Švėnts Kazėmieros
Švėnts Kazėmieros ī lietoviu ė lėnkū konėgākštis bēgė katalėku švėntāsis. Bova karaliaus Kazėmiera sūnos ė Juogailas anūks. Gėmė 1458 metās spalė 3 dėina Vavelė pėlie Kruokovuo. Ana ėšmuokslėna žėnuoms lėnkū istuorėks Juons Dlūguošos. Rokounama, ka Kazėmieros bova dėdlē ėšsimuokslėnuosė ėr ėškilna asaba. Ons pagelbiejė tievou valdītė šali, bova nuognē dievuots, gīvena koklē. Ons atsisakė anam peršamū žmuonū ė gīvenā skaistē. Būdams 25 metu, 1484 metās Kazėmieros pasimėrė nug lėguos (rasėt, nū džiuovas) Gardėnė, ė bova palaidots Vėlniaus katedruo.
Tūjaus pu anou smertėis, Švėnts Kazėmieros pradiets dėdlē garbintė. Anam priskėrti vėsuoki čiūdā pavīzdiou, ka ons 1518 metās pasiruodė kuovie prīš rosus prī Daugovas, ė tep pagelbiejė anon laimietė. 1602 metās puopīžios Klemėnsos ėškielė Kazėmiera i švėntūju stuona. Ons dėdliausē garbėnts Vėlniaus kraštė ė Lėnkėjuo, bet anuo varda bažninčiu, anuon abruozdieliu ė kuoplīčieliu īr ė kėtor Lietovuo.
Švėnts Kazėmieros abruozdieliūs ėšruod kap karalātis, vėinuo ronkuo laika krīžio (aba ruožontio), kėtuo – lelėjė (aba palmė).
Švėnts Kazėmieros ī Lietovuos gluobies, ont anon garbies Vėlniou kas metā vīkst Kazioka juomarks.
Šaltenē
taisītė- Alė Počiulpaitė. „Tautodailės siužetai, personažai, jų vaizdavimas“. Liaudies kultūra, 1992, 1, psl. 40−43.