Švėnts Ziduorios

Švėnts Ziduorios ī katalėku švėntāsis, katros, palē raštus, gīvenės 1050–1130 metās. Rokounama, ka ons bovė̄s dievabaimings ispanu valstėitis, ciela sava gīvenėma slūžījė̄s pas ūkėninkus. Kap Ziduorios meldas, tap aniuols ož anon ė liuob arė̄s, ė siejė̄s. Vuo kad Ziduorios dėrb, tap aniuols ož anon meldas.

Švėnts Ziduorios. Paminklos Meksėkuo

1170 metās Švėnta Ziduorė nabašnėnks bova parkelts i Šv. Andriejaus bažninčė Madridė. 1692 m. ana i švėntūju stuona ikielė puopėžios Grėgalios Šešioulėkts. Vuo anuon patė, Marėjė Tuorėba tēpuogė bova paskelbta švėntaja, ale tėktās 1697 metās, puopėžė Anėcėta Dvīlėktuojė.

I Lietova Švėnta Ziduorė abruozdielis pakliova par jiezoėtus. 1636 metās Žemaitiu vīskopīstės sinuods nūtarė, ka rēk vėsūs parapėjūs isteigtė artuoju ožtariejė Švėnta Ziduorė draugėjės. 1854 metās bova ėšleista kninga „Švėnts Ziduorios Artuos“ (Swentas Izidorius Artojas), katrou nuognē miega skaitītė žemaitē.

Abruozdieliūs Švėnts Ziduorios ėšruod kāp paprasts valstėitis – so jautēs, rakondās (šakė, plūgo, dalgė, kastovo, retiau so špragėlo), ronkuo tora ruožontio ė krīžio. Švėntam Ziduoriou žmuonis kuoplīčielė būdavuoj tūliaus nug nomū, šalėp laukū, ba ons jogis laukus prīveiza. Žmuonis vierīj, ka Švėnts Ziduorios kieravuo laukus nug sausmės, amara, nug par dėdlė lītingoma. Švėnts Ziduorios ara, vuo aniuolā siej, ėr ėšvėrkštē. Aniuolā, aplinkou anon švaistīdamėisi, anam teika vėsuokė pagelba.

Šaltenē

• Alė Počiulpaitė. „Tautodailės siužetai, personažai, jų vaizdavimas“. Liaudies kultūra, 1992, 1, psl. 40−43.