitai atlikti darbą – Veikē padėrbtė darba.
Važiuok mašina, bus greičiau – Važiouk so mašėna, būs veikiau.
Jis greitai pripranta naujoje vietoje – Ons veikē papront naujuo vėituo.
Iš čia greitai neišeisi – Ėš čė veikē nebėšeisi.

• Gana greitai – Veikē vėn.
  

Jis gana greitai suprato – Ons veikē vėn soprata.
GREIT/AS,-a – veik/os,-ė; (mitrus) uotr/os,-ė
Greitoji pagalba – Veikiuojė pagelba.
Jis labai greitas – Ons dėdlē vėikos.
Greitas atsakymas – Veikos atsakīms.
Greitas internetas – Veikos internets.
GREITIS – veikis
Važiuoti dideliu greičiu – Važioutė so dėdėlio veikio.
GREITUMAS – veikoms
GRENDYMAS – kluons
GRIETINĖ – smetuons; smanta
Vagyti varškę su grietine – Jiestė varškė so smetuono.
GRIETINĖLĖ – smetuonielis
GRIOVA A (vandens išgrauža) –
GRIOVA B (nevikrus žmogus ar gyvūnas)
GRĮŽIMAS – pargrīžėms
GRĮŽTI – pargrīžtė
Grįžti namo – Pargrīžtė nomei.
Grįžti į ankstesnį puslapį – Pargrīžtė i onkstiesni poslapi.
GROŽIS – dailis; poika
Koks grožis! – Kuoks dailis!
Dėl grožio – Diel dailė; diel poikuos.

• Grožio salonas – Dailė saluons.
  

GRUODIS (mėnuo) – groudis
GUOLIS A (pvz., meškos) – kinis
GUOLIS B (pvz., mašinos) – goltėnis

H

HEKTARAS – aktars
HUMORAS – jumuors
Man patinka sveikas humoras – Mon tink svēks jumuors.

I, Į

Į - i
ĮBAUGINIMAS – ėšgondinėms
ĮBAUGINTI – ėšgondintė
ĮDOM/US,-i – iduom/os,-ė
Tavo mintys įdomios – Tava mėslės iduomės īr.
Labai įdomią knygą perskaičiau – Dėdlē iduomė kninga parskaitiau.
ĮDUBA; ĮDUBIMAS – klans
Nuklojo ne lygiai, o su įdubimais – Nukluojė ne līgē, vuo so klanās.
IKI A (prielinksnis) -
1) lėg; lėg pat
Iki vakaro – Lėg vakara.
Iki miesto – Lėg miesta.
Kiek kilometrų iki Telšių? – Kėik kiluometru lėg Telšiu?
Pabaigti iki galo – Pabėngtė lėg gala
Jis viską padaro iki galo – Ons vėskou padėrb lėg pat gala.
2) (aukščiui žymėti) lėg so (kou)
Vandens iki kaklo – Ondou lėg so kaklo.
Krūva iki lubų – Malka lėg so lobuom.
IKI! B (jaustukas – atsisveikinant) – sodėiv! pakuol kas!
Na, tada rytoj susimatysim. Iki! – No, tumet rītuo sosėtėksiau. Sodėiv!
IMTI:
1) imtė;

• Imti (ką) su savimi – Imtė (kon) līgē.
  

Imsiu vaikus sus savimi – Imso vākus līgē.
2) (be leidimo – pvz., svetimą daiktą ) košintė
ĮNAŠAS:
1)
2) (pvz., į mokslą, plėtrą, kovą) duovis
Jo įnašas į mokslą – Anuo duovis muokslou.
INDĖLIS:
1)
2) (pvz., į mokslą, plėtrą, kovą) duovis
Jo indėlis į mokslą – Anuo duovis muokslou.
INDAS – stuotkos
Nuplauti indus – Soplautė (somazguotė) stuotkus.
INDAPLOVĖ – stuotkapluovė
Sudėti indus į indaplovę – Sudiedlioutė stuotkus i stuotkapluovė.
Visada naudoju indaplovę – Vėsumet naudoujo stuotkapluovė.
INKILAS – špuokinīčė
INTERAKTYVIAI – interаktīvē
INTERAKTYVUMAS – interаktīvoms
INTERAKTYV/US,-i – interаktīv/os,-ė
INTERNETAS – internets
Paieška internete – Ėiškuosėna internete
INVENTORIUS – envenourios
ĮRENGIMAS – pariedīms
ĮRENGINYS – pariedīms
ĮRENGTI – pariedītė
ĮSIŽIŪRĖTI – isėveizietė
ĮSNAUJA (valgis) – ožtrėns
ISTORIJA – istuorėjė
Pasaulio istorija – Svieta istuorėjė.
ISTORIN/IS, -ė – istuorėn/is, -ė; istuorėšk/as, -a istuorėjės-
Istoriniai įvykiai – 1) istuorėškė notėkėmā; 2) istuorėjės notėkėmā.
ĮSTRIGTI – ispringtė
Taip įstrigo, kad atgal pajudėti nėra ko galvoti – Tēp kėitā ispringa, ka atgal pajudietė nebier ni mėslės.
ĮSTRIŽAI – ikīpā
ĮSTRIŽ/AS,-a – ikīp/s,-a
ĮSTRIŽINĖ – ikīpėnė
IŠBANDYMAS – ėšmiegėnėms
Jo laukia sunkūs išbandymai – Ana laukė sunkė ėšmiegėnėmā.
IŠ – nu; ėš
Rašytojas kilęs iš Vokietijos – Rašītuos īr kėlėma nu Vuokītėjės.

• Iš karto – Ož karta.
  
• Iš viso – Sovės.
  

IŠBANDYTI – ėšmiegėntė
IŠDĖSTYMAS – diedliuojėms; ėšdiedliuojėms
IŠDĖSTYTI – ėšdiedliuotė
IŠGALVOJIMAS – išmėslas; pramėslas
IŠGALVOTI – išmėslītė; pramėslītė
IŠGĄSDINIMAS – ėšgondinėms
IŠGĄSDINTI – ėšgondintė
IŠGRAŽĖJIMAS – sodailiejėms
IŠGRAŽĖTI – sodailietė
IŠGRAŽINIMAS – sodailėnėms
IŠGRAŽINTI – sodailintė
IŠEITI -
1) ėšeitė
Išeina iš namų – Ėšēt ėš nomū.
2) (pavykti):

• Man išeina – Mon ėšeit; Aš imeigo.
  

Kaip tau taip išėjo? – Kāp to tēp imeigē?
IŠKEIKTI – ėšdeblītė
IŠKOŠTI:
1)
2) (prk. – piktai pasakyti) ėštratintė
IŠLAIKYTI -
1) (pvz., sunkų daiktą) notorietė
2) (neatiduoti) notorietė
3) (ištverti) ėštorietė
4) (pralaikyti) pratorietė
IŠLUPTI -

• Išlupti (kam) kailį – Ėšierkuotė (kam) kaili.
  

IŠMALDA – alūžna
IŠPILTI:
1) išpėltė
2) (ant ko) ontsėpėltė
Išpilti kavą ant švarių drabužių – Ontsėpėltė kava ont švarė drabužė.
IŠRANK/US,-i – liuosn/os,-a
Jis išrankus maistui – Ons liuosnos ont jiediū.
IŠRANKIOTI – ėšlasiuotė
IŠRINKTI – ėšlasītė
IŠSIDĖSTYMAS – ėšsėdiedliavėms
IŠSIDĖSTYTI – ėšsėdiedlioutė
IŠSIGĄSTI – nusėgōstė
IŠSIRINKTI – ėšsilasītė
IŠSISKYRIMAS – parsiskīrėms
IŠSISKIRTI – parsiskirtė
Jūs vedęs ar išsiskyręs - A tamsta žanuots a parsiskīrės tesi?
IŠSISUKTI – ėšsikožėntė
IŠSIVEMTI – pravemtė
Labai pykino, bet išsivemti negalėjau – Dėdlē vīma kila, vuo pravemtė negalė bova.
IŠSKIRTI – parskirtė
Neišskiriama pora - Neparskėriama puora.
IŠTINIMAS – ėšporpėms
IŠTINTI – ėšporptė
Kojos ištino – Kuojės ėšporpa.
Veidas ištinęs – Veids ėšporpės.
IŠTISAI - kiaurā IŠTIŽĖLIS – grievals
IŠTVERMĖ – ėštoriejėms
IŠTVERTI – ėštorietė

• Negalėti ištverti – Negalietė ėštorietė; Negalietė torietė.
  

IŠVAIZDA – ėškalba; pavīzis
Jis gėdijasi savo išvaizdos – Ons sarmatėnas sava ėškalbas.
Jau vien iš išvaizdos graži - Jau ėš anas pavīzis vėins bier poikos.
IŠVYSTI – iveizietė; isėveizietė; pamatītė; paregietė
ĮVYKIS – nutėkėms
Pasaulio įvykiai – Svieta nutėkėmā.
Istoriniai įvykiai – 1) istuorėškė nutėkėmā; 2) istuorėjės nutėkėmā.
ĮŽIŪRĖTI – iveizietė
Neįžiūriu čia nieko gražaus – Neiveizo čė nieka dailė.

J

JAUN/AS,-a – jaun/s,-a
JAUNIMAS – jaunūmėnė
Jaunimo centras – Janūmėnės cėntros.
Vaikų ir jaunimo dailės mokykla – Vāku ė jaunūmėnės dailės muokīkla.
JAUNYSTĖ – jaunas dėinas; jaunīsta
Jam poezija patinka nuo jaunystės – Anam puoezėjė tink nu jaunū dėinū.
JAUJA – douba
JI – ana
(vienaskaita: ji – ana, jos – anuos, jai – anā, ją – anon, ja – ano, joje – anuo;
dviskaita – jos abi – anodvė, jų abiejų – anodvėm, joms abiems – anodvėm, jas abi – anodvė, jomis abiem – anodvėm, (vietininkas nevartojamas);
daugiskaita – jos – anuos, jų – anū, joms – anuoms, jas – anas, jomis – anuom, jose – anuosė)
JIS – ons
(vienaskaita: jis – ons, jo – anuo, jam – anam, jį – anou, juo – anou, jame – anamė;
dviskaita – jiedu – anodo, judviejų – anodom, judviems – anodom, judu – anodo, judviem -anodom (vietininkas nevartojamas);
daugiskaita: jie – anėi, jų – anū, jiems – anīms, juos – anus, jais – anās, juose – anūsė)
Jie abu dirba – Anodo abodo darboujės.
JOK/S,-ia – nikuok/s,-ė
Aš nesu joks ekspertas – Aš neso nikuoks eksperts.
JUDĖJIMAS – košiejėms; košiesėna
Judėjimas į priekį – Košiejėms i prīšaki.
Lietuvos žaliųjų judėjimas – Lietovas žaliūju košiejėms.
Judėjimo laisvė Europos Sąjungoje – Košiejėma liuosībė Euruopas Sājunguo.
JUDĖTI – košietė
Judėti į priekį – Košietė i prīšaki.
Sėdėk ramiai, nejudėk – Siediek ramē, nekošiek!
JUDINTI – košintė
JUDINIMAS – košėnėms
JUO:

• Juo labiau – Joučiou.
  

JUOKAUTI – joukoutė
JŪS –
1) (dgs.) jūs; 2) (mandagumo forma) tamsta (su veiksmažodžio vienaskaitos forma)
JŪSŲ –
1) (dgs.) jūsa; 2) (mandagumo forma) tamstuos

K

KABĖTI – kuorolioutė
KABLYS – vāgis; kėngė
KAD – ka
KADA – kumet

• Kada nors – Bikamė.
  
• Bet kada – Kumet nuorint(ās).
  

KADANGI – ka; kam
Darbe kalbame žemaitiškai, kadangi taip lengviau – Darbė rokounamies žemaitėškā, ka tēp lėngviau īr.
Kadangi šiandien lauke šalta, reikia šilčiau apsirengti - Ka šindėin lauke šalt īr, rēk šėltiau apsėriedītė.
KAI:
1) ka; kumet;
2)

• Kai kas – Kas nekas.
  
• Kai kur – Kamė nekamė.
  
• Kai kada – Kumet nekumet.
  
• Kai kurie – Nekatrėi; Katrėi nekatrėi.
  

KAIMAS – suoda
Jiedu buvo iš vieno kaimo – Anodo bova ėš vėinas suodas.
Važiuoti į kaimą – Brauktė i suoda.
Gyventi kaime – Gīventė suoduo.
KAIMIET/IS,-ė – suodėšk/is,-ė
Miestiečiai ir kaimiečiai – Miestėškē ė suodėškē.
KAIMIŠKAI – suodėškā
KAIMIŠKAS – suodėšk/s,-a
KAIP –
1) (prieveiksmis) kāp

• Kaip nors – Kāp nuorint(ās).
  
