Dounėninkā
Dounėninkā aba šiaurės žemaitē īr žemaitē, katrėi saka dvėbalsius ou, ėi vėituo lietoviu kalbuos dvėgarsiu uo, ie, pavīzdiou: douna, pėins. Anėi gīven Skouda, Mažeikiu, Telšiū, Kretingas, Plongės, Rėitava apīlinkies [1].
Dounėninkā īr skėstomė i telšėškios ė kretingėškios. Telšėškiu šnektuos īpatībė ka ana tor balsiu asėmiliacėjė (puskubilis-poskobėlė, vėituo puskubilė) tēpat trompėn prīškėrtinius ėlgousius balsius, pavīzdiou: gīven vėituo gīvena. Kretingėškē tuokiū īpatībiu netor.
Šaltėnē
taisītė- ↑ Tarību Lietovuos encikluopedėjė, I t., 447 psl.