Budėzmos
Budėzmos īr svieta līgė viera, katra atsėrada šiaurės Indėjuo I tūkstontmetė pr. m. e. vėdorie, paskiau ėšplėta Pėitrītiu ė Cėntrėnie Azėjuo, dā Tuolėmūsiūs Rītūs. Budėzma pradėninko laikuoms Sidharta Gautama (apė 560-480 m. pr. m. e.), gava Budas (Buddha sanskrėta kalbuo rēšk "pabodės, praregiejės, nušvėtės") vardo. Ons - istuorėnis (palē kai katrus šaltėnius - posiau legėndęnis) indu princos, valna valė ėšsėžadiejės karalėšku paluociu prabonguos.
Budas muokslos pruopagoun žmuogaus tuobuliejėma ė muoka, ka žmuogus pats kor sava lėkėma. Budėstėnis mėslėjėms neprėpažīst vėina prietelė garbėnėma - žmuogaus aba Dieva. Budėzma esmie - tikiejėms, ka atbustė ar nušvėstė gal bet katros žmuogos, katros vis besekartounontiu isėkūnėjėmo (Samsara) tekmie vaduovausas Budas pavīzdio ėrgė muokėmo ė remsas sava asmeneniem pastonguom. Budėstu tėkslos - atbostė patiam ė padietė ėšsėgelbietė ėš skausmengu atgėmėmu visīms kitīms padarams; galotėnis atbodėma (nušvėtėma) tėkslos - nėrvana.
Indėškasis budėzmos zars ėšninka, vėn kelės vėitas Nepalė. Svietė gīvėn 520 mln. budėstu.
Budėzma atšakas
taisītė
Trīs pamatėnės dabartėniu dėinū budėzma aštakas Vadžrajana, Theravada ė Mahajana īr. Kėtė muokslėninkā anas klasėfėkoun bėškioka kėtēp.
- Theravada (onkstiau vadėnta Hinajana) aba Mažuojė Kelė budėzmos;
- Mahajana aba Dėdliuojė Kelė budėzmos;
- Vadžrajana aba Deimantėnė Kelė budėzmos, čiesās prilīgėnams Tibeta budėzmou, ale apjėm tēpuogė daugiau atšakū;
- Dzenbudėzmos kėla ėš Mahajanas Kėnėjuo, so daoėzma itaka.
Budėzmos tor trės svarbius ėšlėkosius švėntraštios skėrtėnguos ruokonduos:
- pali kanons, vėins ėšsėlaikės ė nepakėtės švėnraštis senuobės indu ruokunduo;
- kėnėšku švėntraštiu rėnkėnīs, katros bova pargoldīts ėš ivairiu senuobės indu ruokundu;
- tibetėitėšku švėntraštiu rėnkėnīs, pargoldīts tonkiausē ėš sanksrėta.