Žovīnė

Žovīnė ī zopė, katra taisa ėš žovėis. Tuokē zopē tink geriausē švėižē pagauta žovės (īpatingā pūkē, ešerē, šapalā, rodakės, sīkā) nuor gal būtė ėr šaldīta. Ana nūskot, ėšvala, sopjausta šmuotās ė ded i ondeni. Da prīded droskas, pėpėru, babkas lapu, petrošku, cėboliu lāšku, krapu, pastarnuoku, padegintas dounas plotas, kėti da so žovīnė verd ė bolbės, markus, cėbolius. Svarbo ī žovi naparvėrtė, ka ana naėštežtom, ka nedingtom anuos smuoks (tam rēk vėrtė ont mažuos ognėis, 7–20 mėnotiu).

Jied žovīnė so bolbėm, douna. Lietovuo žovīnē daugiausē liuob vėrs pamarė, pajūrė žmuonis.