Dorbės kuova

Dorbės kuova - bova kuova terp žemaitiu (katrīms kāp mėslėjama vaduovava Treniuota) ė krīžioutiu (vaduovava Burchard von Hornhausen).

Kuova notėka 1260 m. lėipas 13 d. pri Dorbės ežera, Koršė (nūnā Latvėjė īr). So koršiu ė estu pagelba žemaitē sotrioškėna vuokītius. Mūšė čieso žova aple 150 vuokītiu konėgaikštiu.

Prīžastės

Karėnio Lėvuonėjės uordėna ė Vuokītiu uordėna bendru žīgio sėikta ėš dalėis igīvendintė strategėnė tėksla - ožgruobtė Žemaitėjė ė sojongtė dvejū uordėnu daliū terėtuorėjės. Ontros truopnesnės tėkslos bova - ėšsėlaisvintė nu žemaitiu bluokadas Karšovuos žemie pastatīta vuokītiu Geuorgenborga pėlė. Muokslėninkā spie, ka dabā Geuorgenborga pėlės lėikanas - Vėlkū lauka piliakalnis dabartėniam Šėlales rajuonė.

Kuovuos svarba

Dorbės kuova bova dėdliausis XIII ė XIV omžiū žemaitiu laimiejėms par vėsa vaina so Vuokītiū uordėnu. Kuova paruodė Žemaitiu žemiu kuonfederacėjas magtīngoma ė vėinībė. Pu kuovuos Baltėjės šalīs pakėta puolėtėnė sėtoacėjė: Lėvuonėjės uordėns ėš Dorbės (Lėvuonėjuo) ė Geuorgenborga pėliū ėšvede sava igolas, Lėvuonėjuos uordėna ė Vuokītiu uordėna ožīmtuos žemies sokėla koršē, žēmgalē, estā, prasėdiejė Dėdlīsės prūsu sokėlėms, katras ēja 14 metu (1260-1274 m.). Lietovuos dėdlīsės konėgaikštės Mindaugs notrauke taika so Lėvuonėjės uordėno, viel jiėmė kariautė so vuokītiu rėterēs. Dorbės kuova sožlogde Vuokītiu uordėna mėgėnėma grētā ožgruobtė Žemaitėjė, lėgė XIII o. 8-uojė dešimtmetė sostabdė anuo ekspancėjė i rītos. Tas dave pruoga somagtīngiet Lietovuos valstībē.

Literatūra

Hans Prutz: Die Ritterorden. Bechtermünz Verlag, Berlin 1908
Wolfgang Sonthofen: Der Deutsche Orden. Weltbild Verlag, Augsburg 1995
Dieter Zimmerling: Der Deutsche Ritterorden. ECON Verlag, München 1998