Žemaitiu Kalvarėjė

Žemaitiu Kalvarėjė
Žmuoniū skaitlios	696 (2011)
Čiesa jousta	UTC+2
Geuograpėjė
Prėgol pri	Plongės rajuons
Šalės	Lietova
Augštoms	195
Koordėnatės	56.12°N 22.02°E

Žemaitiu Kalvarėjė (lietovėškā: Žemaičių Kalvarija) — miestalis Plongės rajuonie, pri kelė Plongė-Seda. 25 km. i šiaurės rītus nu Plongės. Seniūnėjės cėntros. Pro miestali tek opė Vardova.

Miestalis īr Žemaitėjės nacionalėnė parka terituorėjuo. Īr bovės domininkuonu vėinoulīns, katramė daba isikūrės Tėlšiū konėgū semėnarėjės propedeutėnis korsos, Šv. Mergelės Marėjės Apsilonkėma bazilika. Opiū santakuo stūks šv. Juona kalns.

Žemaitiu Kalvarėjuo īr 19 Krīžiaus kelė kalna kuoplītiu. Ėš tuolėi matuoma Bazėlėka so stebuklėngo Dieva Muotėnas Marėjės pavėikslo.

Istuorėjė

Vėdoromžēs gīvenvėitė bova istuorėnie Ceklė žemie (ton kart liob vadīntėis Gardė' arba Gardā). Pėrma karta mėnavuojama 1253 m. kalavėjoutiu raštė. 1619 m. ėšbūdavuota kuoplītalė. 1644 m. ėstēgta pėrmuoji muokīkla. Miestalis smarkē nukintiejė nū 1831 ė 1863 m. sokėlėmū. Terpokarie liuob veiktė vėinouliu marijuonu vėinoulīns.

1964-1989 m. vadėnuos' Vardovo, Sājūdė laikās sogražints istuorėnis ožvadėnėms. 2003 m. kuova 12 d. Prezidėnta dekreto patvirtėnts miestelė gerbs.

2006 m. spalė 8 d. bazėlėkas pagrėndėniamė altuoriou esuntis Dieva Muotėnas so Kodėkelio abruozdos bova papoušts puopėžiaus Benedėkta XVI pašvėntintuom karūnuom, vuo abruozdė esuntė Dieva Muotėna tėtolouta Krėkštiuoniu šėimu karalienė. Tas patvėrtėn, ka paveikslos pripažīstams kāp torontīs steboklingū galiū. Lietuvuo da īr 9 tokėi Dieva Muotėnas paveikslā.

Atlaidā

Kuožnās metās Žemaitiu Kalvarėjuo zars dvė nedielės vīkst Dėdlėjē Žemaitiū Kalvarėjės atlaidā, katrėi sotrauk tūkstontios pėlėgrėmu nū Lietovuos ė ožrobežė valstībiu.

Nūruodas

Vikitėka: Žemaitiu Kalvarėjė – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.