• Bet kaip – Bikāp.
  

2) (dalelytė) kap; lėgo
KALBA – ruoda
KALBĖJIMAS – rokousėnuos
KALBĖTI – rokoutėis
Jis moka kalbėti žemaitiškai – Ons muok žemaitėškā rokoutėis.
Kalbėti per radiją – Rokoutėis par radėjė.
KALBĖTIS – rokoutėis; vestė kalba
Jie kiekvieną dieną kalbasi telefonu – Anėi kuožna dėina rokounas tilipuono.
KALBININK/AS,-ė – ruodėnink/s,-ė
KANČIA – galousėnuos
KANKINIMAS – galavėms; galousėna
KANKINIMASIS – galavėms; galousėnuos
KANKINTI – galoutė
KANKINTIS – galoutėis
KAPITON/AS-ė - kapėtuon/s,-ė
KARAS – vaina
KARTAS – karts; sīkis

• Iš karto – Ož karta.
  

Imti du kibirus iš karto – Imtė do viedro ož karta.
Iš karto visų neįleido – Ož karta vėsū neileida.
KARVELIS – balondis
Karveliai skrenda (skraido) – balondē lek (lakiuo).
KAS – kas

• "Kas? Kur? Kada?" – Kas? Kamė? Kumet?
  

Ir kas, kad nepadarei? - Bene kas, ka nepadėrbē?
KASDIEN – kuožna dėina
KASTUVAS – luopėta
KATINAS – runcis; katėns
KAUKĖ – līčīna
Vaikščioti su kauke – Vākščiuotė so līčīna.
Žmogus su juoda kauke – Žmuogos so jouda līčīna.
Kaukių balius – Līčīnu balios.
KAUKĖT/AS,-a – so līčīna
KAVA – kava
KAVINĖ – kavėnė
KAŽKUR -
1) (apie buvimo vietą) kažė kamė;
2) (apie kryptį) kažė kor
KĖDĖ – krieslos, krās/e, -es
Sėdėti ant kėdės – Siedietė ont krieslo.
Atsisėsti ant kėdės – Atsėsiestė ont kriesla.
KEIKTI – deblītė
KELTIS – kėltė
Man nelabai patinka rytais anksti keltis – Mon nedėdlē tink rītmetēs onkstėi kėltė.
KEPTUVĖ – petėlnė
KERĖPLA:
1) (žaidimas su pagaliu)
2) (nereikalingas daiktas, griozdas)
3) (nerangus, nevikrus žmogus)
KIBIRAS – viedras
Atnešti kibirą vandens – Atneštė viedra ondenė.
KIBIRĖLIS – viedrālis
KIEKVIEN/AS,-a – kuožn/as,-a; bikatr/as,-a
Kiekvieną dieną – Kuožna dėina.
KIEMAS – kėims
KILMĖ – kėlėms
Neaiški kilmė – Neaiškos kėlėms.
Jis buvo lietuviškos kilmės – Ons bova lietovėška kėlėma.
KILTI – kėltė

• Būti kilusiam (iš kur) – Būtė kėlėma (nu kor).

Rašytojas kilęs iš Vokietijos – Rašītuos īr kėlėma nu Vuokītėjės.
KIŠKIS – zoikis
KITAIP – kėtēp; (priešingai, priešingu atveju) ontrēp
KIT/AS,-a – kėt/s,-a
Kitą rytą pats nieko neprisimeną – Kėta rīta meta pats nieka nebatmen.
Šnekėk ne apie kitus, o apie save – Rokoukėis ne aple kėtus, vuo aple savėm (aple savi).

• Kitą kartą; kitą sykį – Kėta karta; Kėta sīki.
  
• Vienas kitą – kėts kėta
  
• Vienas už kito – kėts ož kėta
  

KITOK/S,-ia – kėtuok/s,-ė
KITUR – kėtor; kėtoriou
KLAUSIMAS – klausėms
KLAUSYMAS – klausīms; klausīsėna
KLAUSYTI – klausītė
KLAUSYTIS – klausītėis
KLOJIMAS A:
1) (klojimo veiksmas) kluojėms; kluosėna;
2) (klojimo rezultatas) kluojėms
KLOJIMAS B (pastatas) – rejė

• Klojimo grindinys – kluons
  

KLUONAS – rejė
KLĖTIS – klietės
KMYNAI – kvīnā
Sūris su kmynais – Sūris so kvīnās.
Duona su kmynais – Douna so kvīnās.
Kmynų arbata – Kvīnū erbeta.
KNYGA – kninga
Jis perskaitė beveik visas knygas, kurios buvo namie – Ons parskaitė mažne vėsas kningas, katras bova nomūs.
KNYGYNAS – kningīns
KNYGRIŠYKLA – kningdėrbīkla
KNYGRIŠ/YS,-ė – kningdėrb/is,-ė
KODĖL – kudie
KOJINĖ – žekė
Vyriškos kojinės – Vīrėškas žekės.
Moteriškos kojinės – Muotrėškas žekės.
Vaikiškos kojinės – Vākėškas žekės.
Niekaip nerandu vienos kojinės – Nebrondo niekāp vėinas žekės.
Megzti kojinę – Nertė (narstītė) žekė.

• Sukišti pinigus į kojinę – Sokėštė pininga i žekė.
  

Kažin kiek jis pinigų sukišęs į kojinę – Kažėn kėik ons pininga i žekė sokėšės īr.
KOJYTĖ – kuojėkė
KOK/S,-ia – kuok/s,-ė
Koks skirtumas? (šnek.) – Kažėn a skėrtoms īr?
KOL – pakuol

• Kol kas – Pakuol kas.
  

Bus sunkiau, kol priprasi - Bus sonkiau pakuol paprasi.
Kol neparodo, tol nemato - Pakuol nepakalba, patuol nemata.
KOPĖČIOS – drobīnas
KOPŪSTAS – kuopūsts
Troškinti kopūstus – Šotintė kuopūstus.
Troškinti kopūstai su kliaulienos šonkauliais – Šotintė kuopūstā so kiaulės škuobās.
KOSMIN/IS,-ė - kuosmėn/is,-ė; pluotmėn/is,-ė; kuosmosa-; pluotmės-
KOSMONAUT/AS,-ė - kuosmonaut/s,-ė
'KOSMOSAS - kuosmosos
KOŠĖ – potra
Valgyti košę – Jiestė potra.
KRAMTYTI – kōsnuotė
KREGŽDĖ, KREGŽDUTĖ – blezdinga
KREPŠYS – kiuocis; krežis
KRIAUŠĖ – grūšas
KRIKŠTAMOTĖ – kūma
KRIKŠTATĖVIS – kūmā
KRIKŠTATĖVIS – kūmėns
KRISTI – kristė; kristė žemien Oboliai krenta – Vuobolā žemien krimt.
Krinta sniegas - Snėigs krimt.
KRUTĖJIMAS – košiejėms; košiesėna
KRUTĖTI – košietė
KRUTINTI – košintė
KRUTINIMAS – košėnėms
KRŪVA – malka
Krūvų krūvos prikrautos – Malku malkas prikrautas.
Medžių krūva – Mediu malka.
Šieno krūva – Šėina malka.
Mėšlo krūva – Miešlu malka.
Krūva pinigų – Dėdėlė malka piningu.
Jis turi krūvą pinigų – Ons betors dėdėlė malka piningu.
Krūva knygų – Malka kningu.
Didžiausios krūvos knygų – Dėdliausias malkas kningu.
Suvertė bulves į krūvą, ir ėmė pūti – Sovertė bolbės i malka, ėr jiemė pūtė.
KUMETIS (istor.) – komiečios
KUMŠTIS (vyr. gim.) – komstis (mot. gim.)
Laikyti kumštyje – Turietė komstie.
Mušti kumščio – Moštė so komstim.
KUPETA – kūgis
Šieno kupeta – Šėina kūgis.
KUPRA – kokštera
Nešti ant kupros – Neštė ont kokštera.
Gauti per kuprą – Gautė par kokštera.
Užlipti ant kupros – Ožliptė ont kokšteras.
KUR -
1) (apie buvimo vietą) kamė;
Kur tu buvai? – Kamė to bovā?
Aiškina, kur kas padėta – Aiškėn, kamė kas īr padiets.
Kur čia valgykla? – Kamė čė jiedīkla īr?
Žmogau, kur tu surasi tiek daug laiko, kad... – Žmuogau, kamė to gausi tėik laika, ka...
Kur kirvis, ten ir kotas – Kamė kėrvis, ten kuots.

• Kur nors – Kamė nuorint(ās).
  
• Bet kur – Bikamė.
  

2) (apie kryptį) kor
Kur tu važiuosi? – Kor to brauksi?
Kur jis nuėjo? – Kor ons nuejė?
Iš kur tu esi? – (vyrui) Ėš kor esous? (moteriai) Ėš kor esonti?
KUR/IS,-i – katr/as,-a
Iš kurios Žemaitijos vietos būsi? – Ėš katruos Žemaitėjės vėituos būsi?

• Bet kuris – Bikatras.
  

KVEPĖTI (kuo) – kvepietė; atsėdoutė (kou)
Taip skaniai kvepia – Tėik skanē kvep.
Žuvis kvepia jūra – Žovis atsėdoud jūro.
KVIESTI – vadėntė
Kviesti pokalbiui – Vadintė ont rokondas.
Kviesti išgerti alaus – Vadintė ont alaus.
Kviesti i svečius – Vadintė ont svetiū.
Kviesti į kambarį – Vadintė i kombari.
Kviečiu tave i kiną – Vadėno tavi ont kina.
KVIETIMAS – vadėnėms
Kvietimas į teatrą – Vadėnėms ont teatra.

L

LABAI – dėdlē; dėdliausē
Labai daug – Dėdlē daug.
Labai dažnai – Dėdlē tonkē.
Ji labai apsidžiaugė – Ana dėdliausē apsėdžiaugė.

• Labai ačiū! – Dėdlē diekou!
  
• Labai jau – Nuognē.
  

Labai jau skanus – Nuognē skanos.
LABAS! – svēks! (mot. g. svēka!, dgs. svēkė!, mot. g. svēkas!) svēks gīvs!(mot. g. svēka gīva!, dgs. svēkė gīvė!, mot. g. svēkas gīvas!)
LABAS RYTAS! – labs rīts! labrīt!
LAIB/AS,-a – tēv/s,-a
Pušis išaugs laiba ir aukšta – Pušis ėšaugs tēva ėr aukšta.
LAIDA – laida
Žiūrėti televizijos laidą – Veizietė televizėjės laida.
Radijo laida žemaičių kalba – Radėjė laida žemaitiu ruoduo.
LAIKYMAS – toriejėms; toriesėna
LAIKYMASIS – toriesėnuos
LAIKYTI – torietė
Laikyk stipriai, kad nepabėgtų – Toriek kėitā, ka nepabiegtom.
LAIKYTIS – torietėis
Laikykis gerai, kad nenukristum per akmenis važiuojant – Toriekis gerā, ka neėškrėstomi par kūlius važioujėnt.
LAIKRAŠTIN/IS,-ė – laikraštiu-; laikraštė
Laikraštinis popierius – Laikraštė puopierios.
LAIKRAŠTIS – laikraštis
Leisdavo laikraštį "Žemaičių prietelios" – Liuob leistė laikrašti "Žemaitiu prietelios".
LAIPTAI – skadā
LAISV/AS,-a – lious/os,-a; valn/s,-a
LAISVĖ – liousībė
LAIVAS – dėdlaivis
LAPKRITIS – lapkrėstis
Lapkričio mėnuo – Lapkrėstė mienou.
Lapkričio mėnesį – Lapkrėstė mienesie.
LAUKAS – lauks
Plikas laukas – Plėklaukis.
LĖKTUVAS – garliekis
Skristi lėktuvu – Liektė garliekio.
LETENA – lepšė
Šuns priekinės letenos – Šonėis lepšės prīšakie.
LIESTI – košintė
LIETIMAS – košėnėms
LIETUS – lītos
Lietus lija - Lītos līn.
LIETUV/IS,-ė – lietov/is,ė

• Lietuvių kalba - Lietoviu kalba.
  

