Barškīnė

Barškīnė (kėtap barškals, tarškals, tarškīnė, brakals, skrabals, plerškīnė) ī tuokis vėsap tarškons, barškons, žaržons dākts – ana nauduon gruojėmou, žaidėmou, gīvuoliam. Barškīnės doud žaistė vākam, anas rėš gīvuoliam pu kaklo, ka anėi gėrdietūs, kamė ī. So vairiuom barškīnėm tepuogė žmuonis mozėkoun. Barškīnės meistraun ė paukštiam (īpatingā špuokam), žvierim baidītė ėš suodnu, daržū, laukū. Seniau prīš pat Velīkas, par Dėdlė̄ji Ketverga kap nabskombėn varpā, bažninčiūs liuob barškintė medėnėm barškīnėm (tarškīnėm) vėituo varpieliu. Prī arkliū pakinktu taisa žaržuolus.

Sokama tarškīnė

Barškīnė ėš Pėitū Amerėkas

Barškīnės dėrb patės vairiausės – medėnius (ousė) varpielius, pūslės so žėrnēs, sokamas, barškontės nug viejė.