Dounėninkā aba šiaurės žemaitē īr žemaitē, katrėi saka dvėbalsius ou, ėi vėituo lietoviu kalbuos dvėgarsiu uo, ie, pavīzdiou: douna, pėins. Anėi gīven Skouda, Mažeikiu, Telšiū, Kretingas, Plongės, Rėitava apīlinkies [1].

Dounėninkā īr skėstomė i telšėškios ė kretingėškios. Telšėškiu šnektuos īpatībė ka ana tor balsiu asėmiliacėjė (puskubilis-poskobėlė, vėituo puskubilė) tēpat trompėn prīškėrtinius ėlgousius balsius, pavīzdiou: gīven vėituo gīvena. Kretingėškē tuokiū īpatībiu netor.

Šaltėnē

taisītė
  1. Tarību Lietovuos encikluopedėjė, I t., 447 psl.