Išversti į lietuvių kalbą - Pargoldītė i lietoviu kalba.
Laida lietuvių kalba - Laida lietoviu ruoduo.
LIETUVIŠKAI – lietovėškā
Kalbėti lietuviškai - Rokoutė (rokoutėis) lietovėškā.
Išleisti knygą lietuviškai - Išleistė kninga lietovėškā.
LIETUVIŠK/AS,-ė – lietovėšk/s,-a
Lietuviški patiekalai - Lietovėškė jiedē.
LYG; LYG IR - līguo; līguo ė
LYGINTI:
1) (daryti lygų) līgintė
2) (lygintuvu) pruosītė
Lyginti drabužius – Pruosītė drabožius.
3) (daryti palyginimą) līgintė; palīgintė
LYGINTUVAS – pruosos
LIKTI – palėktė
Jam patiko ta vieta, ir jis ten liko visam gyvenimui – Tėka anam ta vėita, ėr palėka ons tėnās ont omžiaus.
Jis buvo ir liks pats geriausias – Ons bova ė palėks pats geriausis.
Kaip buvo, taip ir liko – Kāp bova, tēp ėr palėka.
LYTI - lītė
Lietus lija - Lītos līn.
LOPŠYS – lingėnis
LOVATIESĖ – dėkis

M

MAITINTI – lioubtė; jiedintė
MAKAULĖ (šnek.) – kramė
Sukti savo makaulę – Soktė sava kramė.
Apsukti (kam) makaulę – Apsoktė (kam) kramė.
Makaulė visai tuščia – Kramė sovėsam toštė.
Gauti per makaulę – Gautė par kramė.
MALKA – medis
Atnešk glėbį malkų! – Atnešk kliebi mediū! Atnešk mediū kliebi!
Malkų krūva – Mediū malka.
MALŪNAS - malninčė
MANYMAS – mėslīsėna; mėslėjėms
MANYTI – mėslītė
Kaip jūs manote? -
(klausimas vienam asmeniui) Kāp tamsta mėslėji?
(keliems asmenims) Kāp tamstas mėslėjat?
MANO – mona
Mano namai – Mona nomā.
Mano brolis – Mona bruolis.
MARŠKINIAI – marškėnē
Apsivilkti marškinius – Apsėvėlktė marškėnius.
MĄSTYMAS – mėslinsėna
MĄSTYTI – mėslintė
MĄSTYTOJ/AS,-a – mėslintuo/s,-jė
Senovės graikų mąstytojai – Senuobės graiku mėslintuojā.
MATYT (dalelytė) – matītėis
MATYTI – matītė; iveizietė; primatītė
Tamsoje sunku matyti – Tumsībie sunko iveizietė
Matai, kaip yra... – Matā, kāp tatā īr...
Akys jau blogai mato – Akis jau menkā beprimata.
Jis buvo visko matęs savo gyvenime – Ons bova vėska primatės par sava omžiu.
Plika akimi vos matomas – Plėkā akē maž beprimatuoms.
MAŽAI – maž; mažā
MAŽ/AS,-a – maž/os, -a
MAŽYLIS – vākūkštis
MEDUOT/AS,-a – medėn/s,-a
Pirštai meduoti – Pėrštā mėdėnė.
Meduotas balsas (prk.) – Medėns balsos.
MEDUS – medos
Arbata su medumi – Erbeta so medo.
Valgyti medų – Jiestė medo.
Visi pirštai medumi aplipo – Vėsė pėrštā medėnė palėka.
MEDŽIAGA – medega
Iš kokios medžiagos tai padaryta? – Ėš kuokės medegas tas padėrbts īr?
Mokymo medžiaga – Muokīma medega.
Cheminė medžiaga – Сhemėnė medega.
MEGZTI – nertė; narstītė
Megzti kojinę – Nertė žekė.
MEGZTINIS – nertėnis
Apsivilkti marškinius ir megztinį – Apsėvėlktė marškėnius ė nertėni.
Apsivilkti storą megztinį ant plonų marškinių – Ontsėvėlktė stuora nertėni ont pluonū marškėniu.
MEILĖ – meilė
MEISTR/AS,-ė – meistr/as,-ė

• Triukų meistr/as,-ė – Muonėnink/s,-ė.
  

MELDIMASIS – melsėna; melsėnuos
MELAG/IS,-ė – malag/is,-ė
MELAS – malavėms
MELUOTI – maloutė
MELAS – malavėms
MELUOTI – maluotė
MERGINA – mergė
Ir merginos, ir vaikinai – Ė mergės, ė vaikē.
MĖSA – mēsa
Troškinti mėsą – Šotintė mēsa.
MESTI – laistė
Mesti akmenukus – Laistė kūlālius.
MĖŠLAS (vns.) – miešlā (dgs.)
Mėšlo krūva – Miešlū malka.
METAI – metā

• Nauji metai – Naujė metā.
  

MĖTYTI – laidītė
Mėtyti akmenukus – Laidītė kūlālius.
METMENYS – apmatā
MEZGINYS – nerėnis
MIEGAL/IUS,-ė, – mėigtpov/is,-ė
MIEGOTI – mėiguotė
Jis dar miega – Ons dā mėigt.
MIESTAS – miests
MIESTELĖN/AS,-ė – miestėšk/is,-ė
MIESTELIS – miestālis
MIESTIET/IS,-ė – miestėšk/is,-ė
Miestiečiai ir kaimiečiai – Miestėškē ė suodėškē.
MYLĖJIMAS – mīliejėms; mīliesėna
MYLĖJIMASIS – mīliesėnuos
MYLĖTI – mīlietė
Aš tave labai myliu – Aš tavi dėdlē mīlo.
MYLĖTIS – mīlietėis
MINĖTI – mėnavuotė
Jis minėjo, kad... – Ons mėnavuojė, ka...
Aukščiau minėtas – Aukštiau mėnavuotas.
MINTIS – mėslė
Nebuvo net tokios minties – Nebova tuokės ni mėslės.
Galvoje sukasi visokios mintys – Galvuo sokuos vėsuokės mėslės.
Ar pagauni mintį? (šnek.) – A pagauni mėslė?
MIRTI – mėrtė; mėrtė žemien
Moterelė miršta – Muotrėškelė mėršt žemien.
MIRTIS – mirėms
MIŠKAS – gėrė; medė
Miško uogos – Medė ougas; gėriuos ougas.
MIŠKININK/AS,-ė - medėnink/s,-ė
MITRIAI – uotrē
MITRUMAS – uotroms
MITR/US,-i – uotr/os,-ė
MOČIUTĖ:
1) (senelė) babūnelė; baba; senuolė;
2) (folklore – motinėlė) muotošė; muotošelė
MOKESTIS – muokesnis
Įėjimo mokestis – Iejėma muokesnis.
Mokėti visus mokesčius – Muokietė vėsus muokesnius.
Pakelti mokesčius – Pakeltė muokesnius.
Mokesčių inspekcija – Muokesniu inspekcėjė.
MOKĖTI A – (būti įgudusiam) muokietė; someigtė
Jis buvo turtingas, mokėjo gyventi – Ons bova tortings, someigė gīventė.
MOKĖTI B – (atlyginti) muokietė
MOKYTOJ/AS,-a – muokītuo/s,-jė
MOTERELĖ – muotrėškėlė
MOTERIS – muotrėška
Ji graži moteris – Ana dailė muotrėška īr.
MOTINĖLĖ; MOTUŠĖLĖ – muotošė; muotošelė
MURKTI – baraktinioutė
MUŠTI – moštė; moštė žemien
Užpuolė jį ir muša – Ontpoulė anou ė moš žemien.

N

NA – no
Na, ką pasakysi? – No, kon pasakīsi?
NAMAI – nomā
Čia mano namai – Čė īr mona nomā.
Gimtieji namai – Prigimtė nomā.
Kultūros namai – Kultūras nomā.
Mados namai – Maduos nomā.
Kavos ir abatos namai – Kavuos ėr erbetas nomā.
NAMO – nomėi
Jau važiuosiu namo – Jau braukso nomėi.
NAUJIENA – naujīna
Savaitės naujienos – Nedielės naujīnas.
NE – ne
Jis man ne vyras, o brolis – Ne vīrs ons monėi tier, vuo bruolis.

• Visai ne; tikrai ne – Ne, jebėntās.
  

NEBENT – jebėntās
Pats negrįš, nebent kas nors parvežtų – Pats nepargrīš, jebentās kas nuorint parvežtom.
NEGANA – neseinė
Negana to, jis dar... – Neseinė tuo, ons dā...
NEGI – (a) jebėntās
Negi toks miegalius gali taip anksti ateiti? – (A) jebėntās tuoks mėigtpovis gal tėik onkstėi atėitė?
NEGREIT – neveikē
Iš čia negreit išeisi – Ėš čė veikē nebėšeisi.
NELABAI – nedėdlē
Man nelabai patinka – Mon nedėdlē tetink.
Nelabai daug – Nedėdlē daug.
NEMALONIAI – nejaukē; prėklē
NEMALONU – nejaukē; prėklē

• Man nemalonu – Mon nejaukē īr.
  

NEMALON/US,-i – nejauk/os,-ė; prėkl/os,-ė
NEPAPRASTAI – nuognē
Ta duona buvo nepaprastai skani – Ta douna bova nuognē skanė.
NEPAKANKAMAI – neseinė
NEPASIEKIAM/AS,-a – neprigaunam/s,-a
Man tai nepasiekiama – Mon tas neprigaunams īr.
Laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje – Laikīkit vākams neprigaunamuo vėituo.
Nepasiekiamas tiksls – Neprigaunams tėkslas.
NEPRISIMINTI – nebatmintė
Tiksliai neprisimenu – Truopnē nebatmeno.
NESUNKU – nesonkē
Man tai nesunku – Mon tas nesonkē īr
NETOLI – netuolėi
NETRUKUS – tujaus
NEUŽILGO – nebožėlga
NEUŽTEKTI –
Neužtenka dirbti gerai, reikia dar ir greitai – Neseinė darboutėis gerā, rēk dā ė veikē.
NIEKADA, NIEKADOS – nikumet
NIEKAI – zauna

• Niekus taukšti; Niekus plepėti – Zaunītė.

Ko tu čia niekus tauški! – Kuo čė zaunėji!
NIEKAS – nieks

• Nieko neišeis – Nieks neėšēs.
  

Manau, kad iš tų mano bandymų nieko neišeis – Mėslėjo, ka ėš tū mona miegėnėmu nieks neėšēs.

• Niekam tikęs – Atlikės; sovėsam atlikės.
  

Niekam tikęs daiktas – Sovėsam atlikės dākts.
Esi niekam tikęs – Sovėsam atlikės besi.
NIEKUR – nikamė
Jam niekur nebus gerai – Anam nikamė nebūs gerā.
NUČIULPTI – nusolptė
NUOG/AS,-a – plėk/s,-a

• Kaip nuogas dilgėlėse – Kap plėks nuotrīnuos.
  

NOSYTĖ – nuosėkė
NUOBODU – pakīrē; apkīrē
Nuobodu buvo žiūrėti - Pakīrē bova veizietė.
Man čia nuobodu, važiuosiu namo - Mon čė apkīrē īr, braukso nomėi.
NUOGYBĖ, NUOGUMAS – plėkoms
NUOLAT; NUOLATOS – kiaurā; vėn; vėsa laika
Jis nuolat dalyvaudavo festivaliuose – Ons kiaurā liuob dalīvaus festivaliūs.
NUOLATIN/IS, -ė – vėslaikėn/is, -ė
Nuolatinis darbas – Vėslaikėnis darbs.
Nuolatinė įrenginių priežiūra – Vėslaikėnė pariedīmu priveiza.
NUORODA – nūkalba
NUOSTAB/US,-i:
1) (nepaprastai geras, gražus ir pan.) poikiaus/is,-ė
Vakar buvo nuostabus balius – Vakar bova balios poikiausis.
2) (stebėtinas) dīvėn/s,-a

• Nieko nuostabaus – Nikuokė dīva nier.
  

NUOTRAUKA – puortėgrapėjė

• Daryti nuotraukas – Puortėgrapoutė.
  

