Kanapis aba kanapė (lot. Cannabis) ī tuokėsā žėidėnis augals, katros prigol prī kanapėniu augalū (Cannabaceae) šeimuos. Tas ī vėins ėš seniausiu kultūrėniu augalū. Kanapis ī kėlė̄s nug Vėdorėnės Azėjės. Būn laukėnis kanapis, katros aug pakelies, šiokšlīnūs, patuoriūs, ė namėnis kanapis.

Kanapis

Augals dėdlis, aple 1,8 m augštoma, ale gal ožaugtė ė lėg 3,8 m. Lapā dėdli, karpīti, aug vėiniuodā nug stombrė. Aug kanapis spierē, nasibėjė kenkieju, pėktžuoliu.

Kanapiu pjuovėms

Kanapis Lietovuo augėnama ī daugiau kap 5000 metu, ba anuos sieklu ė virviu rasta da Švėntuosės arkeoluogėnie gīvenvėitie.

Sieklas jiedis ī, anūs gausoms baltīmū ėr amėnarūgštiū ī, tūdie ėš kanapė sieklu dėrb alieju, ded i douna, alu, taisa šierala gīvuoliams (īpatingā Žemaitėjuo).

Kanapė sieklas

Kanapė plaušos nuognē kėits īr, ė nabėjė ondens. Nug senuobės gadīnės ėš kanapiu liuob vītė virvės, dėrbtė laivu borės, apriedus. Tėktās XX o. vėdorie kanapiu ploušta pamainė lėnā ė dėrbtėnē audėnē. Tepuogė ėš kanapė plauša nug sena liuob dėrbtė puopīriu.

Kanapē daba retā augėnami prī nomū ī, ba ėš anūm tepuogė dėrbams draudiams narkuotėks marėhuana.