Kartenas pėliekalnis
Kartenas pėliekalnis ī pėliekalnis vakarū Žemaitėjuo, Kretingas rajuonė, 0,8 km i pėitus nug Kartenas, ont Mėnėjės kairė kronta. Da šaukiams Pėlėm, Pėlalė, Švedu kalno, Lūžtėis kalno.
Kalna šlātā stati, lėg 30 m aukštoma. Vėršou ī 48×40 m dėgloma ākštė. Palėkė̄s pėliekalnė pīlėms ė do griuovio.
1,5 km i šiaurės rītus stūksa Gintarū pėliekalnis, senuobės gīvenvėitė ė kapā, ož anūm – Martīnaitiu pėliekalnis. I vakarus nug pėliekalnė riuogsa Laumės kūlis, vuo šalėp anuo Kartenas Lurds ī (bovė̄s alks).
Žmuonis rokoun, ka ont kalna liuob būtė dėdlė pėlės, katra valdė žemaitiu karalios. Ta pėli nesīk poulė rosā ė švedā. Būktās sīki ė rosā, ė švedā sīkiom ožiejė tuos pėlėis poltė. Ale anėi jiemė ginčītėis, katrėi pūls pėrmi, tūdie pradiejė vajavuotė. Ton dākta nug pėlėis buokšta veiziedams valduons būktās sošaukė̄s: „Veiziekiet, karė tenā!” Tūdie daba ta vėita Kartena ī.
Mīslėjama, ka IX–XII o. Kartena bova dėdlē svarbos koršiu žemės Ceklė puosts. Pėlės nesīk ats’gīnė nug ožpolieju, bet 1263 m. ana sopleškėna krīžioutē.