Rėmelis nuotraukai – Ruomālis puortėgrapėjē.
NUPLAUTI – soplautė, somazguotė
Nuplauti indus – Soplautė stuotkus.
NUPRAUSTI – atpraustė
Nuprausti vaiką – Atpraustė vāka.
NURENGTI – nuriedītė; nuvėlktė
NURANKIOTI – nulasiuotė
NURINKTI – nulasītė
NURODINĖTI – parokoutė
Tu man čia nenurodinėsi! – To mon čė neparokousė!
NURODYMAS – parokavėms
NURODYTI -
1) (pvz., tekste) nuruodītė
2) (pvz., ką daryti) parokoutė
NUSIBOSTI – pakīrietė; apkīrietė
Viskas nusibodo - Vėsks pakīriejė.
Nusibodo jam tas darbas - Pakīriejė anam tas darbs.
Ar tau nenusibosta skaičiuoti? - A tau neapkīr skaitlioutė?
Tikrai nusibodo būti visą dieną namie - Truopnē apkīriejė kiaura dėina nomūs besant.
Nusibodo tavęs klausyti - Apkīriejė tavės klausītėis.
NUSIDILGINTI – nusėtvėlktė (nuotrīnuos)
NUSIPRAUSIMAS – atsėprausėms; atsėprausėna
NUSIPRAUSTI – atsėpraustė
Reikia nusiprausti duše – Rēk atsėpraustė došė.
NUSIRENGTI – nusėriedītė; nusėvėlktė
NUSISTEBĖTI – nusėdīvītė
Krikštamotė nusistebėjo, koks jos krikštavaikis didelis užaugo – Kūma nusėdīvėjė, kuoki anuos puodė dėdėlė ožauga.
NUSIŠLUOSTYTI – atsėšloustītė
Nusišluostyti su ranksluoščiu – Atsėšloustītė so abrūso.
NUSKAIČIAVIMAS – nuskaitliavėms
NUSKAIČIUOTI – nuskaitlioutė
NUSTEBTI – nusėdīvītė
Nustebo, kaip čia pinigai atsirado – Nusėdīvėjė, kāp čė pėnings atsėrada.
NUŠALDYTI, NUŠALTI – pašaltė
Vaikas nušalo (nušaldė) rankutė – Vāks pašala ronkėkė.
NUŽIŪRĖTI – nuveizietė

O

OPERA – opera; uopera
OPERACIJA – operacėjė
ORATOR/IUS, -ė – oratuor/ios, -ė
ORKESTRAS – orkestros

P

PAAUGTI:
1) paaugtė
2) (apie vaiką) prakostė
Kai vaikai paaugs, bus lengviau gyventi – Ka vākā prakos, būs lėngviau gīventė.
Mūsų dukra jau paaugusi – Mūsa dokra jau prakota.
PABAIGA – pabonga
Pabaigoje norėčiau pridurti... – Pabonguo nuorietiuo prėdortė...

• Į pabaigą – Prīš gala.
  

PABAIGTI – pabėngtė
Pabaigti iki galo – Pabėngtė lėg gala
PABANDYMAS – pamiegėnėms
PABANDYTI – pamiegėntė
PABĖGIMAS – pabiegėms; tversėnuos
PABĖGTI – pabiegtė; tvertėis
PABRANGIMAS – pabringėms
PABRANGTI – pabringtė
PAČIULPTI – pasolptė
Pačiulpti tabletę – Pasolptė tabletė.
PADARYTI – padėrbtė
Jis viską padaro iki galo – Ons vėskou padėrb lėg pat gala.
Iš kokios medžiagos tai padaryta? – Ėš kuokės medegas tas padėrbts īr?
PADAŽAS – mėrkals
Pomidorų padažas – Puomiduoru mėrkals.
Sojų padažas – Sojū mėrkals.
Salotų padažas – Saluotu mėrkals.
Patiekalas su padažu – Jiedis so mėrkalo.
Patiekalas be padažo – Jiedis be mėrkala.
Skanus padažas – Skanos mėrkals.
Gaminti padažą – Taisītė mėrkala.
PADAŽINĖ A (daiktavardis – indas padažui) – mėrkalėnė
PADAŽIN/IS,-ė B (būdvardis) – mėrkala-; mėrkalu-; mėrkalėn/is,-ė
PADAŽNINTI – patonkintė
PADĖKA – padiekavuojėms
PADĖKOTI – padiekavuotė
PADOVANOTI – paduovėnuotė
Ką jis tau padovanojo? – Kon ons tau paduovėnuojė?
PAEILIUI - paeiliou
PAGAL – vagol (kuo); palē (kon)
Rašyti pagal taisykles – Rašītė vagol taisīkliu (palē taisīklės).
Gyventi pagal kalendorių – Gīventė vagol kalėnduoriaus (palē kalenduorio).
Kuri didžiausia Europos šalis pagal plotą? – Katra īr dėdliausė Euruopas valstībė palē (vagol) pluota?
PAGALBA – pagelba; puoslaugis; ožslauga
PAGALIAU – ont galo
PAGAMINIMAS:
1) (gamybos produkto) padėrbinėms;
2) (valgio) pataisīms
PAGAMINTI:
1) (gamybos produktą) padėrbintė;
Ratukai pagaminti iš plieno – Tekėnelē padėrbintė ėš plėina.
2) (valgį) pataisītė
Pagaminti valgyti – Pataisītė jiestė.
Pagaminti padažą – Pataisītė mėrkala.
Pagamino įvairių patiekalų – Pataisė vėsuokiu jiediū.
PAGRAŽĖJIMAS – sodailiejėms
PAGRAŽĖTI – sodailietė
PAGRAŽINIMAS – sodailėnėms
PAGRAŽINTI – sodailintė
Pagražinti situaciją (istoriją) (prk.) – Sodailintė situacėjė (istuorėjė).
PAGRINDAS - pamats Teisinis pagrindas - Teisėnis pamats.
PAGRINDIN/IS,-ė – pamatėn/is,-ė
Pagrindiniai faktai - Pamatėnē faktā.
Pagrindiniai patiekalai - Pamatėnē jiedē.
Pagrindinė mokykla - Pamatėnė muokīkla.
PAGAUTI – nutvertė
Žiūrėk, nedaryk taip, viena kartą pagaus - Veiziek, nedėrbk tēp, vėina karta nutvers.
Gerai, kad pagavau tave - Gerā, ka nutvieriau tavi.
Pagauti gerą kadrą - Nutvertė gera kadra.
PAIEŠKA – ėiškuosėna
Paieška internete – Ėiškuosėna internete
Paieška pusklapyje – Ėiškuosėna poslapie
PAJUDĖJIMAS – pakošiejėms
PAJUDĖTI – pakošietė
Pajudėti į priekį – Pakošietė i prīšaki.
PAJUDINTI – pakošintė
PAJUDINIMAS – pakošėnėms
PAJUOKAUTI – sojoukoutė; pajoukoutė
PAKALBĖTI – pasėrokoutė
Pakalbėk su juo – Pasėrokouk so anou.
PAKLODĖ – drobolė
Patiesti paklodę – Patėistė drobolė.
PAKRATAI (dgs.) – kraiks (vns.)
PAKRUTĖJIMAS – pakošiejėms
PAKRUTĖTI – pakošietė
PAKVIESTI – pavadėntė
Pakviesti pokalbiui – Pavadėntė ont rokondas.
Pakviesti išgerti alaus – Pavadėntė ont alaus.
Pakviesti į kambarį – Pavadėntė i kombari.
PALIESTI – pakošintė
PALIETIMAS – pakošėnėms
PALŪKANOS – Unbargas
PAMATYTI – pamatītė, iveizietė, isėveizietė; paregietė
Tamsoje žmogų sunku pamatyti – Tomsībie žmuogu sunko iveizietė.
PAMINĖJIMAS – mėnavuojėms; mėnavuonė
PAMINĖTI – mėnavuotė; pamėnavuotė
PANAŠIAI - pavėdē
PANAŠUMAS – pavėdoms
PANAŠ/US,-i – pavėd/os, -ė Vaikas labai panašus į mamą – Vāks dėdlē pavėdos i mama. PAPASAKOTI – pasėpasakuotė
PAPUOŠALAS – poikals
Moteriški papuošalai – Muotrėškė poikalā.
Kalėdiniai papuošalai – Kaliedu poikalā.
Gražūs papuošalai – Dailė poikalā.
Gaminti papuošalus – Dėrbintė poikalus.
PARAMA – puoslaugis; ožslauga
PAREITI – pareitė
Ryte parėjo namo – Rītmetie parējė nomėi.
Tėvas parėjo temstant – Tievs parējė briekštont.
PARSISIŲSTI – atsėsiōstė
PARUOŠTI -
1) (valgyti) pataisītė
Paruošti pietus – Pataisīte pėitus.
Paruošti ką nors valgyti – Valgītė šin ton pataisītė.
Paruošti užkandžius – Pataisītė ožkonda.
2) padėrbte
Paruošti pamokas – Padėrbtė pamuokas.
Padėti vaikui paruošti pamokas – Padietė vākou padėrbtė pamuokas.
PAS – pas

• Pas mus -
  

1) (vietos reikšme) Pas mūsa
Pas mus saulutė šviečia – Pas mūsa saulelė švėit.
2) (krypties reikšme) Pas momis
Ateik pas mus – Atēk pas momis.

• Pas mane -
  

1) (vietos reikšme) Pas monės
2) (krypties reikšme) Pas moni

• Pas tave -
  

1) (vietos reikšme) Pas tavės
2) (krypties reikšme) Pas tavi

• Pas juos -
  

1) (vietos reikšme) Pas anū
2) (krypties reikšme) Pas anus
PASAKOTI – pasakuotė; pasėpasakuotė
PASAKOJIMAS – pasėpasakuojėms
PASAUGOTI – pasauguotė; pasergietė; pridabuotė
PASAULIS – sviets
PASĖDĖJIMAS – puosiedis
PASIAUKOJIMAS – pasėapieravuojėms
PASIAUKOTI – pasėaperavuotė, apieravuotėis
PASIDARYTI:
1) (padayti sau) pasėdėrbtė'
Pasidaryti arbatos – Pasėderbte erbata.
2) (tapti) palėktė
Jis pasidarė apatiškas – Ons palėka apatėšks.
Man silpna pasidarė – Mon sėlpnā palėka.
PASIDOMĖJIMAS – pasėiduomavėms
PASIDOMĖTI – pasėiduomautė
PASIEKIMAS – prigavėms
Pasiekimai darbe (sporte) – Prigavėmā darbė (spuortė).
Lietuvos mokslo pasiekimai – Lietovas muoksla prigavėmā.
Tai mano didžiausias pasiekimas gyvenime – Tas īr mona dėdliausės prigavėms par omžiu.
PASIEKTI – prigautė
Padėk raktus taip, kad vaikai nepasiektu – Padiek raktus tēp, ka vākā neprigautom.
Pasiekti lubas – Prigautė lobas.
Pasiekti tikslą – Prigautė tėksla.
Tai pasiekiama – Tas prigaunams īr.
Vakare pasiekėme Vokietijos sieną – Vakarė prigavuom Vuokītėjės robežiu.
Pasiekti galimybių ribą – Prigautė galėmībiu robežiu.
Pasiekti geresnių rezultatu – Prigaute geriesnius rezultatus.
Turime pasiekti, kad visuose mokyklose būtu internetas – Torim prigaute, ka vėsuos muokīkluos būtom internets.
PASIENIS – parobežis
Pasienio apsauga – Parobežė apsauga.
PASIENININK/AS,-ė – parobežnink/s,-ė
PASIIMTI – paimtė; (su savimi) imtė līgē; (su savimi) paimtė līgē
Pasiimk draugą su savimi! – Paimk prieteliu līgē!
PASIKALBĖTI – pasėrokoutė
PASIMYLĖTI – pasėmīlietė
PASIRUOŠIMAS – soserėkiavėms
PASIRUOŠTI – soserėkioutė
PASISLĖPTI – pasėkavuotė
PASISTIEBTI – pasėstėiptė
PASIŠAUKTI – pasėvadintė
PASIŠNEKĖTI – pasėrokoutė
PASIVAIKŠČIOJIMAS – pasėvākščiuojėms
PASIVAIKŠČIOTI – pasėvākščiuotė
PASKATINIMAS – pakosavuojėms
PASKATINTI – pakosavuotė
PASKUI – paskou
Paskui nebenorės grąžinti – Paskou nebnuories beatėdoutė.
PASLĖPTI – kavuotė; pakavuotė
PASTATYTI:
1)
2) (pvz., namą, tiltą, gamyklą) pabūdavuotė
PAŠALTI – šaliuotė; pašalioutė
PAŠARAS, PAŠARAI – liouba
Šunų (kačių) pašaras – Šunū (katiū) liouba.
Pašarai kiaulėms – Liouba kiauliems.
PAŠNEKĖTI – pasėrokoutė
PATIEKALAS – jiedis
Patiekalai svečiams atrodė skanūs – Jiedē svetems ėšruodė skanė.
Žemaitiški patiekalai – Žemaitėškė jiedē.
PATIESTI – patėistė
Patiesti paklodę – Patėistė drobolė.
PATIKTI – tėktė
Man patinka sveikas humoras – Mon tink svēks jumuors.
Ar tau patinka? – A tau tink?
Man labai patinka – Mon dėdlē tink.
Man nelabai patinka – Mon nedėdlē tetink.
Jam patiko ta vieta, ir jis ten liko visam gyvenimui – Tėka anam ta vėita, ėr palėka ons tėnās ont omžiaus.
PATVORYS – patuoris; (prie pinučių tvoros - taip pat) pažiuogris
Dilgėlės auga patvoriais – Nuotrīnas aug patuorēs.
PAVARGTI – nuvargtė
PAVEIKTI (ką) – padėrbtė (kon)
PAVĖLAVIMAS – pavielėnėms; pasėvielėnėms
PAVĖLUOTI – pavielintė; pasėvielintė
PAVERTĖJAUTI – pabūtė pargoldītuojo; pasėdarboutė pargoldītuojo
PAVERTĖJAVIMAS – pabovėms pargoldītuojo; pasėdarbavėms pargoldītuojo
PAŽADAS – žads; pažads
PENĖJIMAS – jiedinsėna; jiedėnėms; bariuosėna; bariuojėms
PENĖTI – jiedintė; bariuotė
PERDĖLIOJIMAS – pardiedliuojėms
PERDĖLIOTI – pardiedliuotė
PERSILEIDIMAS (spontaniškas abortas) – pagaišėms
PERSILEISTI (turėti spontanišką abortą) – pagaištė
Moteris persileido penktame mėnesyje – Muotrėška pagaiša pėnktamė mienesie.
PERSKAIČIAVIMAS – parskaitliavėms
PERSKAIČIUOTI – parskaitlioutė
PERSKAITYTI – parskaitītė
Jis perskaitė beveik visas knygas, kurios buvo namie – Ons parskaitė mažne vėsas kningas, katras bova nomūs.
PERŽIŪRA – parveiza
PERŽIŪRĖTI – parveizietė
PIENBURN/IS,-ė – smorgla
PIEŠIMAS – paišīms
PIEŠINYS – paišinis
PIEŠTI – paišītė
PIEŠTUKAS – paišelė
PIETAUTI – pėitautė
PIETŪS
1) (valgymas) pėitā
Jau greit pietūs – Jau pėitā nebtuolėi.

