Žemaitėjės geuograpėjė

Žemaitėjė geuograpėškā īr vėintėsa, zars vėsa Žemaitėjė iēn i Lietovuos terėtuorėjė, anuos šmuotā nier grėižtā apėbrėižtė.

Plateliu ežers

Žemaitėjės regėjuona pagrėndėnė dali ožėma kalvouta, paskotėnė aplediejėma sodarīta Žemaitiu aukštoma. Ana drėikias lonku nū Skouda rajuona lėgė pat Neviežė basėina. Aukštiausė Žemaitėjės vėita īr Medviegalė kalns (234,6 m), tēpuogi da īr aukšti Šatrėjės (228,7 m) ė Girgždūtės (228 m) kalnā. Vėsė šėtė kalnā īr ont Žemaitiu ondensīruos kalvīna. Pėitū Žemaitėjuo drėikias Karšuvuos žemoma, parskirta Vilkīškiu kalvagobrė. Vakarėnė dalī īr žema Pajūrė žemoma, katra driekės lėgė pat Baltėjės jūras. Žemaitėjėi priskėriams pajūrė roužs Palonguo. Patiuo šiaurie īr šmuots ėš Latvėjės ateinontiuos Korša aukštomuos, a Vėntuos basėinė drėikias Vėntuos vėdoropė žemoma. Vakarėnė posė Žemaitiu aukštoma laidias i Rītū Žemaitiu plīnaukšte a paskum i Vėdorė Lietovuos žemoma.

Žemaitėjė īr vėdotėniu platomu klimata joustuo. Čė uorā geruokā skėrias nū Lietovuos uorū. Diel Baltėjės jūras artoma ė Žemaitiu aukštomuos žemaitiu žemie ėškrėnt daug daugiau krėtoliu nē Lietovuo. Kadongi vėsom regėjuonė būdėngas uora masės ėš vakarū šmuota, nū Baltėjės, sonkūs lėitaus debesē ožsėkabėn ož aukštomū, ėpatėngā Žemaitiu ondenskīras kalvagobrė, i palėik daugel krėtoliu anū šlaitous. Pati šlapiausė Žemaitėjės (ė vėsuo Lėitovuo) vėita īr Laukovuo ėr i pėitus nū Rėitava. Čė par metus vėdotinėškā ėškrint vėrš 900 mm krėtoliu. No tuo patiuo Laukovuo tēpuogi īr bove (2002 m.) ka par vėsa mienesi (rogpjūti) neėškrėta ni laša krėtoliu. Ėinont tuolīn nū Laukovuos krėtoliu mažiej - Žemaitiu aukštomuo cėntrė ėškrent 850-900 mm, a dėdiuojė daugomuo Žemaitėjės 700-850 mm par metus. Pati sausiausė krašta vėita īr irinki Šiaulius - čė par metus ėškrėnt mažiau nē 550 mm. Daugoms krėtoliu Žemaitėjuo ėškrint vasaras ė rodėnė čieso (lėipa, rogpjūti, sieji, spali) lėitaus pavėdalu. No žemaitiu žemie ėškrėnt i daug snėiga - vėditinis snėiga donguos stuoris īr 25-30 mm, no 1931 m. Laukovuo bova ožfėksouts Lietovas rekuords - snėiga donga bova 94 cm stuorė. Ėinont lėnk pajūrė snėiga donguos stuois mažiej, ė sniegs ėšsėlaika trompā (pri Palonguos mažiau nego 70 dėinū).

