Laumiepapis
Laumiepapis (da Laumės paps, Perkūna kolėpka, Perkūna kėrvoks) senouobės baltu ė kėtū indoeuropėitiu vieruo īr magėškos kūlis, katros, kāp tonkiausē mėslėjama, īr nū griausma dieva Perkūna.
.jpg)
Tautuosakuo laumiepapė apsakėms būn vairos, bat tonkiausē tas īr dailos kūlis, katra vėins gals a abo galo īr smailo, ėšruod būktās pėrštos, tonkē so skīlotė, gelsvuos, roduos, mielynuos, pilkuos, jouduos spalvuos. Vagol tautuosaka, Perkūna kolėpkas Velnėn audras čieso miet dievs Perkūns. Anam nepataikios kolėpka sosmėng gėlē žemėn ė pakīl tėktās pu 7 a 9 metu. Perkūna ė kūlė rīšīs nuognē glodus indoeuropėitiu mėtuoluogėjuo, nes īr vierėjėma, ka Perkūns rėid ėš kūlė padėrbto dongaus dongtio, griausmos īr tū kūliu nūgriovis, žaibs – kėbėrkštis, truotīnamas kūlēs.
Vierėjama, ka aptėktė laumiepapi īr labs znuoks. Tautuosakuo ruokounama, ka laumiepapis, nešiuonams kaap pakaboks, glabuo nū velniū, raganu, kėtū nelabū dūšiu, naman, katramė īr laumiepapis netrenk žaibs, ons prėgol gīdont nū vairiū lėgū (kūlis glaudams prī lėguotas vėitas aba dedamė ana mėltelē).
Nie lėg gala aiško, kuokis kūlis palē geuologėjė īr laumiepapis. Tonkē tas īr belemnits – ī kūli pavėrtosės prīšistuorėniu čiesū muoliosku skvarmas. Vėinuok Perkūna kėrvelio tonkē pavadėnams ė tėtnags.