• Valgyti pietus – Jiestė pėitus.
  

2) (laikas) pėitā; pusdėina
Miega iki pietų – Mėigt lėg pusdėinas.
PYKINTI:
Mane pykina – Mon kėlst vīma.
Pradėjo pykinti – Pakėla vīma.
PINIGAI – pėnings
Du litai – nedideli pingai – Do litā nedėdėlis pėnings īr.

• Turėti (daug, pakankamai) pinigų – Būtė pri pėninga.
  

Jis tai pinigų turi – Ons tatā pri pėninga īr.

• Sukišti pinigus į kojinę – Sokėštė pėninga i žekė.

Kažin kiek jis pinigų dar sukišęs į kojinę – Kažėn kėik ons pininga dā i žekė sokėšės īr.
PINIGING/AS,-a:

• Būti piniging/am,-ai – Būtė pri pėninga.
  

Pinigingas žmogus – Žmuogos pri pėninga.
PINUTIS – žiuogris
Pinučių tvora; pinučiai – žiuogriu tuora; žiuogrē.
PIRKIA – truoba
PJUVENOS – žiuogspėras
PLAKTUKAS – kūjātis
PLEPALAI – zauna; zaunėjėms
PLEPĖTI –

• Tuščiai plepėti – Zaunītė; vombrītė.
  

Ko tu čia tuščiai plepi! – Kuo čė zaunėji!
PLĖSTIS – platintėis
PLYTA – plints
PLYTELĖ – plintielis
Kloti plyteles vonios kambaryje – Kluotė plintielius vanuos kombarie.
PLYTIN/IS,-ė – plintū-
PLOTAS – pluots
Kuri didžiausia Europos šalis pagal plotą? – Katra īr dėdliausė Euruopas valstībė palē pluota?
POEZIJA – puoezėjė
Jam poezija patinka nuo jaunystės – Anam puoezėjė tink nu jaunū dėinū.
POKALBIS – rokonda
Įdomus pokalbis – Iduomė rokonda.
Pakviesti pokalbiui – Pavadėntė ont rokondas.
Ačiū jums už pokalbį! – Diekou tamsta ož rokonda!
POMIDORAS – puomiduors
Pomidorų padažas – Puomiduoru mėrkals.
PON/AS,-ė – puon/s,-ė

• Jis pats sau ponas – Ons īr pats ont savėm puons.
  

POVEIKIS - puodėrbis
Šalutinis poveikis - Šalėnis puodėrbis.
POŽIŪRIS – paveizs; veiziesėna
PRADĖJIMAS – pradiejėms
PRADĖTI – pradietė
PRADININK/AS,-ė – pradėnink/s,-ė
PRADŽIA – pradė
PRAGIEDRĖTI – ėšsėblondītė
PRAKALBĖTI – parrokoutė; parsėrokoutė
Prakalbėjau su juo visą valandą – Parrokavau (parsėrokavau) so anou vėsa adīna.
Šį mėnesį prakalbėjau šimtą litų – Šin mienesi parrokavau (parsėrokavau) šėmta litū.
PRAMANYMAS – pramėslas
PRAMANYTI – pramėslītė
PRASTAS – švaks
PRASTAI – švakā
PRAŠVIESĖTI – ėšsėblondītė
PRAUSIMASIS – prausėnuos
PRAUSTIS – praustėis
PRAUSTUVAS – prausikė
Įpilti vandens į praustuvą – Ipėltė ondėni i prausikė.
PRAEITI – ėšėitė
Čia nepraeisite, eikite aplink – Tamsta čė neėšėisi, ėik aplinkou.
PRAVIRKDYTI – sokriuokintė
Pravirkdyti vaiką – Sokriuokintė vāka.
Per vestuves reikėdavo pravirkdyti jaunają – Par veselė liuob rēks sokriuokintė jaunoujė.
PRAVIRKTI – sokriuoktė
PRAŽŪTI – gala gautė
PRIEKAIŠTAUTI (kam) – orkiuotė (kon)
PRIEKIN/IS,-ė – prīšakie
Priekiniai dantys – Dontis prīšakie.
Jis neturėjo vieno priekinio danties – Ons bova be vėina dontė prīšakie.
PRIEKIS – prīšakis
Mašinos priekis – Mašinas prīšakis.
Suknelės priekis – Jopelės prīšakis.
Paeiti į priekį – Paētė i prīšaki.
PRIEKLĖTIS – prīgrindis
PRIEŠAS – neprietelios
PRIEŠKARIS – prīškaris
Prieškario metai – Prīškarė metā.
PRIEŽIŪRA:
1) (pvz., darbo, įrangos) priveiza; pridabuojėms;
2) (ligonio) slauga; slaugīms;
3) (seno žmogaus) karšinėms; slauga; slaugīms;
4) (vaiko) kavuojėms
PRIVALGYTI – prisėjiestė
PRIPRASTI – paprastė
Jis pripratęs visada rėkauti – Ons vėsumet papratės kriuokautė.
Ar jau pripratai naujoje vietoje? – A jau papratā naujuo vėituo?
PRIPRATIMAS – papratėms
Jis pripratęs visada rėkauti – Ons vėsumet īr papratės kriuokautė.
PRIPRATINTI – papratintė
PRISILIESTI – pakošintė
PRISILIETIMAS – pakošėnėms
PRISIMINIMAI – atmėnėmā
PRISIMINTI – atmintė
Prisimenu, senelis pasakodavo... – Atmeno, senuolis liuob pasakuos...
PRIŽIŪRĖTI:
1) (pvz., darbą, įrangą) priveizietė; pridabuotė;
2) (ligonį) slaugītė; paslaugītė;
3) (sena žmogų) karšintė; pakaršintė; slaugītė; paslaugītė;
4) (vaiką) kavuotė; pakavuotė
PROJEKTAS – pruojekts

• Bandomasis projektas – Miegėnėma pruojekts.
  

PUIK/US,-i – poik/os,-ė; poikiaus/is,-ė
Puikus vaizdas – Poikiausis vaizds.
PULTI – poltė; poltė ont vėršaus
PUODUKAS (geriamasis) – krūzielis
PUOŠNUMAS – poika
Dėl puošnumo – Diel poikuos.
PUSRYČIAI – posrītė (vns., mot. gim.)
Ruošti pusryčius – Taisītė posrītė.
Valgyti pusryčius – Jiestė posrītė.

R

RADIJAS – radėjs
Radijo transliavimo dažniai – Radėjė transliavėma tonkėnē.
RAJONAS – rajuons
Centrinis rajonas – Centra rajuons.
RAMENTAS – kriokis
RANKA – ronka
RANKOVĖ – ronkuovė
RANKININK/AS-ė – ronkėnink/s,-ė
RANKINIS A (daiktavardis – sportas) – ronkėnis
RANKIN/IS,-ė B (būdvardis) – ronkas-, ronkėn/is,-ė
RANKIOJIMAS – lasiuojėms; lasiuosėna
RANKIOTI – lasiuotė
Rankioti akmenukus – Lasiuotė kūlalius.
RANKŠLUOSTIS – abrūss
RANKUTĖ – ronkėkė
RASTI – atrastė
RATAS –
1) (pvz., automobilio) tekėnis
Automobilio ratai – Mašinas tekėnē.
Vežimo ratai – Ratū tekėnē.
2) (figūra) rinkis
Apeiti du ratus – Apėitė do rinkius.

• Ratu – I rinki.
  

Sustokite, vaikai, ratu! – Sostuokit, vākā, i rinki!
Suktis ratu – Soktėis i rinki.
Bėgti ratu – Biegtė i rinki.
RATELIS (verpimo) – kalvarats
RATUKAS – tekėnoks
Vežimėlio ratukai – Ratāliu tekėnelē.
RAUMUO – moskols
REAKTORIUS – reaktuorios
Branduolinis reaktorius – Kondoulėnis reaktuorios.
RĖKAUTI – kriuokautė
RĖMAS – ruoms
Langų rėmai – Longū ruomā.
Projekto rėmai – Pruojekta ruomā.
Rėmelis nuotraukai – Ruomālis puortėgrapėjē.
RENGINYS - riedėnis
Šventiniai renginiai - Švėntės riedėnē.
Pakviesti į renginį - Pavadintė ont riedėnė.
RENGTI – riedītė
RENGTIS:
1) (drabužiais) riedītėis;
2) (ruoštis) rėkioutėis; taisītėis
RĖPLĖS – apciūgā
RIBA – robežios
Pasiekti galimybių ribą – Prigautė galėmībiu robežiu.
RYGIETI/S,-ė (Rygos miesto gyventojas) – ringėšk/is,-ė
RĖKAVIMAS – kriuokavėms
RINKTIS – lasītėis
Rinkis dabar, kad paskui nesigailėtum – Lasīkėis dabā, ka paskiau neapgailietomi. RYTAS – rīta mets; rītmetis
Kitą rytą pats nieko neprisimeną – Kėta rīta meta pats nieka nebatmen.

• Anksti ryte – Rīta meta onkstėi; Onkstėi rītmetie; Nu laba rīta meta
  
• Ryte; Iš ryto – Rīta meta; Rītmetie
  

Vakar ryte – Vakar rīta meta; vakar rītmetie.

• Rytais – Rītmetēs.
  

Man nelabai patinka rytais anksti keltis – Mon nedėdlē tink rītmetēs onkstėi kėltė.

• Nuo pat ryto – Nu pat rīta meta.
  

RINKIMAS – lasīms
RINKTI – lasītė
Rinkti uogas ir grybus – Lasītė ougas ė grībus.
RODYTI – ruodītė
RUOŠTIS – rikioutėis; taisītėis
Jau laikas ruoštis namo – Jau laiks rėkioutėis ont nomū.
RŪPINTIS (kuo) – slaugītė (kon)
RUPŪŽĖ –
1) zool. kriopis (Bufo)
2) (perk.) žabaltīs! šepetuons!

S

SĄJUNGA – sājunga
Europos Sąjunga - Europas Sājunga.
SALA – sala
SALDAINIS – sokrainis
Šokoladiniai saldainiai – Šokolada sokrainē.
SALONAS – saluons

• Grožio salonas – Dailė saluons.
  