Žemaitiu aukštomas netuol Tverū
Tėpėšks Žemaitėjės eglīns

Žemaitėjuo vīraujanti temperatūra lėipas mienesi īr aple 16°C ė mažā skėrias par vėsa pluota. Tiktās pri Tauragies ė Šiauliū īr šėltiou nē 17°C. No žėima, sausė mienėsi šėltiausė īr pri jūras - vėdotėnėškā -3°C. Rītum uors šaltiej: Žemaitiu aukštomuo -4-5°C, a pri Kelmės šaltiau -5,5°C. Žemaitėjuo būdėngi viejā ėš vakarū, tēpuogi ėš šiaurės nū nedažnā būn ėš rītū a pėitū. Smarkiausės viejs īr pri jūras (vėd. 5 m/s), lėkosiam pluotė (4-4,5 m/s). Žemaitėjuo būn mažiausē saulietu dėinū par metus (līginont so Lietova). Tas īr diel tuo ka debesē nū jūras ožstrėng aukštomuosė. Pats "tamsiausias" regėjuons īr trėkompis Platelē-Telšē-Rėitavs, čė par metus būn mažiau nē 40 saulietu dėinū par metus. Daugiausė saulietu dėinū īr pri jūras (>55 d.).

Diel dėdlė krėtoliu kėikė Žemaitėjuo īr tonkus hidruograpėnis tėnkls. Dėdliuoji Žemaitėjės dalis ivein i Nemona basėina, šiaurie īr Vėntuos basėins, patsā šiaurės rītinis šmuots pakliūn i Lėilopės basėina a vakarūs i Bartovas basėina. Dėdliausė žemaitiu opė īr Vėnta. Anuos dėdesnė ėntakā īr Vardova, Virvītė, Vadakstė. Pėitėniu robežiom tek Nemons. Anuo basėina svarbiausės opės īr Jūra, Minėjė (žemaitiūs tėktās aukštopīs), Šešovis, Dubīsa, Mitova. Žemaitėjuo tēpuogi īr Mūšas, Bartovas aukštopē. Puo gausiū lėitū žemaitiu opės smarkē patvinst. Žemaitiu aukštomuo īr nemažā ežerū: Plateliu (dėdliausės ė gėliausės), Lūksts, Mastis, Plinkšiū, Seduos, Tausals, Bėržulis, Riekīva ė kt. No pėitū ė rītū Žemaitėjuo ežerū zars nier. Tēpuogi īr nemažū pelkiu: Kamanas, Tītuvienu tīralis, Reiškiū tīrs, Laukesa, Didīsā tīrulis.

Pagrėndinā Žemaitėjuo būdėngi jaurines pelkines ė velienines jaurines dėrvas, mėškous, pri ežerū da īr pelkiniu dėrvu. Ož Vėntas opės i Karšovuo prasided velienines gliejines dirvas, tēpuogi īr labā nedaug jauriniu šilāniniu, velieniniu karbuonateniu ė aliovėniu. Geoluogėnė prasme Žemaitėjė nier tortėngs regijuons - čė īr tėktās smolkūs žvīra, smielė, muolė telkinē, no pri Naujuosės Akmenės ožtatā gausu klintiu ė dolomita.

Žemaitiu žemies nier labā mėškėngas līginont so Lietova. No čė, nekāp Lietovuo vīraun spėglioutiu (īpatėngā egliu) mėškā. Pagrėndėnē eglīnā īr Rėitava, Kuliu, Teneniu, Pagramontė mėškā. Karšuvuos giriuo daugiausė īr pošīnā. Tēpuogi īr nedėdliū lapoutiu ė mėšriū mėškū. Lėkusie pluotā daugaiausė īr pėivas, dėrvuonā. Žemaitėjės gīvūnėjė smarkē nesėskėr nū Lietovuos. Žemaitiu žemie īr paslėkē da nemažā vėlkū, īr lūšū. Daugoms žėndouliu īr zuikē, lapės, stirnas, elnē, vuoverės, brėidē, kiaunės ė kt. Senuovie žemaitiu gėriuosė gīvena meškas, katras īr žemaitiu sėmbuolis, nū jau senē anū nelika. Plateliu ežerė gīven reta žovis ežerinis sīks, opėsė pasėtaik lašėšu, šlakiu. Žemaitėjės gamta īr sauguoma Žemaitėjės naciuonalėnėm parkė, Pagramontė, Rambīna, Varniu, Vėntas, Salontū, Kurtuvienu, Žagarės, Tītuvienu, Dubīsas regėjuonėniūs parkūs, Vėišvilės ė Kamanū rezervatūs bē gausībiej draustėniu.