SALOTOS – saluotas
SALOTINĖ A (daiktavardis – indas salotoms) – saluotėnė
SALOTIN/IS,-ė B (būdvardis) – saluotu-; saluotėn/is,-ė
SĄSMAUKA (geogr.) – jūrtarpis
SĄŠLAVOS – šlamas
Išnešti (išvežti) sąšlavas – Ėšneštė (ėšvežtė) šlamas.
SAU – sav
SAUGOTI – sergietė; sauguotė
Saugoti drabužius – Sergietė drabožius.
Saugok vaikus – Sergiek vākus.
Saugok, Dieve! – Sergiek, Pondėivali!
SAUGOTIS – sergietėis; sauguotėis
Saugokis, kad nesusirgtum – Sergiekėis, ka nesosirgtomėi.
Saugotis vagių – Sergietėis vagiū.
SAULĖ – saulė
SAULUTĖ – saulalė
SAVAITĖ – nedielė
Savaitės naujienos – Nedielės naujīnas.

• Kas savaitę – Kuožna nedielė.
  

SAVAITIN/IS,-ė – nedielės-; nedieliu-
Savaitinė televizijos laida – Televizėjės nedielės laida.
Savaitinis gafikas – Nedieliu grafiks.
SAVAITRAŠTIS – nedielraštis
Jis vis skaitydavo savaitraštį "Žemaičių saulutė" – Ons kiaurā liuob skaitītė nedielrašti "Žemaičių saulutė".
SAVĘS – savės
Nuo savęs – Nu savės.

• Imti su savimi – Imti līgė.
  

Kai važiuosi, pasiimk mane su savimi. – Kumet brauksi, paimk mani līgė.
SAVO - sava
SEN/AS,-a - sen/s,-a
SENELĖ – senuolė; babūnelė
SENELIS – senuolis; buočios; buočielis; strojos
Man dar senelis pasakodavo, kad... – Mon dā senuolis liuob pasakuos, ka...
Senelių globos namai – Senuoliu karšėnėma nomā.
SENIAI - senē
SENOVĖ – senuobė
Senovės graikų mąstytojai – Senuobės graiku mėslintuojā.
SENOVIN/IS,-ė – senuobėn/is,-ė; senuobės-
SIDABRAS – sėdabros
Upelis kaip sidabras – Opielis kap sėdabros.
SIDABRIN/IS,-ė – sėdabra-; sėdabrėn/is,-ė
Vyturio daina skamba kaip sidabrinis varpelis – Cīrolė dainė skomb kap sėdabra varpielis.
SIENA:
1) (pvz., patalpos arba mūrinė) sėina
2) (valstybės) robežios
Lietuvos siena – Lietovas robežios.
Europos šalių sienos – Euruopas valstībiu robežē.
Vakare pasiekėme Vokietijos sieną – Vakarė prigavuom Vuokītėjės robežiu.
SIEKTI – gautė
SILPNA – sėlpnā
Man silpna pasidarė – Mon sėlpnā palėka.
SILPNAI – sėlpnā
SILPN/AS,-a – sėlpn/os,-a; liaun/os, -a
Tu vis dar per silpnas tokiam darbui – Tebesi par sėlpnos tuokiam darbou.
SIŲSTI – siōstė
SKAIČIAVIMAS – skaitliavėms
SKAIČIUOTI – skaitlioutė
SKAIČIUOTUVAS – skaitlioutovs
SKAIČIUS – skaitlios
SKALA – skiba
Priskaldyti skalų – Priskaldītė skibū.
Deganti skala – Degonti skiba.
SKALBYKLA – (drabožiu) pluovīkla
SKALBYKLĖ – pluovīklė
Skalbti drabužius skalbyklėje – Plautė drabožius pluovīklie.
SKALBTI – plautė
Skalbti drabužius – Plautė drabožius.
Drabužiai dar neskalbti – Drabožiu tebeso nepluov/ės,-osė.
SKANĖSTAS – skanėnis
Valgyti skanėstus – Jiestė skanėnius.
Įvairūs skanėstai – Vėsuokē skanėnē.
SKANUMAS – skanoms
SKANUMYNAS – skanėnis
Valgyti skanumynus – Jiestė skanėnius.
SKAN/US,-i – skan/os,-ė
SKANIAI – skanē
Skaniai pavalgyti – Skanē pajiestė.
SKARA – koska
SKARELĖ – koskelė
SKERS/AS,-a – ikīp/s,-a
Akys jau skersos – Akis jau ikīpas.
SKERSINIS
: 1)
2) spīris
Kopėčių skersinis – Drobīnu spīris.
SKERSVĖJIS – ciongs
SKRISTI – liektė
Paukščiai skrenda – Paukštē lek.
Skristi lėktuvu – Liektė garliekio.
SKRAIDYTI – lakiuotė
SLAUGYTI:
1) (seną žmogų) karšintė
2) (ligonį) slaugītė
SLĖPIMAS – kavuosėna; kavuojėms
SLĖPYNĖS – kavuonės
SLĖPTI – kavuotė
SLĖPTIS – kavuotėis
SLĖPTUVĖ – kavuovė
SLIDUMAS – slīdoms
SLID/US,-i – slīd/os,-ė
Slidus kelias – Slīdos kels.
Slidi tema (prk.) – Slīdė tema.
SLOGA – smorglis
Gauti (pagauti) slogą – Isitaisītė smorgli.
SLOGUOTI – smorgliuotė
SMĖLIS – smėltės (vns. ir dgs.)
Smėlis akis graužia Smėltės akės jied.
SMILKINIAI – pluonėmā
SMILTĖ (augalas – Arenaria) – smėltžuolė
SNARGL/IUS,-ė – smorgla
SNAIGĖ – snėigolė
SNARGLIAI – smorglis
SNIEGAS – snėigs

• Su sniegu; aplip/ęs,-usi sniegu – Snėigėn/s,-a.
  

Tau visi drabužiai su sniegu – Tau vėsė drabožē snėigėnė.
SNIEGUOTAS – snėigėn/s,-a
SODAS – suodnos
Sodo gėlės – Suodna gieles.
SODINTI – dėigtė
Jeigu ka nors reikia sėti ar sodinti, viską padaryk iki Joninių – Je kou nuorintās rēk sietė ar deigtė, vėskou padėrbk lėg Juonėniu
SPARČIAI – šonkē
Sparčiai augti – Šonkē augtė.
Sparčiai plėstis – Šonkē platintėis.
Sparčiau dirbti – Šonkiau darboutėis.
SPARTA – šonkoms
Darbo sparta – Darba šonkoms.
Interneto sparta – Interneta šonkoms.
SPART/US,-i – šonk/os,-ė
Spartusis internetas – Šonkōsis internets.
SPĄSTAI – spōslā
SPĖTI:
1) (laiku būti, padaryti) paspietė
Ar spėsi į traukinį? – As paspiesi i traukini?
Spėsiu viską padaryti – Paspieso vėskou padėrbtė.
2) (pvz., mįslė)
SPIEČIUS (bičių) – spėitlios
SPIESTI (apie bites) – spėistė
SPINTA – šieps
SPINTELĖ, SPINTUTĖ – šiepalis
SROVĖ – sriauts
Sriovė nunešė medį - Sriauts nonešė medi.
Elektros srovė - Elektras sriauts.
STAČIAI – statē
STAKLĖS – zeimaris
Gamyklos staklės – (vns.) Dėrbīklas zeimaris; (dgs.) Dėrbīklas zeimarē
STAT/US,-i – stat/os,-ė
STEBĖTIS – dīvītėis
Nėra ko stebėtis, kad.../jeigu... – Nier kuo dīvītėis, jego...
STEBUKLAS – dīvs
Septyni pasaulio stebuklai – Septīnė svieta dīvā

• Kas čia per stebuklas? – Kas čė par dīvs?
  

STEBUKLING/AS,-a – dīvin/s,-a
STIKLINĖ – skleinīčė
STIPINAS – ratpiedis
Rato stipinai – Tekėnė ratpiedē.
STIPRIAI – kėitā
Laikyk stipriai, kad nepabėgtų – Toriek kėitā, ka nepabiegtom.
STOTELĖ – stuotėlė
Troleibuso stotelė – Troleibosa stuotėlė.
STOTIS – stuotės
Geležinkelio stotis – Gelžkelė stuotės.
Autobusų stotis – Autobusu stuotis.
Radijo stotis – Radėjė stuotis.
STRAIPSNIS – straipsnios (gen. straipsniaus)
SU – so

• Imti su savimi – Imti līgė.
  

Kai važiuosi, pasiimk mane su savimi. – Kumet brauksi, paimk mani līgė.
SUČIULPTI – sosolptė
Sučiulpti tabletę – Sosolptė tabletė.
SUDĖLIOTI – sodiedliuotė
Sudėlioti pagal kategorijas – Sodiedliuotė palē kateguorėjės.
Viską kruopščiai sudėliojo – Vėskou truopnē sodiedliuojė.
SUDERĖTI – apsėrokoutė
SUGEBĖJIMAS – imeigėms
SUGEBĖTI – imeigtė
SUGRĮŽIMAS – pargrīžėms
SUGRĮŽTI – pargrīžtė
Norėčiau vėl ten sugrįžti – Nuorietiuo apėntās tėn pargrīžtė.
SUJUDĖJIMAS; SUJUDIMAS – sokošėms; sokošiejėms
SUJUDĖTI; SUJUSTI – sokoštė; sokošietė
SUKIETĖTI – soskrabtė
SUKRUTĖJIMAS; SUKRUTIMAS – sokošėms; sokošiejėms
SUKRUTĖTI; SUKRUSTI – sokoštė; sokošietė
SULAIKYMAS – sotoriejėms
SULAIKYTI – sotorietė
SULYGTI – apsėrokoutė
SUMELUOTI – somaloutė
SUNKU – sonkē
Tai sunku padarīti – Ton sonkē padėrbtė īr.
SUNKUMAS -
1) (pvz., maišo) smagoms
2) (pvz., darbo) sonkoms
Laikini sunkumai – Laikėnė sonkomā.
SUNKUS -
1) (pvz., maišas) smag/os,-ė
2) (pvz., darbas) sonk/os,-ė
SUOLAS – Zaslan/s, -ā
SUPIMAS – lingousėna
SUPIMASIS – lingousėnuos
SUPYNĖS – lingīnės Vaikiškos supynės – Vākū lingīnės.
Įrengti sode sūpynes – Itaisītė suodnė lingīnės.
SUPTI – lingoutė
SUPTIS – lingoutėis
Vaikai sūpuojasi supynėse – Vākā lingoujas lingīnies.
SURASTI – atrastė SURINKIMAS – solasīms
SURINKTI
1) solasītė
Surinkti pabirusius žirnius – Solasītė pabėrusius žėrnius.
Surinkti akmenukus – Solasītė kūlalius.
Surinkti medžiagą moksliniam dabui – Solasītė medega muokslėniam darbou.
Surinkti visą informaciją – Solasītė vėsa infuormacėjė.
2) sovadintė
Surinko visus savo žmones ir kalbėjo – Sovadėna vėsus sava žmuonis ė rokavuos.
SŪRIS – sūris
Sūris su kmynais – Sūris so kvīnās.
Sūrio padažas – Sūrė mėrkals.
Valgyti sūrį – Jiestė sūri.
Gaminti sūrį
1) (namie) taisītė sūri;
2) (gamybiniu būdu) dėrbintė sūri.
SUSIDILGINTI – nusėtvėlktė nuotrīnuos
SUSIKABINTI – sosėkėbtė
Vienas už kito gražiai susikabinę – Kėts ož kėta dailē sosėkėbė.
SUSIKALBĖJIMAS – sosėrokavėms
SUSIKALBĖTI – sosėrokoutė
Galiu susikalbėti angliškai – Galo sosėrokoutė anglėškā.
SUSIKAUPTI – sosėimtė
Susikaupk ir padaryk – Sosėimk ėr padėrbk.
SUSILAIKYMAS – sosėtoriejėms
SUSILAIKYTI – sosėtorietė
SUSIRINKIMAS – soejėms
Susirinkiams darbe – Soejėms darbė.
Tėvų susirinkimas – Tievū soėjėms.
Jaunimo susirinkimas – Janūmėnės soejėms.
Metinis susirinkimas – Metū soejėms.
SUSIRUOŠIMAS – soserėkiavėms; sosėtaisīms
SUSIRUOŠTI – soserėkioutė; sosėtaisītė
SUSIRINKTI – soėitė
SUSITARTI – sotartė; sosėtartė; sorokoutė; apsėrokoutė
SUSITVARKYTI – apsėgerbtė
SUSIVELTI – garonkštietėis
Susivėlę plaukai – Besėgaronkštiejėn plaukā.
SUSKAIČIAVIMAS – skaitliavėms
SUSKAIČIUOTI – soskaitlioutė
SUŠNIBŽDĖJIMAS – sokoštiejėms
SUŠNIBŽDĖTI – sokoštietė
Jis sušnibšždėjo jai į ausį – Ons sokoštiejė anā i ausi.
SUSITARTI – sosėtartė; sotartė; sorokoutė
SUSTINGTI – soskrabtė
SUSTIRTI – soskrabtė
SUTVARKYTI – apgėrbtė; apsėgerbtė
SUVALGYMAS – sojiedėms
SUVALGYTI – sojiestė
Suvalgyti pietus – Sojiestė pėitus.
Jis suvalgė visus gardumynus – Ons sojiedė vėsus skanėnius.
Suvalgyk savo porciją! – Sojieski sava puorcėjė!
SUVYNIOTI – sovītortė
Suvynioti į rankšluosti – Sovītortė i abrūsa.
Suvynioti į paklodę – Sovītortė i drobole.
Suvynioja kiekvieną saldainį į popieriuką – Sovītor kuožna sokraini i puopiereli.
SVIRNAS – klietis

Š

ŠALIA – šalėp
Šalia kelio – Šalėp kelė.
Darbas šalia namų – Darbs šalėp nomū.
Sėdėjo šalia vienas kito – Siediejė šalėp kėts kėta.
ŠALIS:
1) (pusė) posė
2) (valstybė) valstībė
Europos Sąjungos šalys – Euruopas Sājungas valstībės.
Gimtoji šalis – Prigimta valstībė.
ŠALTA, ŠALTAI - šaltā
ŠALT/AS,-a – šalt/s,-a
ŠALTI – šaltė
ŠALUTIN/IS,-ė – šalėp; šalėn/is,-ė
Šalutinis variantas - Variants šalėp.
Šalutinis kelias - Kels šalėp.
Šalutinis kelias - Kels šalėp.
Šalutinis poveikis - Šalėnis puodėrbis.
ŠALVENTI – šalioutė; pašalioutė
ŠERMENYS – bodīnė
ŠĖRIMAS – lioubsėna; lioubėms; bariuosėna; bariuojėms
ŠERTI – lioubtė; bariuotė
ŠEŠĖLIN/IS,-ė – šešoulietėn/is,-ė
Šešėlinė ekonomika – Šešoulietėnė ekonuomėka.
ŠEŠĖLIS – šešoulietis
Žmogaus šešėlis – Žmuogaus šešoulietis.
Medžio šešėlis – Medė šešoulietis.
Jis bijo savo šešėlio – Ons bėja sava šešoulietė.
ŠEŠTADIENIS – šeštadėinis; sobata
ŠIANDIEN – šindėin
ŠIANDIENIN/IS,-ė – šindeinas-; šindeinėn/is,-ė
ŠIENAS – šėins
Šieno kupeta – Šėina kūgis.
ŠYKŠTUOL/IS,-ė – skaug/is, -ė
ŠILKAS – sėlks
ŠILKIN/IS,-ė – sėlka-; sėlkėn/is, -ė
Užsirišti šilkinę skarelę – Apsėguobtė sėlka (sėlkėnė) koskelė.
ŠIRDIS – šėrdis

• Širdis į kulnus (nuo baimės) – Šėrdis statė stuov.
  

ŠITAIP – tēp tatās ŠNAPSAS (šnek.) – šnapšė
Gerti šnapsą – Gėrtė šnapšė.
ŠNEKA – kalba; (pokalbis) rokonda
Buvo tokia šneka, kad... – Bova tuokė kalba, ka...
ŠNEKĖTI – rokoutėis
ŠNEKĖTIS – rokoutėis; vestė kalba
ŠNIBŽDĖJIMAS – koštiejėms; koštiesėna
ŠNIBŽDĖTI – koštietė
Jis šnibšždėjo jai į ausį – Ons koštiejė anā i ausi.
ŠIUKŠLĖS – šlamas
Išnešti šiukšles – Ėšneštė šlamas.
ŠOKDINTI – šonkintė
ŠOKTI – šuoktė

• Kviesti (vesti) šokti – Vadėntė šuoktė.
  

ŠOKL/US,-i – šonk/os,-ė
ŠONKAULIS:
1) (žmogaus ar gyvūno griaučių dalis) rėba
2) (valgis) škuobs
Kiaulienos šonkauliai – Kiaulės škuobā.
Troškinti kopūstai su kliaulienos šonkauliais – Šotintė kuopūstā so kiaulės škuobās.
ŠŪKAUTI – kriuokautė
ŠŪKAVIMAS – kriuokavėms
ŠVENTĖ – švėntė
ŠVENTIMA – švėntėms; švēsėna
ŠVĘSTI – švėntintė
ŠVIESA – šveisībė
ŠVIESTI -
1) (apie saulę) švėistė
2) (rodyti šviesą) žiobintė
Pašviesk man kelią – Pažiobink mon kelė.

T

TADA – tumet; toukart
TAI: 1) tas
Kas tai yra? – Kas tas īr? Tai visai nesunku – Tas sovėsam nesonkē īr.
Ką tai reiškia? – Kon tas rēšk?
Ar tai tikrai padės? – A tas truopnē padies?
TAIGI – tasgaties
Taigi aš jo net nemačiau – Tasgaties, aš anuo ni matītė nematiau.
TAIP A:
1) (būdo prieveiksmis) tēp
2) (prieveiksmis intensyvumui žymėti) tėik
Taip skaniai kvepia – Tėik skanē kvep.
Ko taip skubi? – Kuo tėik skobi?
Taip norėčiau jums padėti! – Tėik padietė nuoriečiuo tamstā!
Jis taip pavargo, kad negalėjo kojų pajudinti – Ons tėik nuvarga, ka negaliejė kuojū pakošintė.
TAIP B (sutikimo dalelytė) – noi; tēp; jė, jė

• Taip, taip – noi, noi; jė, jė; tēp, tēp
  

Taip, taip, aš irgi važiuosiu – Jė, jė, aš tēp pat braukso.
TAMSA – tomsībe
Tamsoje žmogų sunku pamatyti – Tumsībie žmuogu sunko iveizietė.
TAMSIAI – tomsē
TAMS/US,-i – toms/os,-ė
TAPIMAS, TAPSMAS – palėkėms; palėksėna
TAPTI – palėktė
Ji tapo našle – Ana palėka našlė.
TARPUKOJIS – šakoms
TAŠKAS – poškis
TAŠKELIS – poškalis
TAUKŠTI – zaunītė; vombrītė
Ką tu čia tauški! Ko tu čia niekus tauški! – Kuo čė zaunėji!
TAUZYTI – zaunītė; vombrītė
TEKTI – rēktė; prisėeitė
Rudenį teks vėl vargti su bulvėmis – Rodėni rēks apėntās vargtė so bolbiem.
Kartais tenka ir su kastuvu padirbėti - Karts nu karta prisėeit ė so luopėta pasėdarboutė.
TELEFONAS – tilipuons
Telefonas skamba – Tilipuons skomb.

• Skambinti telefonu – Skombintė tilipuono.
  

TELEFONIST/AS,-ė – tilipuonist/s, -ė
TELEVIZIJA - televizėjė
TELEVIZОRIUS - televizuorios
Žiūrėti televizorių - Veizietė (veizietėis) televizuorio.
TELŠIŠKI/S,-ė (Telšių miesto gyventojas) – telšėšk/is,-ė
TEMTI – briekštė
Tėvas parėjo temstant – Tievs parējė briekštont.
TETA – ciuocė
TĖVAI – tievā
TĖVAS – tievs
TĖVYNĖ – tievīnė
TIEK – tėik
Tiek daug – Tėik daug; tuokė daugībė
Kam tau tiek daug? – Kam tau tuokė daugībė?
TIESA – teisībė
Ar tai tiesa? – A tas īr teisībė?
Taip, tai tiesa – Noi, tas īr teisībė.
Visada geriau sakyti tiesą – Vėsumet geriau īr teisībė sakītė.
Tiesą sakant... – Teisībė sakont...
Tiesa, aš pats nemačiau – Teisībė, aš pats nematiau.
Man atrodo, kad tai tikra tiesa – Mon ėšveiz, ka ta ī švėnta teisībė.

• Iš tiesų - Pu teisībē.
  

TIESIAI – statē Eina tiesiai prie manęs' – Ein statē ont manės.
Tiesiai nepasakė – Statē nepasakė.
TIESIOGIAI – statē
Eik pas jį tiesiogiai – Ēk statē pas anou.
TIES/US,-i – stat/os,-ė
TIK – tėktās; tėk
Aš tik vieną paėmiau – Aš tėktās vėina tepaiemiau.
Jis tik su tavimi taip kalba – Ons tėk so tavėm tēp terokounas.
Man galvoje tik viena mintis – Mon galvuo tėktās vėina mėslė tier.

• Ir ne tik – Ėr ne tėktās.
  

TIKSLAS – tėkslas
Pasiekti tikslą – Prigautė tėksla.
TIKSLIAI – truopnē
TIKSL/US,-i – truopn/os,-ė
Tikslieji mokslai – truopniejė muokslā.
TIKRAI – truopnē; jebėntās
Tada tikrai jau bus per vėlu – Tumet jau truopnē vielā bebūs.
Ar tu tikrai ateisi? – A truopnē beatėisi? Ar tikrai? – A jebėntās?
Tikrai ne – Ne, jebėntās.
TIKR/AS,-a - tėkr/os, -a; truopn/os,-a

• Iš tikrųjų - Pu teisībē.
  

TIKTI – pritėktė
Tau tinka skarelė – Tau koskelė tatā dėdlē pritink.
Karštą dieną toks gėrimas labai tinka – Karšta dėina tuoks atsėgierėms dėdlē prītink.

• Niekam tikęs – Atlikės; Sovėsam atlikės.
  

Niekam tikęs daiktas – Sovėsam atlikės dākts.
Esi niekam tikęs – Sovėsam atlikės besi.
TINGĖTI – nepaslinktė
Tingiu dirbti – Nepaslenko darboutėis.
TINGINIAUTI – slinkautė
TINGINIAVIMAS – slinkavėms, slinkībė
TINGIN/YS,-ė – slink/is,-ė
TINGINYSTĖ – slinkībė
TING/US,-ė – slink/as,-a
TINTI – porptė
Tinsta kojos – Kuojės porpst.
TODĖL – tudie
TOL - patuol
Kol neparodo, tol nemato - Pakuol nepakalba, patuol nemata.
TOLI – tuolėi
Ar dar toli iki Kretingos? – A dā tuolėi lėg Kretingas?

• Toliau – Tuolīn; tuoliaus.
  

Ir taip toliau (ir tt.) – Ė tēp tuolīn (ė tt.)
TOLYGIAI – vėnēp
Ne tolygiai klojo: storiau ir ploniau – Ne vėnēp kluojė: stuoriau ė pluoniau.
TOLIM/AS,-a – tuolėm/s,-a
TOLIMUMAS – tuolėmoms
TOLIS:

• Žiūrėti į tolį – Veizietė tuolīn.
  

TORTAS – tuorts
Valgyti tortą – Jiestė tuorta.
TRIUKAS – muons
Rodyti triukus – Ruodītė muonus.
Daryti triukus – Dėrbtė muonus.

• Triukų meistr/as,-ė – Muonėnink/s,-ė.
  

TROBA – truoba
TROBELĖ (dem.) – truobalė
TROŠKINYS – šotėnis
Kiaulienos troškinys – Kiaulės šotėnis.
Daržovių troškinys – Daržoviu šotėnis.
Vištienos troškinys su sūrio padažu – Vėštas šotėnis so sūrė mėrkalo.
TROŠKINTI – šotintė
Troškinti mėsą – Šotintė mēsa.
Troškinti kopūstai – Šotintė kuopūstā.
TU - to
TUOJ; TUOJAU – tujau
TUOMET – toukart; tumet
TURĖTI – torietė
TURINYS – torėnis
Knygos turinys – Kningas torėnis.
TURTING/AS,-a – torting/s,-a
Jis buvo turtingas, mokėjo gyventi – Ons bova tortings, someigė gīventė.
TVARTAS – kūtė

U, Ū

ŪGIS – augoms; stuots

• Jis aukšto ūgio – Ons aukšta stuota īr
  

UITI – orkiuotė
UODAS – koisis
Uodų spiečius (debesys) – Koisiu sankols
ŪSAI – oustā
UŽANTIS – ontis

• Laikyti akmenį užantyje – Turietė kūli antie.
  

UŽDIRBTI – sodarboutė
UŽLAIKYTI – nuvielintė
Užlaikyti svečią per ilgai – Nuvielintė sveti par ėlgā.
Ar aš tavęs neužlaikau? – A nevielėno aš tavės?
UŽMAUTI – ontmautė
Ant ašies užmauna ratą – Ont ašėis ontmaun tekėni.
UŽUOMINA – mėnavuojėms
UŽPULTI – ontpoltė; ontgoltė
Užpuolė jį ir muša – Ontpoulė anou ė moš žemien.
Užpuls dideli šalčiai – Ontgols dėdelė šaltē.
UŽSIBŪTI - troktė
Jis kaime ilgai užsibuvo - Ons suoduo ėlgā troka.
UŽSIMINTI – mėnavuoti
UŽSIRIŠTI – apsėguobtė, ontsėrėštė
Užsirišti šilkinę skarelę – Apsėguobtė sėlkėnė koskelė.
UŽVYNIOTI – ontvītortė

V

VABALAS – vombuolė
VADINASI – tasgaties
Vadinasi, nieko neišeis – Tasgaties, nieks neėšēs.
VAIKAS – vāks
Vaikas verkia – Vāks kriuok.
Vaikų darželis – Vāku daržielis.
Kokie tėvai, tokie ir vaikai – Kuokėi tievā, tuokėi ė vākā.
VAIKELIS – vākalis
VAIKINAS – vaikis
VAIKIŠK/AS,-a – vākėšk/s,-a
Vaikiškas vežimėlis – Vākėškė ratālē.
VAIKŠČIOJIMAS – vākščiuojėms; vākščiuosėna
VAIKŠČIOTI – vākščiuotė
VAKAROP – ont vakara
VALANDA – adīna

• Kiek valandų? – Kėik īr adīnu?
  

Nuo 9 iki 12 valandos – Nu 9 lėg 12 adīnas.
VALANDIN/IS,-ė – adīnu-
Valandinis darbas – Adīnu darbs.
VALDYBA – valdība
VALDYMAS – valdīsėna
VALDYTI – valdītė
VALDŽIA – valdė
VALGYKLA – jiedīkla
Mokyklos vagykla – Muokīklas jiedīkla.
Pietauti valgykloje – Pėitautė jiedīkluo.
Einam į valgyklą! – Eikiau i jiedīkla!
Kur čia valgykla? – Kamė čė jiedīkla īr?
VALGIS – jiedis
Valgiai svečiams atrodė skanūs – Jiedē svetems ėšruodė skanė.
VALGYTI – jiestė
Jis nori valgyti – Ons nuor jiestė.
Užsinorėjau valgyti – Ėšalkau jiestė.
Vaikas prašo valgyti – Vāks jiestė praša.
Nevalgyk žalių bulvių – Nejiesk žaliu bolbiu!
Pagamina valgyti, išskalbia drabužius – Jiestė ėšverd, drabožius ėšplaun.
Valgo paskutinę duoną – Jied paskotėnioujė douna.
Kas tau valgyti pagamina? – Kas tau jiestė īr išverdous?
VALIA - valė

• Į valias - lėg valē.
  

VALTININK/AS,-ė - laivėnink/s,-ė
VALTIS – laivielis
VANDENĖLIS – ondėnielis
VANDENYNAS – dėdjūris
VANDUO – ondou
VARNĖNAS – špuoks
VASARIS – vaseris
Vasario mėnuo – Vaserė mienou.
Vasario mėnesį – Vaserė mienesie.
VASAROJUS – varsts
VAŽIUOTI – brauktė; važioutė
Važiuosiu namo – Braukso nomėi.
VEIDRODIS – zelkorios
Pažiūrėti į veidrodį – Paveizietė i zelkoriu.
VEIKIMAS – darbousėnuos
VEIKLA – darboutė
VEIKTI – dėrbtė; darboutėis
Ką veiki? – Kon bedėrbi?
Ką veikiate – (vienam asmeniui) Kon tamsta bedėrbi? (keliems asmenims) Kon bedėrbat?
VĖL – apėntās; vielēk
Norėčiau vėl ten sugrįžti – Nuorietiau apėntās tėn pargrīžtė.

• Ir vėl – Ė(r) apentās; Ė(r) vielēk.
  

Ir vėl tą patį sapnavau – Ėr apėntās ton patė par sapna matiau.
Apėjo lauką ir vėl barškina į geležinę tvorą. – Apejė i rinkė plėklaukė ė vielēk i gelžėnė tuora barškėn.
VĖLAI – vielā
Pėr vėlai atėjai – Vielā beatejā.
VĖLGI – vielēk
VĖLYV/AS,-a – vielīb/s,-a
VĖLYVUMAS – vielīboms
VĖLAVIMAS – vielėnėms; vielinsėnuos
VĖLU – vielā
Jau per vėlu – Jau vielā bier.
Tada tikrai jau bus per vėlu – Tumet jau truopnē vielā bebūs.
VĖLUOTI – vielintė; vielintėis
VĖMIMAS – vīma
VEMTI – vemtė
Man norisi vemti – Mon kėlst vīma.
Pradėjo vemti – Pradiejė vemtė.
VERKSN/YS,-ė – kriuokalėn/is,-ė
VERPIMAS – verpėms; verpsėna

• Verpimo ratelis – Kalvarats.
  

VERPTI – verptė
VERSTI:
1) verstė
2) (į kitą kalbą) pargoldītė
Versti į žemaičių kalbą – Pargoldītė i žemaitiu kalba.
VERT/AS,-a –
Daiktas tik tiek vertas, kad vienintelis egzempliorius – Dāks tėik bier atlikės, ka vėins egzempliuorios.
Ar aš tik tiek vertas? – Ar aš tėik beso atlikės?
VERTĖJ/AS,-a:
1) vertie/s,-jė
2) (į kitą kalbą) pargoldītuo/s,-jė
Dirbu anglų kalbos vertėju – Darboujous anglū kalbas pargoldītuojo.
VERTĖJAVIMAS – pargoldīsėna
VERTĖJAUTI – būtė pargoldītuojo; darboutėis pargoldītuojo
VERTIMAS:
1) vertėms
2) (į kitą kalbą) pargoldīms
Vertimų biuras – Pargoldīmu biurs.
Daryti vertimą iš lietuvių kalbos – Dėrbtė pargoldīma ėš lietoviu kalbas.
VĖTRA – audra
VEŽIMAS – ratā
VEŽIMĖLIS – ratālē
Paimti parduotuvėje vežimėlį – Paimtė krautovie ratālius.
Vaikiškas vežimėlis su trim ratukais – Vākėškė ratālē so trėm tekenelēs.
VIDUDIENIS – puokaitis
Vidudienį – Par puokaiti.
Karšta vidudienio saulė – Karšta puokaitė saulė.
VIEN/AS,-a:
1) vėin/s,-a
2)

• Vienas kitą – kėts kėta
  
• Vienas už kito – kėts ož kėta
  

VIEVERSIUKAS – cīrolātis
VIEVERSYS – cīrolis
VIJOKLIN/IS,-ė – vītuolėn/is,-ė
Vijokliniai augalai – Vītoulėnē augalā.
VIJOKLIS (augalas – Convolulus) – vītoulė
VILIOTI – milmintė
VILIOJIMAS – milminėms; milminsena
VILNIETI/S,-ė (Vilniaus miesto gyventojas) – vėlnėšk/is,-ė
VYNIOTI – vītortė
VYNIOTINIS (valgis) – vītortėnis
VYRESN/IS,-ė – augiesn/is,-ė
Jis už mane penkeriais metais vyresnis – Ons ož moni īr pėnkēs metās augiesnis.
VIRKDYTI – kriuokintė
Nevirkdyk vaiko – Nekriuokink vāka.
Per vestuves vis virkdydavo jaunają – Par veselė vėn liuob kriuokins jaunoujė.
VIRŠUS – veršos
Į viršų – I vėršo.
VIRVĖ – šniūrs
VIRVELĖ – apara
Virvelė maišeliui užrišti – Apara maišou ožrištė.
VIRVELIN/IS,-ė – aparėn/is,-ė
Virvelinė keramika – Aparėnė keramika.
VIRTUVĖ – vėrtovė, kōkne
Gartraukis virtuvėjė – Garvėlkis vėrtovie.
VISADA – vėsumet
Jis visada toks geras – Ons vėsumet tuoks gers īr.
Mes visada taip darydavome – Mes vėsumet tēp liuobam dėrbsam.
Jie pusryčiams visada virdavo košę – Anėi posrītē vėsumet liuob vėrs potras.
Jis ne visada sėdi gale – Ons ne vėsumet sied galė.
VISAI – sovėsam
VIS/AS,-a:
1) vės/os,-a

• Iš viso - Sovės.
  

2) ciel/s,-a
Musyčių visas spiečius suksis aplink galvą – Moseliu ciels spėitlios soksės aplink galva.
VYŠNIA – vėišnė
Vyšnios žydi – Vėišnės žīd.
VYTURIUKAS – cīrolātis
VYTURIUOTI A (pvz., žaizdą) – vītortė
VYTURIUOTI B (čiviriuoti – apie vyturį) – cīroliuotė
VYTURYS – cīrolis
Parskrido vyturiai – Parliekė cīrolē.
VYZDYS – vīzdis
Akies vyzdys – Akėis vīzdis.
VOKIET/IS,-ė – vuokīt/s,-ė
Vokiečių kalba – Vuokītiu kalba.
VOKIŠKAI – vuokėškā
Kalbėti vokiškai – Rokoutėis vuokėškā.
VOKIŠK/AS,-a – vuokėšk/s,-a
VONIA – vana
Išismaudyti vonioje – Nosėplautė vanuo.

• Vonios kambarys – Vanuos kombaris.
  

VOS – mažne
Vos gyvas ištrūko – Mažne gīvs baėštrūka.

Ž

ŽAGRĖ – žombis
ŽARIJA – pėrkšnis
Kepti žarijose – Keptė pėrkšnīsė.
Žarijose keptos bulvės – Pėrkšnīsė keptas bolbės.
Vaikščioti per žarijas – Vākščiuotė par pėrkšnis.
ŽĄSINAS – žōsėns
ŽĄSIS – žōsės
ŽĄSIUKAS – žōsielis
ŽEMAITĖTI – žemaitietė
ŽEMAITYBĖ – žemaitībė
ŽEMAITIŠKAI – žemaitėškā
Jis moka kalbėti žemaitiškai – Ons muok žemaitėškā rokoutėis.
ŽEMAITIŠK/AS,-a – žemaitėšk/s,-a
Žemaitiškas charakteris – Žemaitėšks būds.
ŽEMAITIŠKUMA – žemaitėškoms
ŽEMAIT/IS,-ė – žemait/is,-ė
Jis tikrai yra žemaitis – Ons truopnē žemaitis īr.
Žemaičių kalba – Žemaitiu kalba.
ŽEMĖ – žemė

• Žemėje – Ont žemė.
  

Kaip danguje, taip ir žemėje – Kap dongou, tēp ėr ont žemė.
ŽEMINTI – žemintė
ŽEMINTIS – žemintėis
ŽEMIŠK/AS – žemės-; žemėšk/s,-a
ŽEMYN – žemien
ŽIBINTAS – žiobintovs
ŽIBURYS – žioboris
ŽINIA – žėnė
Duoti žinią – Doutė žėnė.
Televizijos (radijo) žinios – Televizėjės (radėjė) žėnės.
Kokios tavo žinios apie elektroniką – Kuokės tava žėnės aplė elektruonėka?
Žinių ekonomika – Žiniū ekonuomėka.
ŽINOMA – žėnuomās
ŽINOTI – žėnoutė
ŽIRKLĖS – cėpkas
ŽIŪRĖJIMAS – veiziejėms
ŽIŪRĖTI – veizietė
ŽIŪRONAI – veizuonā
ŽIŪROV/AS,-ė – veizietuo/s,-jė
Televizijos žiūrovai – Televizėjės veizietuojā.
Žiūrovų simpatija – Veizietuoju simpatėjė.
ŽLUGTI – gala gautė
ŽODYNAS – žuodīns
ŽODIS – žuodis
ŽŪTI – gala gautė
ŽVAIGŽDĖ – žvaizdė
Žvaigždės danguje – Žvaizdės dongou.
Žvaigždžių stebėjimas – Žvaizdveiza.
Scenos žvaigždė (prk.) – Scenuos žvaizdė.
ŽVAIGŽDĖT/AS,-a – žvaizdiet/s,-a
ŽVAIGŽDYNAS – žvaizdīns

Vertīngas nūruodas vikipedėjuo

Žemaitėšks žuodīnielis